Finansinė tironija. Didžiausio visų laikų suokalbio griūtis (trečia dalis)

2012 m. sausio viduryje pasirodė trečioji Davido Wilcocko studijos dalis apie labai keistą teismo procesą dėl 1 trilijono dolerių, kuris gali nutraukti finansine tironiją. Iš esmės joje nieko naujo, tačiau autorius smulkiau išdėsto kai kurias naujas detales. Jis kalba apie tai, kaip JAV federalinis rezervas atspausdino trilijonus fanerinių dolerių tam, kad išgelbėtų jį valdančių klanų dukterinius bankus bei tarptautines korporacijas, palikdamas Amerikos žmones su dar didesnė skolų naštą. Trumpai apibėgsime šią didelę medžiagą, o nuorodas į originalius tekstus galima rasti straipsnio pabaigoje.Autoriaus teigimu, 2012 metai prasidėjo labai neramiai. Esą euro gelbėjimo planą esą sugalvojo ne europiečiai, o Federalinę rezarvų sistemą valdantys klanai, nes euras, kaip vieninga ES valiuta yra jų projektas. Toliau bandoma išprovokuoti karą Artimuosiuose Rytuose. Visas dėmesys skiriamas Irano užpuolimui. Tai turėtų būti 3-iojo pasaulinio karo pradžia. (Užpuolus Iraną į karą turi įsitraukti ir Kinija. Oligarchai greičiausiai to tik ir siekia, nes nenori Drakono šeimai grąžinti skolų).
Jis vėl daug rašo apie teismo ieškinį, kuris buvo užregistruotas 2011 metų lapkričio 23 d. Vienas iš ieškinio iniciatorių yra buvęs žurnalo „Forbes“ Azijos padalinio vadovas Benjaminas Fulfordas praėjusių metų paskutinėmis dienomis paslaptingai dingo. Apie jo atsiradimą kažkaip nieko nekalba ir pats D. Wilcockas.

-------------------------------------
http://divinecosmos.com/media/Keenan_complaint_11-23-2011_SDNY.pdf
D. Wilcockas įsitikinęs: jeigu šios bylos svarstymas taps viešu, pasaulis gali pasikeisti. Tačiau, kai byla buvo paviešinta, prasidėjo gąsdinimai, papirkinėjimai, šantažas.
Trečiojoje dalyje autorius rašo, kad 2011 m. gruodžio 21 d. insaideris David’as Hutlzer’is viešai pasiūlė jam svarbią informaciją. Jis veikia išvien su Benjaminu Fulfordu, kuris dirba buvusio neprisijungusių šalių aljanso interesams. Dar 1955 metais šalys sukūrusios neprisijungusiųjų bloką vėl pradėjo savo veiklą. Dabar jų - 122. Benas paprašė, kad David‘as Hutlzer’is nukreiptų D. Wilckoką į Unwanted Publicity Intelligence svetainę, kurioje sudėti pakankamai slapti duomenys. Skaitydamas šį puslapį D. Wilcockas buvo sukrėstas.

Sausio 6 d. David‘as Hutlzer’is su aštuonerių metų sūnumi buvo sudegė gyvi savo namuose. Patyręs gąsdinus nužudyti, dabar ir pats D. Wilcockas atrodo drąsesnis. O šie nelaktų žmonių žudymai jį dar labiau įkvėpė veikti. Toliau, pasigyręs kaip jis sunkiai dirbo visą gruodį ir sausį, trečioje dalyje David‘as nagrinėja kaip atsirado Federalinė rezervų sistema (FED‘as arba FRS‘as).
Atseit dabar ši struktūra realiai valdo visą JAV politiką ir ekonomiką. Ši grupuotė spausdina „Federalinio rezervo banknotus“ ir skolina juos JAV iždui. Po to eiliniai mokesčių mokėtojai moka procentus FRS‘ą valdančioms šeimoms, kurios gali prispausdinti tiek pinigų, kiek reikia. Jokios kitos šią sistemą kontroliuojančios institucijos nėra. Nei Kongresas, nei Baltieji rūmai bankininkams nieko negali nei įsakyti, nei nurodyti.
Keli Kongreso nariai teigia atlikę FRS‘o tyrimą, o iš jo medžiagos paaiškėjo, kad nuo 2007 iki 2012 m. JAV federalinė sistema slapta paskolino 26 trilijonus dolerių užsienio bankams.
http://johnhively.wordpress.com/2011/12/05/breakdown-of-the-26-trillion-...
Pinigai neva buvo skolinami siekiant traukti iš krizės Europos ir kitų kontinentų valstybes. Jei 26 trilijonus dolerių galima būtų padalinti visiems JAV gyventojams, tai vienas žmogus galėtų gauti 100 tūkst. dol. 26 trilijonai dolerių afera – tai dokumentais įrodomas faktas.
2011 metų vasarą buvo žinoma, jog FRS‘as atspausdino ir paskolino 16 trilijonų dolerių. Dar 10 buvo įforminti kaip valiutos keitimas. D. Wilcockas pateikia įvairių nuorodų, kurios patvirtina, jog buvo padarytas tikras nusikaltimas.
 
http://sanders.senate.gov/newsroom/news/?id=9e2a4ea8-6e73-4be2-a753-6206...
Tarp 2007 iki 2012 m. FRS‘as slapta faneriniais doleriais gelbėjo pasaulio bankus, korporacijas ir savo marionetines vyriausybes (taip pat tokias kaip mūsų LT). D. Wilcockas klausia, kodėl FRS‘as tokios informacijos niekas neviešina?
Kai kalbame apie 16 trilijonų dolerių, tai reiktų nepamiršti, kad JAV vidaus produktas sudaro šiek tiek daugiau nei 14 trilijonų dolerių. Bendra JAV vyriausybės skola per 200 metų susikaupė iki 14,5 trilijonų dolerių. 2012 m. valstybės biudžetas, kuris buvo svarstomas Kongrese, sudaro 3,5 trilijonus dolerių.
2008 m. JAV buvo priimtas vadinamasis TARP įstatymas, pagal kurį dėl būsto burbulo sprogimo ir krizės vidaus bankams ir korporacijoms buvo paskolinti 800 milijardų dolerių. Tai netiesa. Nes vien tik Goldman Sachs gavo 814 milijardus dolerių. Iš tikrųjų FRS‘as bankrutuojantiems bankams viso atidavė 2,5 trilijonus dolerių.
Toliau D. Wilcockas piešia vizijas, ką už tuos faktiškai pavogtus milžiniškus pinigus Amerikos žmonės galėjo nuveikti. Tie pinigai galėjo gerokai pakelti šalies ekonomiką. Tuo tarpu šiandien dauguma JAV gyventojų sėdi visiškoje ekonominėje „skylėje“.
Vėliau paaiškėjo ir kiti korupciniai dalykai, esą 12 FRS‘o bankų vadovais dirba tie žmonės, kurie juos anksčiau kontroliavo. Užsienio bankams, kurie krizės metu gavo dolerių iš FRS‘o vadovauja asmenys, susiję su federalinį rezervą valdančiomis šeimomis.
26 trilijonų dolerių suma slapta nuo JAV vyriausybės buvo sukurta ir paskolinta tokioms finansinėms struktūroms, kaip Goldman Sachs, Citigroup, Bank of Amtrica, JP Morgan Chase, Morgan Stanley, Royal Bank of Scotland, Deutsche Bank ir kt. Tuo tarpu tradicinė žiniasklaida pakeikia kitą sumą. Esą buvo paskolinta 1,2 trilijono dolerių ir tai yra neva normali centrinio banko funkcija.
http://www.huffingtonpost.com/2011/12/23/federal-reserve-emergency-loans...
http://www.newsmax.com/StreetTalk/Economist-Fed-Exposure-Trillion/2011/1...
Po to D. Wilcockas vėl kokius 2-3 puslapius skiria pamąstymams kaip yra, kaip galėjo būti ir kas dėl to kaltas.
FRS‘as yra privati kompanija, kuri Jungtinėms Valstijoms spausdina pinigus. Po to JAV moka procentus, kad galėtų naudotis Federalinės rezervų sistemos banknotais. 26 trilijonus dolerių buvo paskolinta iš esmės 4 pagrindiniams bankams, kurie žaidžia azartinį žaidimą. Bendras rizikos laipsnis sudaro 600 trilijonų dolerių. Tai yra 10 kartų didesnė pinigų suma negu jų yra visame pasaulyje.
Dabar pirmutinis darbas būtų likviduoti Federalinę rezervų sistemą ir grąžinti JAV iždui teisę spausdinti pinigus. Tačiau problema yra kur kas gilesnė negu atrodo. FRS‘ą valdo privačių asmenų direktoratas, kuriam priklauso 80 proc. planetos turtų.
Toliau D. Wilcockas prisimena Šveicarijos mokslininkų “atradimą”, esą pasaulio ekonomiką valdo maža saujelė korporacijų, kurioms leidžiama viskas. Jis išvirdama pelningiausias pramonės sritis, kuriose ganosi išskirtinai išrinktieji. Tai nafta, ginklai, farmacija, narkotikai, informacinės, mašinų pramonė, technologijos, žiniasklaida ir t.t.
Autorius pateikia daug pavadinimų daug skaičių ir kelis kartus pakartoja tą šveicarų „atradimą“, esą 80 proc. Pasaulio pajamų valdo 1318 kompanijos. Jų branduolį kontroliuoja „super subjektas“ iš 147 tarpusavyje suaugusių korporacijų. Iš jų 75 proc. – finansinės institucijos. 20-tuką svarbiausių valdančių pasaulį kompanijų sudaro tokie gigantai, kaip Barclays Bank, JP Morgan Chase & Co., Merrill Lynch, UBS, Bank of New York, Deutsche Bank, Goldman Sachs bei pan. Daugelis FRS’ą valdančių žmonių dirba ir šiose kompanijose arba netgi joms vadovauja.
Po to D. Wilcockas skiria daug dėmesio rockefellerių klanui. Johan‘as D. Rockefeller‘is buvo vienas pagrindinių Federalinės rezervų sistemos architektų. Jis taip pat valdė Standard Oil Company nuo 1870 metų. Ir buvo pirmasis Amerikos milijardierius. Jis iš esmės ir nupirko JAV vyriausybę, pinigų spausdinimą atidavęs į FRS‘o, t.y. faktiškai į savo rankas.

-----------------------------------------------
Nuo 19 a. pabaigos iki 20 a. pradžios, beveik 40 metų Standard Oil praktiškai buvo monopolizavusi visą naftos gamybą, transportavimą. Vėliau, įgyvendinant antimonopolines priemones, ji buvo suskaldyta. Standard Oil of New Jersey tapo Esso, o dar vėliau – Exxon ir ExxonMobile. Standard Oil of California tapo  Chevron, Continental Oil Company pasivertė į ConocoPhillips ir t.t. Kitaip sakant, daugiau nei pusė naftos korporacijų vienaip ar kitaip yra susijusios su rockefelleriais.
Po to D. Wilcockas suskaičiuoja ir Rodschidų klano turtus. Šis klanas – taip pat vienas iš stambesnių FRS‘o akcininkų. Ir papasakoja jau žinomą istoriją, kaip žydai Baueriai, gyvenę viduramžiais Vokietijoje slapta prekiavo auksu, prisitrynė prie tuometinės aukštuomenės, plovė didikams pinigus, padėjo jiems sukčiauti, kol galiausiai tapo karalių dvarų ekonomais. Pamažu vykdydami finansines aferas jie eviliucionavo į galingiausius žmones pasaulyje.

Šią knygą mūsų tinklapyje buvome jau kartą pristatę
Rodschildų šeima niekada nelenda į viešumą. Jie per savo bankų tinkus yra apraizgę visą pasaulį. Jų atstovai visuomet buvo prie valdžios Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Jie buvo visų revoliucijų, karų ir suokalbių pagrindiniai finansuotojai. D. Wilcockas nuosekliai išvardina visus su rodschildais susijusius tamsius darbelius, visas jų niekšybes. Praktiškai jokių gerų darbų jie kaip ir nėra padarę.
Dažniausiai naudojamas jų darbo stilius – pinigų darymas iš panikos. Todėl, kad tai - geriausia kontrolės forma. Rodschildų šeimos biografija sako mums apie tai, kokią didelę valdžią jie yra sukoncentravęs Europoje. Tačiau tiesioginių įrodymų, kad klano nariai nuolat vogė, sukčiavo ir plėšikavo, nėra. Ieškant motyvacijos ir filosofjos, kodėl jie taip elgiasi, nieko tauraus surasti neįmanoma. Visi galai - slaptose masonų brolijose, kuriose melžiamasi kitam dievui, negu krikščionys. Tuo tarpu jie patys įsitikinę, jog vykdo Dievo valią. Jie esą daro niekšybes todėl, kad pasaulis tobulėtų „tam tikra evoliucijos kryptimi“, o tai yra sunkiausia misija.
Sistema nepriekaištingai veikė todėl, kad ji buvo slapta ir gerai organizuota. Ji per daug galinga ir persipynusi, kad galima būtų vienu teismo sprendimu visa tai išnarplioti. Vienintelis ginklas prieš ją – žinojimas ir tiesa.
Taigi nesunku nuspėti, kas iš tikrųjų valdo FRS’ą. Nors informacija apie tai iki šiol yra stropiai saugoma, per pastaruosius 10-20 metų nutekėjo labai daug neviešos informacijos. Šios šeimos valdo ne tik finansų rinkas, bet ir daugelį pramonės sričių. Viena pagrindinių – farmacija, kuri viso pasaulio žmones pavertė bandomaisiais triušiais. Šiai temai D. Wilcockas skiria net kelis savo straipsnio puslapius, pateikdamas labai daug išaiškintų žmonių žudymo per medikamentus ir vakcinas pavyzdžių.
Po to autorius, pateikdamas be galo daug faktų kalba apie tai, kaip rockefelleriai nupirko visą švietimo sistemą, žiniasklaidą, pramogų ir kito industriją. Būtent per tai vykdomos didelių mastelių smegenų plovimo operacijos.
JAV žiniasklaidą šiandien valdo 7 korporacijos, kurios priklauso tiems patiems šeimininkams. D. Wilcockas savo tyrimą kreipia link minties, kad FRS‘as 26 trilijonų dolerių skyrė paties savęs gelbėjimui. Federaliniai rezervai iš tikrųjų galėjo savas kompajijas. O tai reiškia, kad per krizę jos labai nukentėjo. Jos buvo atidūrusios dideliame pavojuje.
Toliau jis vėl remiasi buvusiu Forbes žirnalo Azijos padalinio vadoju B. Filfordu, kuris teigia, jog prie 2008 metų krizės iš dalies prisidėjo slapta buvusių neprisijungusių šalių koalicija, kuri visuomet siekė FRS‘o žlugimo ir reikalavo skolų grąžinimo tiek auksu, tiek ir doleriais. Tačiau Amerika šių skolų niekada nebegalės nei pripažinti, nei grąžinti. Azijos ir Afrikos šalys yra laimėjusios prieš federalinį rezervą ne vieną bylą, tačiau nei vienu atveju priteistų pinigų nesulaukė.
Elito planai tokie geri, apgalvoti ir tarpusavyje persipynę, kad patikėti jais tiesiog neįmanoma. Dauguma žmonių automatiškai tokią informaciją atmeta, priskirdami ją fantastikos sričiai. Jeigu į dienos šviesą išplauktų visa tiesa, su visais įrodymais, žmonės ir toliau atsisakytų į tai patikėti arba juos suparalyžiuotų nuo paranojos ar nemigos.
Wurdo Wilsonas 1913 metais savo knygoje „Naujoji laisvė“ rašė: „Kai tik aš atėjau į politiką, man kaip paslatį papasakojo apie užsispyrusius žmones. Netgi patys įtakingiausi Amerikos pramonininkai ir prekybininkai kažko nuolat bijodavo. Jie žinojo, kad kažkur yra labai gerai organizuota jėga, budri, gudri, uždara, visur esanti. Ir kai tik jie apie tai išgirsdavo, užspausdavo kvėpavimą“.
Po to D. Wilcockas pateikia daug žinomų istorijų apie masonus, brolijas, kaip ir iš kur jos atsirado, kur ir kaip jos veikia. Jis remiasi By Charles G. Finney knygomis apie slaptus ordinus, jų istorijas, kuriose pasakojama, kaip slaptų brolijų nariai laikosi okultinių-satanistinių ritualų ir pan. Dauguma jų - žinomos istorijos, kurių pilna internete. Viskas dabar vieša.
Pateikęs labai daug faktų iš istorijos ir įvairių rašytinių šaltinių, D. Wilcockas daro išvadą: masonai – tai nuo nieko nepriklausanti pasaulio vyriausybė. Visos pasaulio tautos, nepriklausomai nuo politinės santvarkos, yra ne kas kita, o masonų provincijos. Šios slaptos brolijos neturi jokių juridinių sienų. Jiems priklauso visas pasaulis. Pasaulyje būta labai daug bandymų priešintis tokiam valdymui, tačiau visi jie buvo pralaimėti.
Toliau, kalbėdamas apie masonų planus D. Wilcockas remiasi William T. Still knyga „New World Order: The Ancient Plan of Secret Societies“. Pateikęs labai daug citatų iš šios knygos ir panašių šaltinių, straipsnio autorius rašo, kad visuose laipsniuose masonai yra mokomi nekęsti. Neapykanta tampa tiesiog jų aistra.
Viskas ką straipsnio autorius toliau rašo apie masonus tikrai įdomu. Jei kam įdomu, gali pasiskaityti originalius tekstus. Nuorodos pabaigoje.

Svarbiausia visų laikų masonų paslaptis – didysis planas, kurį žino tik išrinktieji. Masonystė, kaip slaptas institutas buvo reikalingas tam, kad būtų įgyvendinams šis didysis planas. Po to autorius tęsia pasakojimą apie tai, kaip atsirado Iliuminatai, kaip juos Adamas Weisthaupt'as sukūrė. Tačiau už jo nugaros stovėjo kiti architektai. O vienas iš svarbiausių - Mejeris A. Rodschild'as.
Iliuminatai tiki, kad egzistuoja didysis Visatos Architektas ir dvi priešingos jėgos Adonajus ir Liuciferis. Šiame kontekste Liuciferis vertinamas ne kaip „blogas berniukas“, bet kaip vienas iš Visatos aspektų. Jie nelaiko Liuciferio, kaip puolusio angelo arba velnio. Iliuminatai tiki, jog kaip tik Dievas buvo „blogietis“, nes nuvertė Liuciferį, nors jis esąs buvęs pats tikriausias šviesos nešėjas. Masonai tiki į Liuciferį, kaip savo Saulės Dievą todėl, kad oficiali bažnyčia nepripažino asmens laisvės, vijo mokslą ir t.t. Tuo tarpu Liuciferis visuomet buvo mokslo ir žinių simbolis, senų standartų griovėjas.
D. Wilcockas toliau cituoja manonų dievo Alberto Pike‘o knygą „Moralė ir dogma“. A. Pike‘as mano, kad Liuciferis yra jėga, sukurta dėl gėrio, tačiau galinti tarnauti kaip blogis. Tačiau Liuciferis ne visuomet elgiasi kaip blogis. Silpnavalės sielos bus apakintos Liuciferio šviesos. Ir tik stiprios valios žmogus, ne egoistas, morališkai tvirtas gali pajusti teigiamus Liuciferio aspektus. O tie kurie turi silpnybių – pajaus jo griaunamąją jėgą. Autoriaus cituojamas A.Pike‘as rašo, kad Liuciferis ir yra ta "jėga" ar „laisva valia“, atseit demokratija, laisvė, lygybė, brolybė, ko visi normalūs žmonės iš tikrųjų ir siekia.
Pasak D. Wilcpcko masonų didžioji idėja - nauja pasaulio tvarka, kartu su tikėjimu į Liuciferį, kaip Dievą. Naujos pasaulio tvarkos planą ketinama užbaigti maždaug 2020 metais (apie 2012 ar 2013 metus niekad nebuvo kalbama. Ši data skirta pilkoms masėms gasdinti). Pagal įvairias masoniškas pranašystes, kuriomis tiki ordinams priklausantys žmonės, po 3 pasaulinių karų turi įvykti ekonominė krizė, po to turėtų kilti chaosas. Ir tik tada ateis naujas gelbėtojas ir įves naują pasaulio tvarką.
Iliuminatai iš esmės yra religijos forma, kai žmonės jaučiasi nušvitusiais. Jie žino daug, gali daug, tačiau nušvitusiais juos laikyti tikrai būtų sudėtinga. Jie tiki Liuciferiu ir šio tikėjimo šaknys esą atėjusios nuo Babilono ir Egipto laikų. Tada ir atsidaro dabartinių slaptų brolijų ištakos. Iš visų vėlesnių religijų jie paėmė tai, ką manė reikalingu: simbolius, tradicijas, dievus, ritualus, magiją, filosofiją ir kt.
Masonai ir iliuminatai, tai kaip pirštinė rankoje. Dauguma žmonių mano, jog Iliuminatai sąmoningai daro blogus dalykus, nes jie – iš prigimties „blogi berniukai“: pikti, gobšūs, ištvirkę, fanatikai. D. Wilcocko teigimu apie save jie tikrai taip negalvoja. Jie nuoširdžiai tiki, jog skleidžia gėrį. Jie tiki, kad nauja pasaulio tvarka bus gėris visiems ir mano, kad būtina vaidinti blogus vaidmenis tam, kad būtų pasiektas tikslas (žr. norvegų siaubą A. Breiviką: tipiškas atvejis-aut.patst).
Jie tiki, kad kontroliuodami bankus, finansus bei visą pramonę daro be galo didelę naudą evoliucijai, antraip mes būtume likę laukiniais žmonėmis.
Iliuminatai finansavo būsimą naujos pasaulio tvarkos projektą tyliai iš už scenos. Jie manė, jog pinigai ne tik kalba, bet ir gali priversti tylėti. Bet ar iš tikrųjų Iliuminatai valdo pasaulį? D. Wilcockas sako, kad jie tikrai ruošiasi permainoms, mokydami savo narius. Jie kiekvieną dieną godžiai ir nuosekliai artėja prie savo tikslo. Pasieks jį, ar ne – kitas klausimas.
Slaptų brolijų atstovai sudaro tik labai menką žmonijos dalį. Pavyzdžiui, San Diego grafystėje gyvena apie 2 milijonus žmonių. Tačiau (penkerių metų senumo duomenimis) ten veikė 24 slaptos grupuotės, o kiekvienoje iš jų galėjo būti 60-15 žmonės. Šioje teritorijoje jų nariais galėjo būti 1500 žmonių. Viso per JAV tai susidaro 1-2 proc.
Slaptos brolijos tiesiogiai susijusios su pastaruoju metu plintančių reiškinių – pedofilija ir vaikų pornografija. Nekalti vaikai jiems reikalingi ritualams. Jiems (pedofilams) visada pavyksta pasislėpti nuo teisingumo, todėl kad nuo vaikystės, traumuojant jų pačių psichiką, krauju prisiekiama tylėti.
Kokios pačios didžiausios iliuminatų silpnybės? Pirmiausia jie yra pasipūtę, o į paprastą žmogų žiūri, kaip į avį bandoje. Jie pilni puikybės, laiko save neklystančiais, nušvitusiais ir nebaudžiamais dievais. Visas grėsmes jie laiko tiesiog uodo įkandimu. Tačiau net ir labiausiai savimi pasitikintys žmonės padaro klaidų. Dauguma slaptų brolijų narių – anksčiau yra patyrę psichikos traumas. Kol kas jie nežino, kad laisva valia gali palikti savo „klubus“. Viduje daugelis jų tai norėtų padaryti. Ir kuo toliau, tuo labiau šis procesas stiprės.
...
Pilna straipsnio versija:
Anglų k.:
http://divinecosmos.com/start-here/davids-blog/1023-financial-tyranny
Rusų k.:
1 dalis
http://divinecosmos.e-puzzle.ru/Article87.htm
2 dalis
http://divinecosmos.e-puzzle.ru/Article88.htm
Pabaigai linksmas animacinis filmukas apie amerikietišką svajonę ir kuo ji baigėsi.
[video:http://www.youtube.com/watch?v=gBcErFeRFC4&feature=player_embedded#!]
P.s. Jei kam kyla abejonių, ar šio puslapio autorius priklauso kokiai nors religinei gupuotei ar sektai (o tokių klausimų buvo), tai galiu juos nuvilti. Nepriklausau jokiai D. Wilcocko ar kokio nors kito asmens organizacijai. Tiesiog informacija, kurią šis žmogus pateikė pasirodė įdomi ir aktuali. Todėl kilo mintis įdomesnes vietas papasakoti savais žodžiais, nes dideliems vertimams nėra laiko. Tikėti ar netikėti tuo kas parašyta – kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Aš renkuosi lengvą skepticizmą: pagyvensim, pamatysim.
www.kvantinemagija.lt