R. A.Wilsonas siūlė žodelį „yra“ keisti į „gali būti“ arba „man atrodo“

Psichologijos daktaras, kuris neturi fiziko diplomo, tačiau mokslinė spauda jį laiko pačių tikriausiu fiziku. Ir šis didysis fizikas slepiasi po Roberto Antono Wilsono pseudonimu. Lygiai prieš 5 metus iš gyvenimo pasitraukęs „partizaninės ontologijos“ atradėjas R. A. Wilsonas yra puikus mistinių tradicijų žinovas nuo Zen iki hermetizmo. Jis mano, jog Alisteris Crowley didžiausiu visų laikų genijus, tačiau pats ideologijoms ir religijoms nepriklauso. Kažkada redagavo žurnalą „Playboy“, bet šį darbą metė, nes pamanė, jog tai tuščias laiko švaistymas.
Robertas Antonas Wisonas (dažniausiai vadinamas RAW) rašė apie labiau žemiškus reikalus negu „Playboy“ žurnalas, tokius kaip sąmonės evoliucijos problemos, dirbtinis intelektas, suokalbių istorijos, NSO, naujos technologijos, feminizmas.
Sugebėjimas derinti ir jungti įvairius mokslinius, socialinius ir filosofinius požiūrius yra reta Dievo dovana. Tokioms avantiūroms ryžtasi tik nedaugelis žmonių. Įsivaizduokite žmogų, kuris į vieną teoriją sujungė Timoti Leari neuroligiją, Gurdžijevo pratimus, Kožibskio semantiką, magines Crowley teoremas, kelias jogos rūšis, kvantinę fiziką, reliatyvumo teoriją, krikščionybę ir daugelį kitų okultinių ir rimtų mokslų. Jo galvoje tilpo didžiulė kelių akademinių mokslo krypčių ir okultizmo tradicijų enciklopedija. Bet svarbiausia, jis vis ką darė su jumoru.
Silpnų nervų žmonėms geriau jo knygų neskaityti, nes tradicinė (materialistinė arba religinė) įsitikinimų sistema gali patirti didžiulius defektus, jeigu ne pilną eroziją. Atskiriems asmenims tai gali sukelti rimtus asmenybės raidos sutrikimus (dogmatiškos medicinos požiūriu). Jeigu kas dirbate valstybinį ar pedagoginį darbą, bėkite nuo Roberto Antono Wilsono pavardės kuo toliau. Jeigu per daug pasinersite, rizikuojate prarasti nepriekaištingo žmogaus reputaciją, o tai jokiu būdu nesuderinama su karjeros poreikiais kur nors, pavyzdžiui, prokuratūroje, mokykloje, ar teismų sistemoje. Nebent jūs iliuminatas ir tai darysite tam, kad žinotumėte priešo kalbą arba kaip su tuo kovoti.
Viena iš pagrindinių ir, ko gero, svarbiausių Roberto Antono Wilsono idėjų – nesakyti niekada žodžio „Yra“. Apie tai, kad mums reikėtų žodį „yra“ pakeisti į „gali būti“, jis yra parašęs daug knygų. Paieškos sistemos nesunkiai tas knygas suranda ir dažnai jos būna pasiekiamos nemokamai. Tiesa yra valstybių, kuriose RAW literatūrinis palikimas iki šių dienų laikomos tabu. Tarp tokių valstybių buvo kurį laiką ir JAV. Mažai trūko ir Wobertas Antonas Wilsonas galėjo sulaukti Timoti Leari likimo. Šis genijus ne tik buvo pasodintas į kalėjimą, bet ir pakrikštytas narkomanu, nors tyrimų tikslais lengvus narkotikus (prieš 40-50 metų) naudojo kas antras psichoneurologas.
Kai kuriuose solidžiuose universitetuose, netgi Vakaruose R. A. Wilsono knygos studijuojamos nebent kaip „blogas pavyzdys“, kurį reikia žinoti. Bet taip būdavo anksčiau. Dabar juk nėra jokių neleistinų temų. O tai, kas būdavo „negalima“, pasidarė „madinga“, tačiau ne todėl, kad „naudinga“.
Kita puiki RAW idėja – neurologinis reliatyvizmas. Jeigu mes pripažįstame fizikos dėsnius fundamentaliais, į kuriuos pirmiausia turime atsiremti, tai neurologinį reliatyvizmą arba asmeninių tikrovės tunelių reliatyvizmą, turime taip pat pripažinti kaip fundamentalųjį gyvenimo dėsnį. Jis išplaukia ir iš hermetizmo, ir iš kabalizmo, ir iš daugelio kitų mistinių mokyklų, kurios pasakoja apie Visatos dėsnius.
Tačiau taip nedarome, todėl, kad pripažįstame dvigubus standartus. Tai, kad neįmanoma pažinti fundamentalios ar objektyvios tiesos (materijos) yra ne vien tik negatyvus agnosticizmo požymis. Tai išplaukia iš fizikos dėsnių, jeigu mes juos nuosekliai taikysime realiame gyvenime.
Vietoj žodžio yra (is) RAW, jis siūlo naudoti E-prime. „Mes esame lingvistikos pinklėse. Viskas, kas yra aplink mus tėra tik forma. Mes neturėtume užstrigti ties žodžiais. Žodžių atžvilgiu mes turėtume tapti labiau skeptiškais. R. A. Wilsonas sako: jeigu nevartosime žodžio yra, o bandysime formuoti sakinius be šio žodelio, natūraliai pateksime į tokią sąmonės būseną, kuri būdinga dabartiniams mokslininkams. Tokią būseną žino ir zenbudistai. Vyriausybės yra parašiusios daug ataskaitų apie tai, jog toks mąstymas sugriaus jūsų protą. Bet iš tikrųjų, naudojat „E-prim“ („gali būti“ vietoj „yra“) atsiranda nuostabus aiškumas.
Jis sako, kad atsikratyti žodžio „yra“ buitinėje kalboje – dar sunkiau. Vietoj to, kad sakyti „žolė yra žalia“, geriau būtų pasakyti „žolė atrodo kaip žalia“. Yra kvaila ginčytis, kas geriau Bethovenas ar Mocartas.
Žmonės klausia, o kaip tada kalbėtis? Teisingiau skambėtų taip: „Bethovenas man labiau patinka negu Mocartas“, bet jokiu būdu negalima pasakyti, kad Bethovenas geriau už Mocartą. Negalima savo muzikinio skonio laikyti šablonu kitiems.
„Aš visada prisimenu apie e-prim, kai ima pyktis, užklumpa depresija, beviltiškumas, arba tiesiog bloga nuotaika. Kai jūs išimsite visus „yra“ iš savo kalbos, pajausite jog viskas labai reliatyvu. Žmonės gali tapti labiau sąmoningais, jeigu jie atsikratys žodelio „yra“, o jį pakeis, pavyzdžiui, „gali būti“. Jeigu visi „gali būti“ sakytų dažniau, tai bendras sąmoningumo lygis išaugtų neįsivaizduojamai aukštai. Tai radikaliai viską pakeistų“, - sako R. A. Wilsonas
„Negi mes gyvename sąmoningų žmoni planetoje? Kažkaip aš to nepastebiu. Mes girdime per televiziją šnekant kuoktelėjusius žmones. Jų pilna naujienų rubrikose, laikraščiuose. Jie retai kada sako „gali būti““, - tęsia jis.
Tokie kalbėtojai per televizijas retai kada sako „man atrodo“, „man regis“. Jie žino, ar nežino, visuomet viskuo įsitikinę. Tačiau toks mąstymo būdas prieštarauja gamtos dėsniams. Gamtoje nieko nėra 100 proc. Viskas keičiasi, kinta, kiek žmonių, tiek nuomonių ir individualių patirčių, kurios vieniems atrodo kaip tikros, o kitiems - gali pasirodyti visiškai svetimos. Juk ir fizika sako, jog elementariosios dalelės persitvarko pagal stebėtojo įsivaizdavimą. Keista, kad pasaulyje yra žmonių, kurie mano, jog turi atsakymus į visus klausimus. Jie niekada nesusimąsto, kad turimi atsakymai gali būti tik fantazijos vaisius, vadinasi neteisingi. Tokie žmonės, greičiausiai nežino, kaip teisingai panaudoti mūsų kasdieninį instrumentą - kalbą.
R. A. Wilsonas sako, jog dauguma žmonių savo kalbą naudoja labai dogmatiškoje manieroje. O tai įpratina jų smegenis veikti dogmatiškame stiliuje. Todėl jie ir mąsto dogmatiškai. Jų jausmai, juslių sistema – taip pat tampa dogmatiška. Jie yra užsidarę standartų spąstuose. Tai susiję su neurosemantiniais ryšiais jų smegenyse. Jie robotai. „Kadangi aš žinau, jog neesu kosminis protas, stengiuosi apie problemą surasti bent 5 skirtingus požiūrius“, - sako RAW.
Žmonės dažnai ginčijasi dėl žodžių. Vartodami šalblonus, jie tiesiog susiaurina tam tikrų objektų prasmę. Jie ištraukia vieną reikšmę iš begalės kitų galimų variantų. Kiekvienas paima iš daugiaplanės visatos po nedidelę mažą reikšmę, palaiko ją už tiesą paskutinėje instancijoje ir pradeda pyktis, kas teisus. Kaip galima pyktis dėl kažkokių žodžių? Žmonės pykstasi dėl žodžių ir netgi bando dėl to vieni kitus žudyti.
Jei matome tokius dogmatiškus žmones, kurie dėl savo siaurų šablonų galį kibti į atlapus kitiems, juos reikia paimti, pasodinti į automobilį, nuvežti kur nors į ramią vietą, su gerais daktarais ir geru maitinimu. Bet dažniausiai tokie konfliktai išprovokuojami iki karų šeimose ir tarp valstybių. Jie pasirengę eiti į mūšį dėl vienintelės savo religijos ir įrodyti kitiems, kad jie neteisūs.
[video:http://www.youtube.com/watch?v=A9Fv6tQ-YpU]
[video:http://www.youtube.com/watch?v=u4RdAb1pKps&feature=related]
Mes ne visuomet buvome tokie, kažkada mes buvome kitokie. Mūsų kalba taip pat buvo kitokia. Kalba žmogaus, kuris turi bent menkiausią nuovoką apie tai, kaip gali atrodyti Visata ir to, kuris gyvena paprastą buitinį gyvenimą, skiriasi iš esmės. Mūsų kalba anksčiau buvo susijusi su prasmėmis ir procesais, o dabar – daugiau su paviršutinėmis formomis. Ir kalbame taip, lyg viską pasaulyje žinotume iš anksto, arba iš knygų, kurių autoriai užgriūva mus savo pribloškiančiai autoritetais. Ir daugelis žmonių galvoja, kad jie teisūs. Jie gali būti teisūs tik savo tikrovėje.
Bet iš tikrųjų tai gali būti tik privati patirtis, iš kurios galima arba pasimokyti, arba ją numesti į šalį, ieškant to, kas atitinka tavo tikrovės tunelį. Vieni skaito Bibliją ir tiki pažodžiui, kiti šventraščiuose įžvelgia kažkokius gilesnius klodus ir bando apčiuopti jungiančią sinergiją tarp įvairių panašių šaltinių.
Patirti nušvitimą vieno tikrovės tunelio ribose (pavyzdžiui, krikščionybės, budizmo, urantijos, judaizmo, etc), žinoma, galima. Ir tai vyksta. Bet tai siaura patirtis, nes tokiam žmogui svetimos kitų tikrovės tunelių patirtys, kurios iš tikrųjų nėra kažkuo blogesnės ar mažiau tobulos. Žmogus prievarta verčiamas pasirinkti tą ar aną, lyg kažkas norėtų mus sudėlioti į lentynėles, neklausiant, i kas tau asmeniškai patinka.
Jei kokia nors viena sistema sugalvoja dominuoti virš kitų (pavyzdžiui krikščionybė, islamas, komunizmas arba rinkos ekonomika), tai ji pirmiausia turi uždrausti kvantinę fiziką ir reliatyvumo teoriją, o visus astrofizikus, smegenų ir DNR tyrinėtojus - susodinti į kalėjimus. Bet tai jau buvo. Nepadėjo.
Keista girdėti, kai kalbininkai, neturintys fizikos žinių, draudžia naudoti įvairius žodžius, kurie, gal būt, galėtų padėti išvengti tokių dviprasmybių, kuriuos sukelia identifikuojantys žodžiai, tokie, kaip „Yra“.
Identifikaciniai žodžiai, tokie kaip „yra“ formuoja asmeninės ir kolektyvinės realybės ribas. Nevartodamas tokių žodžių, ar juos pakeisdamas į labiau neįpareigojančius, žmogus pamato ne tik reliatyvią pasaulio perspektyvą, bet ir atveria sau didesnę manevro laisvę. Nebereikia judėti tik tarp keturių sienų, laviruoti tarp kelių neišvengiamų pasirinkimų, stresuoti (jei kas ne taip), gyvenimas tampa lengvu neįpareigojančių pasivaikščiojimu, kuris visiškai neatitolina nuo tų socialinių vaidmenų, kuriuose gyvename. Priešingai, jie tampa dar labiau suprantamesni. Juos galima atlikti ramiai, be įtampos, vadinasi – kokybiškai ir gerai.
www.kvantinemagija.lt