Teismo procesas dėl 1 trilijono dolerių, kuris gali nutraukti finansine tironiją (antra dalis)

Paskelbus pirmąją dalį 2011 m. pabaigoje, Davidui Wilcockui buvo pagrasinta susidorojimu. Jo insaideris, buvęs žurnalo „Forbes“ Azijos padalinio vadovas Benjaminas Fulfordas buvo pagrobtas. Po šių incidentų, 2011 m. gruodžio pabaigoje pasirodė antroji D. Wilcocko studijos dalis apie keistą 1 trilijono dolerių teismo ieškinį, kuris buvo oficialiai užregistruotas 2011 m. paskutinėmis lapkričio dienomis. Įsitikinome, jog tai tikrai ne klastotė ir ne paranoja.
Po incidento, gruodžio paskutinėmis dienomis D. Wilcocko svetainėje apsilankė 0,5 milijono lankytojų, parašyta tūkstančiai komentarų, virš 20 tūkst. žinučių Fecebooke. Gruodžio 14 d. D. Wilcockui buvo pranešta, kad jis bus kankinamas iki mirties už tai, kad paviešino bylą dėl 1 trilijono dolerių. Todėl jis netrukus paskelbė antrąją dalį. Kai tik Davidas gavo grasinamąjį skambutį, iš karto pradėjo veikti. Apie tai pranešė visiems, kam galėjo.
Tarp žmonių, kurie pirmieji susisiekė su Wilcocku, buvo Kerry Cassidy iš projekto Camelot. Po 20 min. Į eterį buvo ištransliuota radijo laida. Vėliau jis kalbėjo laidoje „Coast to Coast“ pas Geoorge Noory. Pasak. D. Wilcocko, tai ne ateivių ir kosminių laivų istorija, tai reali pasaulio ekonomika. Antroje dalyje jis pasakoja, kaip Amerika nusirito iki tokios ekonomikos. Tai labai žemiška istorija.
O tam, kad neprarastume blaivaus proto, šio straipsnio pabaigoje rasite „nepriklausomą“ komentarą žmogaus, kuri Rytuose žinomas kaip internautas vova007. Tai privati, bet, manau, taikli žmogaus nuomonė, kuris pakankamai gerai žino amerikietišką ezoterinę publiką, nes verčia jų tekstus į rusų k. D.Wilcockas, daug metų kalbėjęs apie sąmonę ir amžinybę, staiga, vidury laidos apsižliumbė. Į vaidybą nepanašu. Bet tai papiktino amerikiečius, kurie juo tikėjo kaip dvasiniu lyderiu. O dabar jis ėmė ir visam pasauliui pademonstravo savo skystas blauzdas. Kartu ir juokinga, ir nejuokinga. Tačiau bet kokiu atveju įdomu.
Trumpa antros dalies santrauka. Nuorodos į originalus – straipsnio pabaigoje.

Pirmojoje dalyje buvo pateikti įrodymai, kad Pietų Apygardos Niujorko teismas užregistravo ieškinį ir atsakovais paprašė patraukti Jungtinių Tautų Organizaciją, Pasaulio ekonomikos forumą, Italijos respubliką. Italijos finansinę gvardiją ir daugelį kitų žinomų fizinių ir juridinių asmenų. Šitas teismo procesas buvo inicijuotas 122 šalių koalicijos (veikiančios buvusių neprisijungusių šalių aljanso, susikūrusio 1955 m. pagrindu). Tikslas – nuversti seną pasaulio tvarką. Suokalbininkai, prieš kuriuos keliamas šis teismo procesas, kaltinami tuo, kad oriniais pinigais griovė planetos ekonomiką.
Pasirodo, kad aukso standartas iš pasaulio tautų ekonomikos niekur nedingo. Žmonės tiesiog sėdi ant aukso, kuris laikomas paslaptyje nuo visuomenės. D. Wilcockas nuo 1993 metų tyrinėja okultinę politiką ir bando sudėlioti savo dėlionę.
Prieš toliau nagrinėjant šią istoriją, D. Wilcockas pirmiausia siūlo apibrėžti veikiančius asmenis. Priešingu atveju bus sunku suvokti, iš kur elito tarpe atsirado nacistinis mentalitetas.
Jeigu Jūs nežinote su kuo turite reikalų, niekada negalėsite jų suprasti ir nesugebėsite išspręsti šios problemos. Dauguma žmonių, veikiančių tokiose grupuotėse, į pinkles yra patekę ne savo noru. Tačiau kitos išeities nemato. Tuo tarpu pačios slaptosios grupės – labai didelės, tarpusavyje persipynusios ir galingos. D. Wilcockas sako, kad vienintelis dalykas, kurį galima padaryti dabar, tam, kad pasaulis pasikeistų, padėti tose grupėse esantiems žmonėms pakeisti mąstymą.
Ir štai vienas iš raktų, kodėl jie tokie. Jie užaugo žiauriomis sąlygomis. Baisesnėmis, negu mes. Todėl mums visuomet sunku suprasti, ką jie galvoja, ką jaučia kiekvienu momentu, kiekvieną dieną. Juk kiekvieną žmogų kankinant galima „palaužti“, padaryti jį psichu, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Pasižiūrėkime į eilinius nusikaltėlius. Jie tokiais tapo todėl, kad panašiai buvo elgiamasi su jais pačiais.
D. Wilcockas rašo, kad daugumai žmonių, kurie patiria vaikystėje žiaurumus, atleidimo jausmas sunkiai suprantamas. Tai reikalauja daug valios, kurios pas juos paprasčiausiai nėra. Kiekvienas žmogus nuo vidinio skausmo bėga savais būdais. Vieni pasineria į alkoholį, kiti tampa gangsteriais.
Bet yra dar baisesni traumavimo būdai negu įprasti rėkimai ir mušimai. Elito tarpe jauniems žmonėms psichika traumuojama seksualinės prievartos būdu. Tokie kankinimai sukelia didesnį vidinį skausmą. D. Wilcockas klausia, ar galima nuo to išsigydyti? Žinoma, galima, tačiau toks gydymas užtrunka ilgai.
Jeigu jūs esate žiaurus žmogus ir galite kankinti kitus, vadinasi jusime nėra meilės, atjautimo ir kitokių taurių jausmų. Ir tai tęsis tol, kol nebus pradėtas gydymas. Tai pat galima pasinaudoti žiaurumais, kad kitame žmoguje išugdyti lojalumą ir meilę. Suveikia Stokholmo sindromas ir aukos įsimyli savo prievartautojus.
Kai prievartavimų ir kitokių asmenybės traumavimų metodais susikuria psichiškai suluošintų žmonių grupės, jų tikslu tampa valdžia ir kontrolė. Jeigu mes pajėgsime suprasti, kad tokie žmonės egzistuoja ir kad jie nuolat kuria planus, kaip dominuoti virš kitų, mes suprasime, kodėl atsidūrėme toje situacijoje, kurioje esame dabar.
Kaip nuostabu turėti pinigus. Jūs galite eiti bet kur, daryti tai, ką norisi, įgyvendinti savo pašėlusias fantazijas. O dabar įsivaizduokime, kad galite sukurti tiek pinigų iš oro, kiek patinka. Kai tik išsiugdote tokius sugebėjimus, jūs tampate burtininkais, galite valdyti ir pačią Visatą. Vienu mygtuko paspaudimu galite sukurti galią, gerovę, prestižą. Jūs – šeimininkas ir viešpats. Žmonės darys tai ko norėsite, kad tik galėtų priartėti prie jūsų. Visas pasaulis bus po jūsų kojomis.
D. Wilcockas toliau rašo, kaip galima pasiekti tokį lygį. Pinigus reikia spausdinti tiesiog iš oro ir įtikinti žmones jais tikėti. Dauguma žmonių apie tai net negalvoja.
Pasižiūrėkime į atskiras tautas ir kultūras vien tam, kad suprastume, kaip jos valdomos. Nereikės daug laiko, kad suprastume vieną dalyką: priešas Nr. 1 yra auksas ir brangenybės. Kuo daugiau aukso – tuo daugiau problemų. Pagal savo prigimtį žmonės neretai būna baikštūs ir godūs. O auksas visuomet yra vertybė, kurią gali laikyti savo rankose ir jaustis saugiai. Jeigu jiems pasiūlytų rinktis tarp aukso ir popierinių pinigų, neabejodami jie rinktųsi auksą, nes kas iš tų popierių?
Pavyzdžiui, jeigu jūs sužinosite, kad pasaulyje yra sukaupta neįtikėtini kiekiai aukso, jūs bandysite kažkokiu būdu tą auksą paimti ir pasislėpti, kad visuomenė apie tai nesužinotų. Priešingu atvejus jūs būsite priklausomi nuo kitų aukso turėtojų, kurie palaiko finansinę sistemą.
Yra pasaulyje daug žmonių, kurie yra sukaupę daug aukso. Jūs neleisite tiems žmonėms aukso laikyti, jei norėsite sukurti savo pinigų spausdinimo mašiną. Priešingu atveju jie susirinks, susiorganizuos ir nuvers jūsų valdžią. Žinoma, niekas aukso geruoju neatiduoda. Todėl reikalinga kariuomenė, diplomatai, šnipai ir kitokios gudrybės
Pasak D. Wilcocko, tame ir esmė. Tam, kad sukurti naują globalią finansų sistemą, jūs turėsite imtis prievartos ir priversti atskirus asmenis ir ištisas tautas atiduoti savo aktyvus. Maža to jūs turėsite įtikinti viso pasaulio žmones ir valstybių lyderius, kad tai daroma dėl taurių interesų.
Kai tik jūsų rankose atsiranda stebuklingosios pinigų spausdinimo staklės, jau nebeturi reikšmės, ką galvoja pasaulio tautų lyderiai. Bet prieš tai jūs turite jiems sukurti įtikinamą legendą su patriotizmo, tėvynės meilės ir kitokiais jausmais, kuriais, žinoma, yra žaidžiama ir manipuliuojama.
Kai žmonės pamato prievartą, jiems reikia pateikti priežastis, kodėl vyksta tokie baisūs įvykiai. Organizuokite skerdynes tų, kurie stovi skersai kelio. Visi tie dalykai yra režisieriaus meistriškumo reikalas. Tuo tarpu tikras tikslas – ištekliai ir auksas, kad galima būtų sukurti tiek pinigų, kiek reikia.
Tada jūs tautų lyderiams pasakote, jog visa tai būtina padaryti dėl taikos pasaulyje. O visus tuos, kurie nesutinka su jūsų planu – tiesiog žudote.
Nauja pasaulio tvarka buvo pradėta įgyvendinti 1913 metais sukuriant Federalinį rezervą, Tarptautinį atsiskaitymų banką - 1921 metais ir pasirašant Bretton Woods susitarimą 1944 metais. Pasaulio šalių lyderiai ne visuomet būna genijai. Dažniausiai tai paprasti žmonės su vidutiniu intelektu, kuriems pasisekė pavogti dalį rinkimų rezultatų. Arba jie tiesiog paskiriami.
Naujos pasaulio tvarkos planas jiems buvo pateikiamas kaip neišvengiamas blogis, kurį gali suprasti tik tie, kurie yra aukščiausiame lygyje. Daugelis jų prakaituodavo krauju, kaip Jėzus Alyvų kalnelyje, kai galvodavo apie tai, ką reikės padaryti. Jie puikiai suprato, kad jeigu jie nevykdys plano, bus paprasčiausiai nužudyti. Juk visi jie turi šeimas, vaikus.
D. Wilcockas sako, kad visų šalių lyderiai buvo spaudžiami priimti sprendimus žudyti, niekinti ar kitaip kankinti savo pačių žmones dėl nacionalinio saugumo ar panašių utopinių interesų. Naujos, kitokios sistemos sukūrimas – taip pat yra skausmingas klausimas.
Iki 1954 metų 77 neprisijungusios šalys pajuto, kad buvo apgautos. Vietoj aukso amžiaus, kurio jos laukė po 2 pasaulinio karo, išgirdo apie Bretton Woods, kuris pasaulį panardino į dar didesnę tamsą.
JAV ir SSSR ginklavosi dėl branduolinio karo ir planetos sunaikinimo. Amerikos doleriai, kurie turėjo būti skirti besivystančioms šalims, taip ir neatsirado. Doleris, vietoj to, kad taptų pagrindine pasaulio rezervine valiuta, pūtė karine mašiną. Neprisijungusios šalys norėjo keisti sistemą, tačiau neturėjo karinės jėgos. Jų lyderiai, kurie bandė apie tai kalbėti buvo šaudomi.
Pasak D. Wilcocko, viskas prasidėjo Azijoje. Tam, kad naujai pasaulio tvarkai būtų paklotas kelias, reikėjo sukurti sistemą, kuri leistų pinigus daryti iš oro. Bet prieš tai reikėjo konfiskuoti visą auksą, pasitelkiant karus ir apgaulę. Tam, kad iki galo suprastume šį slaptą karą, kuris atvedė iki teismo proceso dėl 1 trilijono dolerių, reikia peržvelgti istoriją, Rytų-Vakarų kovą iliuminatų žaidimuose.
Azijoje žmonės kartą sugalvojo, kad iš šilkverpių siūlų galima išausti labai ploną medžiagą. Tūkstančius metų buvo tobulinamos šilko technologijos, dažai, audinių piešiniai ir kt. Šilko minkštumas tiesiogiai buvo siejamas su seksualiniais malonumais. Todėl visais laikai šita medžiaga buvo brangi.
Kitas Azijos privalumas buvo medvilnė, kuri buvo patogi drabužiams siūti ir malonesnė už liną ar kailį. Taip pat azijatai gamino daug keramikos ir papuošalų su auksu ir iš aukso. Iki šiol visi puikiai supranta kiniško porceliano vertę.
D. Wilcockas sako, kad šalia šių vertybių, reikėtų paminėti dar ir kilimus. Dar reiktų nepamiršti prieskonių, arbatų ir kitokių kulinarinių bei konditerinių vertybių ir, žinoma, narkotikų. Ir dabar įsivaizduoti bendrą peizažą. Tik labai turtingi Vakarų žmonės, turėję aukso, galėjo sau leisti tokius malonumus iš Rytų. Tai visuomet reiškė tam tikrą aukštesnį socialinį statusą. Azija visuomet turėjo bilietą į Rojų. Bet Azijos žmonės atsisakydavo parduoti savo gėrybes už popierius. Jie visuomet parduodavo už auksą.
Dėl šios priežasties didžioji Europos aukso dalis, nuo pat Romos Imperijos laikų nukeliavo į Aziją. Be to šiame kontinente visuomet buvo nuosavų geltonojo metalo kasyklų bei atsargų.
Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl 85 proc. Pasaulio aukso atsidūrė Azijoje. Kai D. Wilcockas kalėjosi su B. Fulfordu (1 dalyje), jo šaltiniai pranešė, kad prekyba per Šilko kelią buvo viena iš priežasčių, kodėl Azijoje atsirado tiek aukso. Vakarai taip pat puikiai žino, kad Azijoje, po žeme yra labai daug natūralių aukso rūdos atsargų. Visos šios vietos stropiai saugomos.
Po gruodžio 14-osios grasinimų D. Wilcockas pakalbino ir kitus insaiderius, kurie tik patvirtino, kad po Kinija yra milžiniška aukso gysla, kuri driekiasi ir per Laosą, ir per Kambodžą, per visą Pietryčių Aziją. Insaideriai neabejoja, kad iš tikrųjų po žemėmis ten yra labai daug aukso. Prieigas prie tų aukso gyslų saugo keista grupė, kuri turi labai daug pavadinimų, kuri tuo pačiu iš už širmos valdo ir dabartinę komunistinę Kiniją.
Kitas insaideris patvirtino, kad ta “Senolių” taryba gyvena uždraustoje Kinijos zonoje. Tai valstybė valstybėje ir yra labai akylai yra saugoma. Šią struktūrą palaiko ir saugo dabartinė Kinijos valdžia ir slaptos tarnybos. Tie “Snoliai” gyvena labai ilgai, laikosi vienuolių gyvenimo principų. Sakoma, kad kai kuriems iš jų – jau 300 metų. Ir šitos azijatų struktūros yra susijusios su teismo procesu Niujorke dėl 1 trilijono dolerių.
Vienas iš D.Wilcocko informatorių pasakė visiškai neįtikėtiną dalyką: šie „Senoliai“ – ateiviai. O kinijoje rastos piraminės esą buvusios jų nusileidimo sistema su pilnai išlikusia infrastruktūra po žemėmis.

--------------------------------------------------
Legendos kalba apie tą patį, kad kinų piramides pastatė sena civilizacija, atskridusi į žemę su drakonais.

--------------------------------------------------
D. Wilcocko teigimu, esą į mūsų planetą prieš daug tūkstančių metų nusileido 5 ateivių rasės. Kiekviena iš jų įsteigė savo kolonijas skirtingose pasaulio vietose. Jie visuomet stengėsi išlaikyti savo kraujo grynumą. „Senoliai“ – tai yra taikūs ir išsilavinę žmonės. Jie esą nori matyti pasaulį geresnį negu jis yra dabar.
Toliau D. Wilcockas daug skiria dėmesio tiems „Senoliams“ ir remdamasis savo insaideriais, visaip spėlioja, kas jie tokie.
Vėliau jis kalba apie kinišką spalio siurprizą, kuris buvo stebimas nuo 1910 metų. Esmė ta, kad prieš kelis metus FRS‘as antrą kartą bylinėjosi su kinais (pirmas kartas buvo 1998 m.)Visiškai neaišku, kiek tame tiesos, bet tada, atseit, kinai pasakė, jog ateiviai, su kuriais jie palaiko ryšius, pradės kenkti toms Vakarų jėgoms, kurios planuoja užgrobti planetą. Todėl esą planuotas totalaus genocido įvedimo planas iš dalies žlugo. Vakarų okultinis isteblišmentas planavo inscenizuoti ateivių invaziją (pagal Blue Beam scenarijų). Dabar šio plano esą yra atsisakyta.
Slaptų Azijos brolijų rankos pasiekia ir Federalinį rezevą, ir Tarptautinių atsiskaitymų banką. Jų atstovai Vakaruose nuolat yra spec. tarnybų medžiojami. 2010 metų rugpjūtį jie bandė teisti FRS‘ą kontroliuojančias privačias šeimas dėl aukso kontraktų nevykdymo. Byla buvo slapta, tačiau azijatai laimėjo. Bet priteistų pinigų išmokėjimą FRS‘as vilkina iki šių dienų.
Šitas teismo procesas ir 1 trilijono byla yra ne tas pat. Vieno trilijono procesas užfiksuotas oficialiuose valstybiniuose, viešuose teismų popieriuose. Tuo tarpu 2010-ųjų byla dėl 286 trilijonų dolerių vyko slapta už uždarų durų. Todėl patvirtinti šios informacijos viešais kanalais neįmanoma. Tai, kad toks teismas vyko, liudija tik insaideriai. D. Wilcockas tikisi, jog pavasarį apie tai žinos visas pasaulis.
Panašu, kad D. Wilcocko minimi „Senoliai“ mano, jog dėl Kinijos saugumo svarbiau yra šios informacijos į viešumą neskleisti. Insaiderių duomenimis, Kinijoje šiuo metu tiek yra aukso, kad jo neįmanoma išgauti per kelis tūkstančius metų. Jeigu „Senoliai“ atskleistų šią paslaptį, jiems nepavyktų išlaikyti iliuzijos, jog auksas – ypatingai retas ir brangus daiktas.
Kodėl JAV per kelis šimtus metų tapo stipriausia pasaulyje valstybe? D. Wilcockas, remdamasis savo insaideriais sako, kad pati didžiausia JAV paslaptis – Azijos auksas ir pinigai. Azijos šalys manė, kad duodamos auksą Amerikai, tuo pačiu investuoja į savo saugumą. Jeigu Amerika nebūtų gavusi Azijos aukso, doleris jau senai būtų tapęs muilo burbulu.
Dar nuo 16 a. danai, portugalai, anglai ir kiti kariavo dėl to, kad galėtų kontroliuoti Azijos prieigas. 16-17 a. iniciatyvą perėmė D. Britanija. Anglai pamažu užkariavo didžiąją Azijos dalį. Insaideriai kalba, kad Azija dar prieš kelis šimtus metų finansavo JAV vystymąsi tiek iki 1776 m. revoliucijos, tiek ir ir po to.
Azijatai visuomet tikėjo, kad jie savo pinigus ir turtus kada nors atsiims. 2000 tonų aukso buvo išsiųsta į JAV. Tą auksą naudojo FRS‘as pinigų spausdinimui, kad galima būtų garantuoti stabilų ekonomikos augimą. Tačiau paaiškėjo, kad JAV visiškai nesiruošia grąžinti aukso kinams. Laikui bėgant jis buvo pervežtas į Lotynų Ameriką ir ten paslėptas. 19 amžiuje pradžioje JAV gaudavo po du tūkstančius tonų aukso per mėnesį. Kiekviena siunta buvo apiforminama atskirais kontraktais ir už juos buvo išduoti vertybiniai popieriai.
Toliau D. Wilcockas daug rašo apie kinus, kad jie statė Amerikos geležinkelius ir miestus. Jis taip pat aiškina, ką reiškia „Karalystė po debesimis“. Šis pavadinimas atsirado ne šiaip sau. Jie (kinai), pasirodo, didžiavosi tuo, kad atėjo iš kosmoso.
Straipsnių autorius toliau bando nagrinėti, kodėl azijatai prisidėjo prie Amerikos statybos. Atseit jie nenorėjo mėtyti pinigų vėjais. Kinai norėjo investuoti į Ameriką tiek, kad ji, laikui atėjus, grąžintų didelius dividendus. Be Azijos aukso, Amerika nebūtų taip greitai išsivysčiusi. Valiutą būtų reikėję kurti iš oro ir rizikuoti hiperinfliacijomis. Tuo tarpu dauguma žmonių tikėjo į amerikietišką svajonę.
2010 metais įvykęs slaptas bylos nagrinėjimas dėl to, kad FRS‘ą valdančios JAV oligarchų šeimos grąžintų Kinijai 286 trilijonus dolerių, kaip tik ir susijęs su azijatų siekiais susigrąžinti 19 a. investicijas su procentais. Amerika taip pat galėjo Kinijai grąžinti skolą gatavos produkcijos pavidalu. Nežiūrint į tai, nuo pat 19 a. kinai iš Amerikos buvo vejami lauk. Netgi tie, kurie statė geležinkelius. Visi jie 19 a. pabaigoje 20 a. pradžioje daugelyje valstijų buvo paversti nelegalais.
Maždaug 1911 m. kinai suprato, jog buvo apgauti. Vienas iš tokių apgavystės įrodymų – FRS‘o įkūrimas 1913 metais. Insaideriai sako, kad link FRS‘o įkūrimo oligarchų grupuotės Ameriką stūmė nuo 18 a. pradžios. Beveik visa „Apskritojo stalo“ ir panašių brolijų veikla susivedė į tai, kad „aukso standartas“ būtų atšauktas, kad galima būtų spausdinti fanierinius pinigus tiek, kiek reikia.
Pirmojoje dalyje buvo rašyta, kad Gomindanų dinastija, pagal „Aukso linijos“ programą, dalį aukso pervežė į Taivanio salą, kad paslėptų nuo japonų. 1938 metais auksas taip pat buvo vežamas į JAV. Greičiausiai tai darė atskira Dragon Family grupuotė. D. Wilcocko teigimu, visos šios kalbos apie JAV skolą Kinijai varo į neviltį visus Amerikos valdininkus, kurie apie tai žino.
Pilnas straipsnis anglų k.:
http://divinecosmos.com/start-here/davids-blog/1022-lawsuit-end-tyranny…
Rusų k.:
http://divinecosmos.e-puzzle.ru/Article85.htm
O dabar – žadėtasis komentaras žmogaus, kuris ezoterinėje internetinėje bendruomenėje žinomas kaip vova007. Jis yra pagrindinis D.Wilcocko ir panašių veikėjų vertėjas į rusų kalbą.
1 dalis.
[video:http://www.youtube.com/watch?v=B-sugRAmdJc]
2 dalis.
[video:http://www.youtube.com/watch?v=XYaVs4RdJEU]
Man patiko viena šio žmogaus citata. Tie elito berniukai žino ką gąsdinti. Jeigu žmogus bijo dėl savo suknisto gyvenimo, tai jį galima ir toliau spausti bei šantažuoti. Žmogus turi suprasi, kad vergu būti blogai. Ir kai tik mes visi pasikeisime aukštesnį dvasinį išsivystymą ir nebijosime, tie, kurie sėdi "viršuje" taip pat pradės elgtis visiškai kitaip.
Wall Street‘o judėjimas – sukurtas dirbtinai, jokios krizės nėra. Krizė yra galvose. Specialiai sukuriama iliuzija, kad kažkas, kažkur „viršui“ už mus sprendžia. Jie nieko nesprendžia. Jie tik vaidina tuos vaidmenis, kuriuos liepiama suvaidinti. Jie daug mokosi, kaip dirbti su tokiais kaip mes. Realybę kuria ne pavieniai iliuminatai bet žmonių masės. Karas vyksta dėl mūsų jausmų, kur mes nukreipiame savo emocijas. Tie vaikinai kažkaip turi atitraukti dėmesį nuo tų dalykų, kuriems žmonės melžiasi. Jeigu tik žmonės susikuria gerovę, jie ją griauna. Todėl stipriausias ginklas prieš juos – tapti harmoningais ir gyventi darnoje su savimi ir aplinka. Norite suvokti tai, ar ne, bet visame tame yra Dievo valia. Kiekvieną kartą, kai praeini vieną etapą, kartėle pakeliama vis aukščiau ir aukščiau. Kai visa tai suvoki, nėra nei pykčio, nei nuoskaudos.
Nusikaltėliai, kurie išbando mūsų atsparumą – vis viena sulauks savo bausmės. Jei mes išmokstame pamokas, kurias jie mums kasdien pateikia, tai ar verta dėl tų parazitų nervintis?
Tegul jie galvoja ką nori, tegul jaučiasi pasaulio bambomis, mes darome tai, kas mums reikia. Ateis laikas, pakeisim ir finansus, ir politiką. Tik pirmiausia, einant į tokius darbus, reikia atlikti didelį darbą su savimi.
Aš nelinkęs spardyti kojomis D. Wilcocko už tai, kad jis viešai išsiverkė ant Karry Cassidy peties.
http://the2012scenario.com/2011/12/transcript-of-david-wilcock-interview...
Pagaliau ir jam metas pereiti valymosi etapą ir atsikratyti tam tikrų iliuzijų. Vis dėl to Davidas dirbo ir padarė daug gerų darbų. Jeigu jis tapo populiariu ir matomu visuomenėje veikėju, vadinasi ant jo pečių krenta ir didžiulė atsakomybė. Metas išmokti gyventi be baimės, jei lipi į aukštą tribūną.
Prieš tai jis daug priskiedė ir nesąmonių, po to taisėsi. Aš netgi buvau įtaręs, kad jis yra naivus elito ruporas, kurio užduotis plauti ezoterikams smegenis. Vėliau mano nuomonė apie jį keitėsi. Juk visi mes žmonės ir darome klaidas. Iki tobulumo mums visiems toli. Todėl tai tik įrodo, jog problemų ir darbo su savimi turime iki ausų. Ir naujos pasaulio tvarkos tikrai nenugalėsime, kol turėsime panašių problemų, kaip D. Wilcockas. O dėl skystų blauzdų – jo paties problema – bijai vilko, neik į mišką.
www.kvantinemagija.lt