„Totalinė kontrolė“. Naujas Galinos Cariovos filmas

Nesenai pasirodė tokių darbų, kaip „HAARP - klimatinis ginklas“, „Melo pandemija“ „Transgenizacija- genetinė bomba“ autorės Galinos Cariovos naujas filmas „Totalinė kontrolė“. Filmas sukurtas dėl labai rimtos priežasties.Viename pagrindinių naujos pasaulio tvarkos bandomųjų poligonų – Rusijoje mėginama įvesti universalias korteles. Tačiau žmonės, dvasininkų paskatinti priešinasi. O pas mus, įvedus plastikines piliečio korteles visi tylėjo. Netgi dvasininkai.
Paskutiniai įvykiai pasaulyje rodo, jog totalinio sekimo politika, Orvelo romane „1984“ pavadinta „Didžiuoju broliu“ („Big Brother“) įgauna nežmonišką pagreitį.
Filme kalbama ne tik apie vadinamąsias universalias korteles ir mikrochipus, bet ir apie visuotino sekimo filosofiją, kurią skatina įvairios tiek šešėlinės, tiek korporatyvinės ir valstybinės struktūros. Mes šaipomės iš Sovietų sąjungos personažo Pavliko Morozovo, dabar panašus įvaizdis netgi skatinamas tokiose „demokratinėse“ valstybėse, kaip JAV ir Didžioji Britanija.
Laisvas žodis vakarų pasaulyje jau senai tapo tik geru prisiminimu. Rytuose jo ir niekad ir nebuvo. Po „Didžiojo brolio“ manevrų Anglijos miestuose, kai juvenalinės politikos išauklėti bei išmaniųjų technologijų paskatinti įvairiaspalviai jaunuoliai siaubė miestus, naujos pasaulio tvarkos teisėsauga, vadinama „Didžiuoju broliu“, parodė, jog sugeba žaibiškai sureaguoti ir atlikti juodą darbą iki galo. Kilpa užnerta ir internetui – blogeriams ir socialinių tinklų lankytojams. Kita vertus, įvykdžius akciją Anglijoje buvo siekiama įbauginti, o gal ir diskredituoti tuos, kurie galvoja, kad su nauja pasaulio tvarka galima kovoti gatvių mitinguose.
Tie, kurie dar žinojo laisvo žodžio skonį, greitu laiku vardan visuomenės saugumo ir solidarumo prieš terorizmą (ar kitokią nevaldomą grėsmę), turės susitaikyti su veržlių užveržimais ir jį pamiršti. Po kiekvieno teroristinio akto, po kiekvienų riaušių, atsiranda formali dingstis „Didžiam broliui“ įvesti naujas kontrolės formas dar labiau sekti kiekvieną iš mūsų bei dar labiau susiaurinti kiekvieno žmogaus prigimtines teises ir laisves, paminant netgi tai, kas parašyta konstitucijose.
Problema – reakcija- sprendimas. Tokiais mažais žingsniukais mes vedami link agresyvios elektroninės santvarkos, kuriai negalės pasipriešinti niekas. Apie tai savo naujausiame filme kalba ir Galina Cariova.
Ji savo filme pasakoja apie tai, kad šiandien daug kas net neįtaria, jog musų akyse vyksta technotroninės diktatūros statyba. Didžioji dalis žmonių jau dabar stebimi visą parą arba didesnę jos dalį. Tokia vertybė kaip privatumas tampa praėjusių amžių atgyvena. Kompiuterinės programos skenuoja numerius, seka bet kokį žmogaus žingsnį, įvedamos naujos veido, akių skenavimo sistemos, kurios taip pat gali skaityti lūpų judesius, identifikuoti eiseną. Elektroninių susirašinėjimų ir skambučių duomenys saugomi, kiekvienam žmogui-numeriui atidaromas atskiras failas ir kaupiami duomenys.
Skelbiama, kad XXI a. yra totalaus sekimo ir masių valdymo amžius, o „Didžiojo brolio“ projektus stumia į dienos paviršių įvairios šešėlinės struktūros, pirmiausia sukurdamos problemą, o paskui - pasiūlydamos sprendimą. Ir tokių sprendimų vyriausybės atsisakyti nepajėgios, nes jos pačios yra statytinės arba veikia šešėlinės politikos nelaisvėje. Praėjusiame straipsnyje prisiminėme šviesios atminties JAV žurnalistą Aaroną Russo, kuriam jo bičiulis Nick'as Rockefelleris atskleidė akivaizdžią tiesą, jog elito tikslas – kontroliuoti kiekvieno žmogaus elgesį. Žmogus, kuris žino, jog kiekvieną dieną yra sekamas, niekada nebus aktyvus, kūrybingas ir energingas.
Filme atskleidžiama visa tiesa apie google ir faceboocką, apie arabų revoliucijas, kas jas sukėlė ir kokių tikslų galima pasiekti manipuliuojant socialiniais tinklais, mobiliais telefonais ir kitokiomis „šiuolaikinėmis“ komunikavimo priemonėmis.
Daug dėmesio filme skiriama asmens kodams, kurie paverčia žmogų į gyvulį arba daiktą ir jis tampa žiauriu valdymo instrumentu. Asmens kodas, dvasininkų nuomone, reiškia anti-krikštą, nes jis duodamas anksčiau negu suteikiamas krikšto sakramentas, suteikiant žmogui Dievo Vardą. Brūkšninė skaičių kombinacija reiškia šėtono vardą, kuris atsiranda anksčiau negu Dievo Vardas. Kaip galima anksčiau priimti šėtono, o ne Dievo vardą? Krikščioniui tai yra didžiausia nuodėmė ir prieštaravimas Kristaus mokymui. Bet ar gali žmogus tam pasipriešinti? Apie tai kalbama ir Apreiškime Jonui 17-13, jog niekas negalės nei pirkti nei parduoti be žvėries vardo 666. Apokalipsė pildosi, o skaičiai mus iš žmonių padaro vergais, mums patiems su tuo sutinkant. Mums sako, jog tai tik skaičiai ir nereikia į tai kreipti dėmesio. Tačiau, jeigu netikite į Kristų, tai vis viena yra baisu, nes skaičių kombinacija žmogaus gyvenime atsiranda anksčiau negu vardas ir pavardė gimimo liudijime. Ką tik gimęs žmogutis iš karto tampa numeriu, kuris turės mokėti mokesčius.
Pasak filmo autorės, šių metų kovo 8 d. Londone vyko konferencija, kurioje buvo svarstoma galimybė visame pasaulyje įvesti universalią elektroninę kortą. O jau sekančią dieną, kaip pilotinis projektas, ją bandyta įvesti Rusijos sostinėje Maskvoje. Pasaulinė korta taip pat pradėta diegti įvairiose pasaulio šalyse. Tai didelis projektas, apimantis labai daug paslaugų, kurias galima gauti nemokamai arba pigiau, naudojantis šia korta. Kai kurios Senųjų Europos Sąjungos šalių vyriausybės tam priešinasi, nes remiasi Konstitucijomis, kurios saugo jų piliečių teises į privatumą. Tačiau šis pasipriešinimas bus palaužtas, kai miestus sudrebins naujos teroristų atakos arba girtų paauglių ordos.
Ilgą laiką Anglijoje iš viso nebuvo reikalaujama turėti pasą, jei žmogus nesiruošia vykti į užsienį. Tačiau situacija pasikeitė po 9/11 ir Londone surengtų teroristinių išpuolių. Šioje šalyje buvo parengtas universalios kortos projektas, bet žmonės pasipriešino. Tačiau politikai sutaria, kad ji reikalinga, o atsisakoma jos kol kas tik dėl to, jog sunku užtikrinti tokių kortų saugumą nuo galimų klastočių ir duomenų vagysčių. O nuo jų elektroninėje technosferoje apsisaugoti kol kas neįmanoma. Gal tuomet vienintelis kelias yra mikrochipai, kurių suklastoti nepavyktų, nes jie implantuojami po oda? Prie to gal būt ir lenkiama tiek politikų, tiek ir visuomenės nuomonė, pagal tą patį principą (problema-reakcija-sprendimas), nes suklastoti mikrocgipų negalės niekas ir todėl visiems neva bus saugiau.
Universaliosios kortos ko gero tik tarpinis sprendimas pereinant pilnai prie tikrųjų mikrochipų. O kol kas sistemų mėginimai vyksta su šunimis ir benamiais. Iš mikrochipų, kaip ir iš universalių plastikinių kortų informacija gali būti lengvai nuimta įvairiais prietaisais, net ir iš palydovų. Jeigu tokias kortas turės kariškiai, tai sistemų administratoriui, kurio pagrindinis akcininkas - koks nors didelis bankas, bus labai lengva susekti ką veikia valstybių karinės, ar specialiosios pajėgos. Marionetės dar labiau pririšamos prie virvelių ir esant tokiai padėčiai, sukelti karus tarp valstybių bus labai paprasta, nes kiekviena valstybė, kaip ir jos piliečiai bus kaip ant delno.
Iš filmo peršasi mintis, kad Rusija yra viena iš labiausiai naujos pasaulio tvarkos kryptimi evoliucionuojančių valstybių. Čia išbandomi įvairūs projektai, kurių nelabai nori įsileisti senosios Europos valstybės. Vokietijos ar Anglijos užsispyrimas dar ne iki galo palaužtas, todėl dar pamatysime ne vieną teroristinę ataką, ar naują Breiviką. Iš filmo ir jo priedų matosi, kad Rusijoje ypatingai aršiai stumiama juvenalinė teisė, atimant iš tėvų bet kokias teises įtakoti vaiko vystymąsi norima kryptimi, paliekant tik tvirkinimą, televiziją ir valstybinį zombinimą. Tam šiandien negali pasipriešinti net dvasininkai.
Tie, kas tyrinėja socialinius procesus, puikiai apskaičiavo, kad juvenalinė politika ir teisė, kuri į kiekvieną šalį bando įsiskverbti tiek per vyriausybines, tiek ir per privačias struktūras, priveda prie tokių reiškinių, kaip girtų paauglių riaušės miestų gatvėse. Jei kas mano, jog tai nesusiję dalykai – yra aklas arba apsimeta, jog nieko nemato. O kadangi kyla tokia „reali grėsmė“, remiantis tokiu pat „moksliniu požiūriu“, kaip ir juvenalinė teisė, ruošiamos priemonės ją pažaboti. Tačiau tos priemonės jau apima ne tik paauglius bei jų tėvus, bet ir visą visuomenė. Bet kokie socialiniai neramumai, nesvarbu dėl kokių priežasčių jie kyla (dėl maisto stygiaus, ar dėl to, kad kažkas pralaimėjo futbolo valžybas), yra puiki dingstis dar labiau užveržti visuomenei veržles bei pateisinti „Didžiojo brolio“ reformas, kurioms ramybės ir taikos sąlygomis žmonės nepritartų. O dabar naujosios „Didžiojo brolio“ priemonės vis labiau randa atgarsį ir pritarimą plačiuose visuomenės sluoksniuose. „Eurostato“ duomenimis, šiandien beveik 75 proc. žmonių pritaria „Didžiąjam broliui“, nes po 9/11 ir panašių akcijų, visi nori jaustis saugiai, nepaisant to, jog vaizdo kameros bei papildomos dokumentų patikros keliuose bei miestų gatvėse - nervina. Vienas iš Anglijos politikų (neprisimenu kas) yra pasakęs, kad „mes turime priprasti gyventi savisaugos diktatūros sąlygomis, bet viduje ir toliau jaustis laisvi. Solidarizacija, atsisakant dalies savo konstitucinių laisvių vardan bendruomenės saugumo turi tapti nerašyta taisykle kiekvienam demokratinės valstybės piliečiui“. Kaip tai įmanoma?
Pirmiausia tokie „pilotiniai“ projektai, kaip universali korta arba juvenalinė teisė įgyvendinami ten, kur visuomenė yra ir taip pakankamai palaužta korupcijos, skurdo, alkoholozmo. Rusija tam tinka. Juo labiau, kad šios šalies elitas pats visa tai skatina ir palaiko, nes yra – globalios politikos dalis. Tuo tarpu Vakarų gyventojų ir vyriausybių užsispyrimas mažinamas per teroristų ir chuliganų atakas, kurių mastas, kaip reikia matyti, ateityje tik stiprės.
Bet grįžkime prie filmo. Antroje dalyje autorė, besiremdama iš esmės Alex Jones informaciją, vardina asmenis, kurie valdžių nuomone, gali būti ekstremistai. Universalios kortos padėtų tokius nustatyti ir izoliuoti. Jau dabar Amerikoje propaguojama nuomonė, jog įvairių nesistematiškai mąstančių žmonių reikia saugotis ir juos skųsti vietos šerifams. Tam tikra visuomenės dalis, kuri nepatenkinta valdančiąja sistema, paverčiama psichais, marginalais ir nusikaltėliais. Jie turi būti vadinami teroristais ir ekstremistais. Tiems, su kuriais nepavyksta susidoroti socialinėmis, ekonominėmis bei teisinėmis priemonėmis – yra paruošta kita dovanėlė – chemikalai ir spinduliavimas. Psichotronikos paveiktas žmogus nebenori nei protestuoti, nei kovoti, o tik pasyviai žiūrėti televizorių ir tikėti tuo, kas ten rodoma. Ideali valdoma visuomenė yra būtent tokia: visagalis korumpuotas aparatas ir pilka masė, kuri iš principo nieko negali pakeisti. Link tokio elitokratinio feodalizmo modelio šiandien žingsnis po žingsnio vystosi visa „vakarietiška demokratija“.
Filme kelis kartus nuskamba mintis apie tai, jog bankams skatinant atsiskaitymus elektroniniais pinigais, greitai nebeturėsime grynųjų ir prarasime laisvę. Kai neturėsime grynųjų už mus spręs kiti, ar mes galime pirkti ir parduoti, ar ne, nes jų rankose elektroninės atsiskaitymų sistemos, kurių kontroliuoti negalime. Jie savo nuožiūra gali jas įjungti arba išjungti, nepasiklausus mūsų nuomonės. Ar mes galime šiandien pasitikėti bankininkų gera valia, ar įžvelgti jų veikloje tarnavimą visuomenei? Visų pirma jie žmonės, kurių vertybinių nuostatų bei ydų mes negalime žinoti, o sprendimų – prognozuoti. Todėl atsisakę grynųjų mes visuomet būsime jų įkaitais. Tai tiesioginis kelias į elektroninę koncentracijos stovyklą.
Įdomu pasirodė tai, kad filme kaba pravoslavų dvasininkas, kuris sako, kad imti universalias korteles yra nuodėmė, nes dalyvaujama anichristo veikloje. Tai – Kristaus išdavimas. Pavyzdžiui Graikijoje dvasininkai sušaukė masines demonstracijas, kai buvo norima įvesti vieningąją piliečių kortelę. Kunigai agitavo ignoruoti tas korteles, nes tai – pavergimo ir piliečių valdymo instrumentas. Lietuvoje „asmens kortelių“ projektas praėjo be jokio triukšmo. Niekas neprotestavo, niekas nemitingavo. Kol kas jos atlieka tik „paso“ funkcijas, tačiau 99 proc. galimybių – dar neišnaudotos. Mikrochipas yra ir naujajame pase, kuris ne mažiau pavojingas už piliečio kortelę.
Filme daug kalbama apie mikrochipus, kas juos gamina, kaip jie gali būti naudojami. Pavyzdžiui, manoma, kad Rusijoje mikrochipai bus diegiami per medicininio draudimo sistemą. Pirmiausia jie bus siūlomi sunkiems ligoniams, benamiams, o po to – visiems likusiems. Taip pat kalbama apie nano-vakcinas, kurios žmones pasieks per įvairius skiepus ar maisto papildus. Beje, už tokius mikrochipus žmogus turės susimokėti iš savo kišenės. Vakcinoje nuo kiaulių gripo nepriklausomi ekspertai aptiko junginius, kuriuos galima vadinti nano-technologijų principu pagamintais mikrochipais, kurie pavojingesni už patį kiaulių gripą.
Taigi, siūlau pasižiūrėti filmą ir susidaryti savo nuomonę.
Trumpas variantas:
[video:http://www.youtube.com/watch?v=mV_0yiBjzSA]
Ilgas variantas:
[video:http://www.youtube.com/watch?v=2plMYp8aiiw&feature=related]