Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Žmogaus jėgos centrai

Žmogaus jėgos centrai


ĮrašėGintaras- Įrašyta06 Rugpjūčio 2015

Sankskrito kalboje čakra vadinamas ratas. Šis žodis, kaip ir jo ekvivalentai europietiškose kalbose dažnai naudojami perkeltine arba simboline prasme. Pavyzdžiui, mes kalbame apie „likimo ratą“, budistai kalba apie „gyvenimo ir mirties ratą“. Tradicinės ezoterikos kontekste kalbėdami apie čakras mes jas suprantame kaip besisukančius sūkurius energetiniame žmogaus kūne arba antrininke. Kitaip tariant, čakros yra nematomoje žmogaus dalyje, todėl klasikinė mokslininkų optika negali jų fiksuoti. Dėl šios priežasties formalusis mokslas čakrų egzistavimą vadina liaudies pramanais. Tačiau tie, kurie lavina akį pamatyti daugiau negu gali optika, mato ne tik čakras, bet ir įvairiomis spalvomis papuoštas auras. Šis rašinys remiasi J. P. Blavatskajos ir Č Letbiterio to paties pavadinimo darbu. Papildžiau tik keliais pastebėjimais iš praktikos ir kitais žinomais bei mažiau žinomais dalykais. Gal kam bus naudinga.

Čakros gali būti matomos išlavimus aiškiaregystę, o taip pat jos gali pasišeikšti kaip tam tikro dažinio vibracijos arba kaip subtilūs temperatūriniai pokyčiai bandant jas apčiuoti delnais. Iš kitos pusės žiūrint, čakros, taip, kaip jas piešia menininkai, yra žmogaus energetinių centrų sutartinis vaizdavimas. Realybėje jų vaizdas mums nežinomas, nes objektyvių kriterijų matavimams atlikti nėra. Tiesą sakant, tam tikri techniniai įrengimai, tokie kaip Kirlianų metodas fiksuoja energinius laukus ir čakras, tačiau jų pateikiamas grafinis vaizdas su čakrų lokalizacija vis viena yra sutartinis, išreikštas tam tikrais simboliais. Ir šie grafiniai vaizdai, kuriuos pareikia kompiuteris vis viena neatitinka giluminės tikrovės. Erdvė interpretacijoms vis viena lieka pačiam diagnostui-tyrėjui. Diagnostikos metu sėkmę lemia ne pats vaizdas, ne matomų dalykų interpretavimas pagal kokias nors taisykles, bet pajautimas pagal situaciją.

Tam, kas suprastume apie ką kalbame, iš pradžių atkreipkime dėmesį į tai, jog gyvenimas žemėje, kūniškame pavidale. Tai nėra lengvas ir paprastas pasivaikščiojimas, kaip kokiame parke. Šios aplinkybės mus gerokai klaidina ir neduoda pilno vaizdo, kas me iš tikrųjų esame. Todėl pasiklaujame tuo, ką rodo mūsų 5 juslės, nes taip patogiau susikalbėti. Juslės ir nervų sistema mums rodo tik fizinį apvalkalą, su kuriuo mes ir tapatinamės. Šiuo vaizdu dėl susiformavusio įpročio ir pasiklaiaujame. Galvojame, kad žmogus yra vienaskaita – esą tik fizinis kūnas, mėsos, kaulų ir įvairiausių ląstelių junginys, atsiradęs dėl atsitikrinių procesų gamtoje. Taip mus mokė ir taip mums atrodo patogu galvoti. Tuo tarpu net nesusimąstome, jog tikrasis žmogus yra daugiskaita. Todėl kreipinys „Jūs“, bendraujant su nepažįstamu žmogumi, yra teisingas. Žmogų sudaro savotiškas kūnų "kolektyvas", jeigu taip galima išsireikšti, kurį jungia siela. Žmogaus kūnai, t.y. didžioji jų dalis - ne materialūs, nepavaldūs klasikinio mokslo žinomiems dėsniams, todėl objektyvizmui čia vietos labai nedaug. Apibendrintai kalbėti apie juos labai sunku. Juk niekam ne paslaptis, kad kiekviena tauta, ar religinė -filosofinė tradicija turi skirtingą matymą arba supratimą, kas gi tai yra. Mes iš dalies remsimės vedų ir teosofine tradicija, nes itai yra dabartinės ezoterinės tradicijos pagrindas. Tai irgi darome dėl patogumo. Todėl nieko nereikia čia priimti už gryną pinigą, tai irgi yra tam tikras modelis, į kurį kiekvienas gali įnešti savo pastebėjimų ir korekcijų. Taigi, laisvai interpretacijai – neribojama erdvė. Pareikiu šiuos neįpareigijančiai galvoti skatinančius argumentus tam, kad neprisirištume prie vieno modelio, o ieškotume geresnio, gal būt labiau mokslinio, o gal būt labiau ezoterinio.

Kas gi yra siela?

Atsakymų į šį klaisimą irgi yra daug. Vienodų paaiškinimų nėra. Dažnas įsivaizdavimas yra toks: esą žmogus yra fizinis kūnas, o siela kažkoks šio kūno atributas, lyg koks debesėlis, plevenantis virš galvos. Iš tikrųjų žmogus yra siela, kuri turi kelis kūnus. Kartu su regimu, žemiausios vibracijos pasauliu, su kuriuo turi reikalų mūsų fizinis kūnas, egzistuoja kiti kūnai, kurių mes, kaip jau kalbėjome anksčiau, nematome. Jų dėka mes sąveikaujame su kitais pasauliais: astraliniu (jausmų ir emocijų), mentaliniu (proto), eteriniu (gyvybinės energijos) ir t.t. Per paskutinius kelis šimtmečius žmonija puikiai ištyrė fizinį pasaulį, nes atrado tam reikalingus įrankius. Tuo tarpu tiriant kitus kūnus ir kitus pasaulius poslinkiai ganėtinai menki. To priežastis – vyraujantis mokslinis metotas, kuris remiasi labiau objektyviai pamatuojamais dalykais. Senai buvo pastebėta, kad norint tyrinėti kitus, ne materialius pasaulius, egzistuojanti mokslinė paradigma ir mokslinis metodas netinka. Tuo tarpu naujo – nėra. Pagrindinis pažinimo įrankis – nepatikimas. Todėl ir trypčiojame vietoje. Kadangi taip atsitiko, mums belieka remtis ezoterinėmis tradicijomis, nors tai nėra teisingiausia išeitis. Bet kaip yra, taip yra. Greičiausiai žmonijai taip patogiau – matyti save tik kaip medžiaginę mėsą, o visuomenę - kaip kamuoliukus ant bilijardo stalo, esą viską lemia mechanika ir organinė chemija.

Energetinis antrininkas arba energetinis kūnas

Eterinis antrininkas – teosofų tradicijoje sugalvotas terminas, skirtas nematomai žmogaus daliai įvardinti. Dėl vyraujančios mokslinės paradigmos ir dominuojančio požiūrio į tikrovę, daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kad visiškai šalia egzistuoja kitokie pasauliai, kuriuos galėtų savo terminais aprašyti nebent kvantinė fizika, kuri iš esmės nepriešratauja ezoterikai, o geričiau ją papildo.

Eterinis antrininkas yra nematoma fizinio žmogaus kūno dalis, kuri yra labai svarbi. Tai yra kanalai per kuriuos į fizinį kūną patenka gyvybinės energijos srautai, užtikrinantys pagrindines gyvybines funkcijas. Be šito savotiško tilto, norint perduoti mintis ir jausmus iš astralinio pasaulio į matomą pasaulį, neįmanomi pilnaverčiai informaciniai bei energetiniai mainai. Be šio kūno mūsų materialusis Ego nesugebėtų panaudoti smegenų neuronų. Aiškiaregiams eterinis antrininkas neretai pasireiškia kaip silpnai šviečiantis pilkai violetinis rūkas. Nors spalvų gama gali būti ir kitokia. Šis taip vadinamas eterinis „rūkas“ matomas taip, lyg būtų prasiskverbęs iš fizinio kūno vidaus ir šiek tiek gaubia jį. Eterinio antrininko riba gali būti „nutolusi“ nuo fizinio kūno apie nuo 20 cm iki pusės metro ir daugiau, jeigu, žinoma, žmogus sveikas. Sergančio žmogaus eterinis antrininkas yra susitraukęs tiek, kad jo riba sutampa su fizinio kūno riba. Tai reiškia, kad žmogus energijos gauna tik iš maisto, kitų žmonių ir gamtos, o pagrindiniai subtiliosios energijos kanalai arba yra uždaryti, arba suėsti parazitų. Apie astralinius parazitus buvo daug kartų rašyta ankstesniuose svetainės puslapiuose. Taigi, ties šiuo klausimu šiandien nesustosime.

Kas yra žmogaus fizinis kūnas?

Žmogaus fizinis kūnas – visų pirma yra judėjimas, nuolatiniai pokyčiai. Kitaip kalbant žmogaus fizinis apvalkalas yra lyg mašinos vidaus degimo variklis, kuris moka pats save atnaujinti, jei teisingai subalansuoti energinį maitinimą. Tam, kad užtikrinti pilnaverčius gyvybinius procesus, reikalingi trys pagrindiniai šaltiniai: maistas, oras kvėpavimui ir gyvybine energija. Gyvybinė energija yra jėga, sujungta su materija pasireiškia kaip cheminiai elementai. Gyvybinė energija yra visuose pasauliuose, tačiau mus labiausiai domina, kaip ji pasireiškia fiziniame plane, kurį labiausiai pripratę matyti mūsų akys.

Eterinis arba energetinis antrininkas yra arčiausiai fizinio kūno esanti substancija, kurioje galima pamatyti pagrindinių energetinių centrų projekcijas. Eteriniu antrininku dažnai vadinamas ne vien tik eterinis kūnas, bet visu subtiliųjų kūnų, kurie yra arčiausiai fizinio kūno, sumarinė projekcija, kitaip vadinama aura arba biolauku. Kaip jau buvo pastebėta, žodis „biolaukas“ netinka, nes klaidina, esą biologinis kūnas yra pagrindinis, o laukas – antrinis. Todėl žodžio „biolaukas“ pagal galimybes atsisakome ir taikome terminą „žmogaus energetiniai kūnai“.

Pagal teosofinę sampratą čakros – tai savotiški sujungties taškai, per kuriuos gyvybinė energija pereina iš vieno energetinio kūno į kitą. Jeigu čakros nėra išvystytos, taip, kaip atsitinka pas daugelį žmonių, tai jų dydis eteriniame antrininke atrodo nedidelis, kaip mažas taškelis. Kai kada sakoma, kad čakros yra susijusios su tam tikrais žmogaus fizinio kūno organais. Iš tikrųjų jos lokalizuojasi ant eterinio (energetinio) antrininko paviršiaus, bet gijos iš jų susidriekia į atitinkamus stuburo slankstelius bei pagrindines endokrinines liaukas. 5 čakros turi po dvi projekcijas: priekinę ir nugarinę. Pirmoji ir septintoji čakros turi tik po vieną projekciją. Pirmoji – į žemės centrą, septintoji, viršugalvio – į visaros centrą. Tuo tarpu piešiniuose mes sutinkame čakras tik su viena – priekine projekcija. Diagnozuodami čakras tik iš priekio, prarandame daug sverbios informacijos apie tiriamą žmogų. Skirtumas toks, kad čakrų sutrikimai „iš priekio“ dažnai reiškia, kad žmogus pats prisiima tam tikrą nuodėme. Jeigu jų veikla paralyžuota iš nugaros, vadinasi yra poveikis iš išorės: nužiūrėjimas, prakeikimas, apkalbos, įvairūs palinkėjimai. Jų pėdsakai visada yra ant žmogaus energetinio kūno iš nugaros pusės.

Čakros taip pat grafiškai vaizduojamos, kaip gėlių žiedai su daug lepelių. Jų kotas išeina iš žmogaus fizinio kūno stuburo ir yra susijęs su atitinkamais slanksteliais bei pagrindinėmis endokrininėmis liaukomis. Dėl jų konkrečios vietos ant eterinio antrininko kūno, taip pat yra skirtingų versijų tuose pačiose vedų ir teosofiniuose šaltiniuose. Tradiciškai priimta manyti, jog čakros išsidėsto per žmogaus „centrą“ iš priekio ir iš nugaros. Toks čakrų vaizdavimas piešiniuose naudojamas didaktiniais sumetimais dėl patogumo. Tuo tarpu reali čakrų lokalizacija, kaip jau buvo minėta, pas kiekveiną žmogų gali būti kitokia.

.........

Pirmoji, Šakninė čakra. Sanskrito kalboje ji vadinama Muladhara.

Jos vieta – ties uodegikauliu. Ji susidaro iš keturių lotoso žiedo lapelių. Tokiu būdu pirminė jėga išsiskaido į keturias dalis oranžine ir raudona spalva. Būtent todėl šios čakros simbolis yra kryžius, reiškiantis žemės ugnį, 4 pagrindines stichijas: žemę, orą, vandenį ir ugnį. Jeigu ši čakra bent kiek „atidaryta“ (žodis „atidarymas“ čia netinka, tačiau kito neturime), ji skleidžia raudomus ir oranžinius atspavius. Šių spalvų derinys tutėtų matytis ir kitose čakrose. Šakninė čakra užtikrina pilnvertį žmogaus kūnų užpildymą gyvybine energija iš Žemės planetos centro. Ši energija todėl ir vadinama „žemės ugnimi“, kuri įžemina, duoda protui adekvatų savęs ir aplinkos bei laiko tėkmės suvokimą.

Fiziniame plane ji atsakinga už kaulų, kremzlių, sąnarių sistemą, dantis, plaukus, nagus, prostatą, apatinę kryžkaulio dalį, storąją ir tiesąją žarnas, lytinius organus (pas vyrus). Išvystyta ir gerai veikianti pirmoji čakra suteikia gerą tonusą, ryžtingumą, energingumą, drąsą, materialinį stabilumą. Psichloginėje plotmėje šakninė čakra atsako už valią, individualumą. Tuo pačiu ji siekia žmogų „pririšti“ prie vietovės, kurioje gimė ir augo. Todėl neretai patariama, jei nori susitvarkyti pirmą čakrą, bent kartą per metus apsilankyk gimtinėje, o sulaukus 50 metų sugrįžk ten gyventi visam laikui.
Jeigu pirmoji žmogaus čakra sutrikusi arba neveikia, viskas erzina, kyla beprasmis pyktis, baimės jausmas, įvairios fobijos. Toks žmogus pasidaro mieguistas, jaučia bendrą silpnumą, sutrinka lytinė, šalinimo funkcija, užkietėja viduriai, sutrinka koordinacija, judėjimas. Būdingi tokie dalykai, kaip nerimas, godumas, neturėjimas orientyrų, liūdesys, depresija. Taip pat, sutrikus pirmosios čakros veiklai gali ištikti tokios ligos, kaip hemorojus, prostatitas, nutukimas, vidurių užkietėjimas, kiaušidžių uždegimas. Jeigu žmogaus gyvenime vyksta radikalūs pokyčiai, šakninė čakra užsidaro pati savaime. Nes tai yra gynybinė genetinė reakcija į pokyčius. Žmogus visada siekia stabilumo ir aiškumo. Jam reikia aiškių kriretijų kaip teisingai gyventi. Tai yra pirmosios čakros kuždesys į pasąmonę, arba programa įrašyta į genus. Tie teisingo gyvenimo kriterijai pas kiekvieną žmogų gali būti individualūs.
Jei tinkamai neveikia pirmoji čakra, žmogus neturi gyvenime tikslo, tenkina savo gyvulinius šios minutės impulsų poreikius, kurių nemato ir nevaldo, t.y. gyvena emocijomis, o ne protu. Tokiu būdu protas aptarnauja šios minutės būsenas. Iš principo tai žmonės neturintys energijos. Jie energiją gauna nebent iš maisto arba vampyruodami kitus žmones siekiant pritraukti jų dėmesį į savo tariamas problemas. Gyvendamas tik iš maisto energijos žmogus gyvena tik šios minutės poreikiais, nežinant nei praeities, nei ateities, nei pasikliaujant intelektu.
..........

Antroji, Blužnies čakra. Svasdhisthana.

Vienose tradicijoje jį vadinama svasdhisthana, sakraline, lytinių liaukų čakra. Jos vieta vienais atvejais – keli centimetrai žemiau bambos, o kitose piešiniuse – ties blužnimi. Kai kurios senosios indiškos knygos šios čakros iš viso nepripažįsta. Vietoj jos vaizduojama svadhisthana, kuri yra žemiau bambos. Jos paskirtis – teisingai ir proporcungai perskirstyti gyvybinę energiją, kurią gauname iš Saulės. Ji taip pat pritraukia energiją per seksą ir maistą. Ši energija patenka šešiais horizontaliais srautais, septintas – įtraukiamas į vidų. Antroji čakra turi šešis lapelius. Jų spalvos – raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna ir violetinė.

Antroji čakra susijusi su simpatine vegetatyvine nervų sistema. Ji aprarnauja endokrinines funkcijas antinksčiuose, kepenyse, blužnyje. Ji tiesiogiai susijusi su moteriškai lytiniais organais, inkstais, šlapimo pūsle, valsdo seksualinę ir reprodukcinę finkcijas. Kai antroji čakra veikia gerai, žmogus būna pasitikintis savimi, jis aiškiai mąsto, yra geranoriškas, linkęs bendrauti, dalintis, sukuria gerą šeimą, vaikai gimsta sveiki. Todėl sakoma, kad žmonės gyvenantys stabiliose porose, kurios seksas yra reguliarus, gyvena ilgiau. Maisto energijos įsisavinimas taip pat priskiriama antrąjai čakrai.

Jei antroji čakra neveikia, arba veikia prastai, diagnostikoje randamas „nevaisingumo vainikas“. Jis susijęs su giluminėmis traumomis, kurios iššaukė pretenzijas kitai lyčiai ir tos pretenzijos bėgant metams tapo savarankiška programa (parazitu), kurios pačio žmogaus protas nemato ir nevaido. Žmogui šviečia į galvą, kad visi vyrai kiaulės, o moterys – manipuliantės ir jis nieko su tuo padaryti negali, nors ir stengiasi išoriškai būti padorus. Dėvimos kaukės lemiamu momentu nesuveikia ir žmogus, pavyzdžiui, po santuokos, parodo tikrąjį savo veidą. Jis negali sukurti šeimos, arba šeimos suyra. Jeigu šeima išsilaiko, tai laimės nėra, moteris neturi vaikų. Sutrikusi antroji čakra gali pasireikšti per dideliu seksualiniu šaltumu arba per dideliu pasileidimu, dažnu partnerių keitimu. Tokiam žmogui sutrinka šlapimo sistema, vyrus ištinka impotencija. Nevaldomų pretenzijų partneriui programų atsiradimo priežastys darniausiai glūdi pačioje visuomenėje, kurioje nėra aiškių etikos ir moralės kriterijų.

Antrosios čakros prabudimas lemia gerą seksualinę energiją, kūrybiškumą, gyvenimo džiaugsmą, sveikatą, seksualinį patrauklumą, pukią imuninę sistemą, atsparumą ligoms. Priešingu atveju atsiranda įtarumas, baimė, nekantrumas, įsižeidimas, prarandamas noras gyventi, sumažėjusi savęs vertė, atsiranga arba gilėja pretenzijos kitai lyčiai iki paranojinių variantų. Pretenzijos kitai lyčiai – reiškia pretenzijas Dievui. Gydyti antrą čakrą pririausia reikia pretenzijų atsisakymo kitai lyčiai. Tai pagrindinis raktas į sveikatą.
............
Trečioji, Virškinimo čakra. Manipura.

Jos vieta – maždaug ties saulės rezginiu. Ją sudaro 10 lotoso žiedo lapelių ir gauna pirminę jėga per 10 spindulių, 10 vibracijų. Šis centras susijęs su įvairiomis emocijomis, susijusiomis su artimiausia socialine aplinka, šeima, tėvais, draugais, mirusiais. Ji taip pat duoda savo tikrosios vietos socialinėje hierarchijoje realų suvokimą, valdindumą, valią, verslumą. Jos pagrindinė spalva susideda iš kai kurių raudonų žlių ir geltonų atspalvių.

Tai gyvybinės energijos akumuliatorius, stimuliuojantis teisingą komunikaciją su artimiausia žmogui aplinka. Tai pilvo smegenys, reguliuojantys kūno ir proto harmoniją. Trečioji čakra – viena iš svarbiausių, nes ji aprūpina ir kitas čakras energija iš aplinkos. Ji dar vadinama sveiko proto, arba sveikos nuovokos čakra, kai žmogus tiesiogiai jaučia aplinką ir per nuojautą žino kaip su ja teisingai sąveikauti, kiek paimti, kiek duoti, kad būtų aukso vidurys. Fizinės sveikatos plotmėje ji atsako už skrandžio ir žarnyno veiklą, kepenis, kasą, tulžies pūslę. Jei jos veikla nesutrikusi, žmogui sekasi save realizuoti artimiausioje socialinįje aplinkoje, jis lengvai priima pokyčius, retai kada supyksta ar susierzina. Jei trečioji čakra nedirba, arba uždaryta, arba ten yra parazitas, žmogus tampa maištingas, asocialus, pavydus, klastingas, bailus, grubus, meluoja, bet kokia kaina trokšta valdžios, kumščiais įrodinėja savo „tiesą“, supyksta, kai kitas žmogus turi kitokią „tiesą“.

Jei žmogus kategoriškas, visada galima rasti sutrikusią trečiąją čakrą. Kitokia nuomonė tokį žmogų tiesiog erzina. Jis oponentų atžvilgiu „lieja tulžį“. Todėl toks žmogus turi daug problemų versle, moksle, sunkiai prisitaiko naujoje aplinkoje, nepriima naujos informacijos, naujos realybės. Sutrikusi trečioji čakra, jei ten yra parazitinė prigrama, verčia kaltinti aplinkybes. Tai reiškia, kad žmogus turi rimtų pretenzijų Dievui dėl, jo įsitikinimu, prasto likimo. Jei žmogus mano, kad dėl jo bėdų „kalta aplinka“, vadinasi jis turi rimtų bėdų su virškinimu, greičiausiai bus sutrikusi kepenų, tulžies pūslės finkcija, žarnynas. Gydyti trečiąją čakrą reikia nuo požiūrio į artimiausią aplinką pakeitimo. Reikia suvokti, kad mes tatys kuriame savo aplinką, todėl piktintis savo kūrybos vaisiais yra mažų mažiausiai kvaila.

........
Ketvirtoji, Širdies čakra. Anahata.

Jos vieta – kairioje krūtinės pusėje, ties širdimi. Ją sudaro 12 lapelių. Jos spalva – akinanti geltona, kai kurie žmones ją vaizduoja žalią. Širdies centrą sudaro 12 lapelių, 12 vibracijų, 12 energijos priėmimo srautų kanalų, 12 metų laikų, 12 apaštalų.

Ji atsako už žmogaus emocionalumą, dvasinius ieškojimus, meilę artimui. Kartu ji reguluoja širdies, kraujotakos ir kvėpavimo sistemos darbą, užkrūčio liauką. Sutrikusi ketvirtoji čakra pasireiškia, kaip pretenzijos sau, nemeilė sau, savęs ėdimas. Per ne-meilę sau įsijungia susinaikinimo programa, kuri pasireiškia rūkymu ir kitais žalingais įpročiais. Jei žmogus negali mylėti, jis tampa lyg biologiniu robotu, kuriam jausmai neįdomūs. Tik nauda. Jis jausmus atmeta, nes kažkada buvo stipriai nukentėjęs arba prakeiktas. Širdies kraujagyslių, o ypatingai bronchų ir plaučių ligos sako, kad žmogui trūksta meilės. Jis užsidaręs. Jei taip atsitinka, žmogus būna liūdnas, griaužia ir kaltina save, gailisi dėl praeities, bijo ateities, o apie šią dieną net negalvoja. Būvimas čia ir dabas, šioje akimirkoje jam asocijuojasi su tingėjimu ir baime akis į akį susitikti su savimu. Visada bėgantys nuo savęs turi širdies arba kvėpavimo takų problemų. Civilizacijos lygmenyje tai pasireiškia, kaip abejingumas, mūsų visuomenės žiaurumas, terorizmas, karai, teritorinės ir ideologinės pretenzijos, genocijas.

Per širdies čakrą fizinio žmogaus kūno ląstelės gauna pagrindinį savo maistą – meilę. Jei jos negauna – nyksta, sutrinka imuninė sistema. Širdies čakros būklė taip pat yra žmogaus darbingumo indikatorius. Jeigu ji veikia, jeigu širdies centras atsidaręs, žmogus praktiškai nepavargsta, jis turi daug meilės, ją skreidžia be atlygio, todėl gauna šimteriopai daugiau. Vadinasi jis gali daugiau nei kiti – įveikti neįmanomas kliūtis. Žmogus, kuris viską daro širdimi, pasiekia 100 kartų daugiau už tą, kuris viską daro valia ir protu.

Gydyti širdies čakrą reikia nuo besąlyginės meilės savyje ugdymo. Pirmiausia būtina nustoti save kaltinti ir griaužti, suvokiant, kas esi pats svarbiausias ir pats geriausias žmogus Visatoje. Visos širdies ligos gydomos per meilę sau. Pilnaverčiai mylėti kitus gali tik tada, kai myli save. Juk ikr Kristus yra pasakęs: „mylėk savo artimą, kaip patį save“. Tu negali mylėti kito žmogaus, nemylėdamas saves. Taigi receptas – meilė sau.
........

Penktoji, Gerklės čakra. Vishudha.

Jos vieta maždaug toje vietoje, kur baigiasi kaklas ir prasideda pečiai. Ją sudaro 16 srautų arba 16 lotoso žiedo lapelių. Joje labai daug mėlynos spalvos, tačiau bendras fonas – daugiau sidabrinis. Taip pat matoma mėlyna ir žalia spalvos.

Ji susijusi su žmogaus gebėjimu bendrauti. Tai savęs pašaukimo, savirealizacijos, pasitikėjimo savimi, vidinės laisvės čakra, magijos čakra. Fizinio kūno plane ji atsako už viršutinius kvėpavimo tapus, endokrininių liaukų veiklą. Ji tiesiogiai susijusi su skydliauke.

Vishudha taip par reguliuoja smegenų kraujotaką, juslių organus. Jei sutrinka penktoji čakra, žmogus suserga angina, įvairiomis virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Žmogus, suitrikus 5 čakrai dažniausiai jaučiasi ne savo kailyje, ne savo valtyje, įspraustas į kampą, nemato išeities, kapituliuoja prieš aplinkybes. Jis viską daro valios pastangomis, naudodamos išimtinai proto jėgą, patikrintus metodus, patikrintas taisykles, nepasiklaudamas širdimi. Todėl, kai ištinka gripas, nereikia kaltinti viruso. Greičiausiai bėgome nesustodami nuo vieno darbo iki kito, dirbome „sukandę dantis“, nes reikia. Tada gyvenimas stabdo, siųsdamas kvėpavimo takų virusus. _mogus sustabdomas ir priverstinai gula pailsėti.

Gydyti 5 čakrą galima per kūrybą. Jei darbas arba verslas nekelia sielai džiaugsno, ir dėl to prarandi daug energijos, reikia atrasti pomėgį, kuris padėtų save atskleisti. Moterims 5 čakra asidaro gimus pirmajam kūdykiui, nes ji realizuojasi gyvenime kaip moteris. Vyrui 5 čakra išsivysto tada, kai jaučia apčiuopiamus sėkmės rezultatus socialinėje ar verslo plotmėje, kai jis yra pripažįstamas, kitaip tariant, medžioklėje.

..........

Šeštoji, Kaktos čakra. Adžna.

Jos vieta - kaktoje. Aiškiaregiai ją mto susidedančią kaip ir iš dviejų pusių. Viena – rožinė ir geltona, o kita žydra su mėlyna. Kartais manoma, kad kaktos čakrą sudaro tik du lapeliai. Tačiau kiekviena iš pusių susideda iš 48 dalių. Todėl bendrai ją sudaro 96 vibracijos. Toks didelis vibracijų skirtumas tarp 5 čakros, kuri turi 16 lapelių ir 6, kuri turi 96 reiškia, tai, kad viršutinės dvi čakros yra visiškai kitokios. Karūnos, arba septintoji čakra turi net 927 lapelius. Tai reiškia, kad energija jose yra kelesdešimt ir net kelis kimtus kartų subtilesnė negu žemesniuose centruose.

Adžna dar vadinama trečiąja akimi. Ji susijusi su kankorežine liauka. Atsako už žmegenų veiklą, intelektą, bendravimą su kitais pasauliais, kurie yra tokie pat realūs, kaip ir mūsų matomas pasaulis. Tai yra išminties, ryšio su kosmine energija centras. Jeigu adžna išvystyta, žmogus mato daugiau negu regimas pasaulis. Toks žmogus mąsto ir mato strategiškai, gali numatyti įvykius į priekį, gali matyti energetinius kūnus, paralelinius pasaulius, lengvai atskiria manipuliacijas, melą, apgaulę. Bandymai savarankiškai, technikų pagalba atidaryti trečią akį gali iššaukti psichikos sutrikimus. Ji atsdaro savaime tik siekiant nušvitimo. Kartais diagnostikos metu adžna pasirodo labai smarkiai „išsipūtusi“, o visos kitos – susitraukę. Tokio žmogaus energetinis kūnas panašus į grybą. Tai irgi yra negerai. Vadinasi visa energija eikvojama protiniam darbui, kuris akina organizmą.

Fiziniame plane šeštoji čakra atsako už smegeų veiklą, akis, ausis, skonio receptorius. Visiškai neveikianti 6-oji čakra gali reikšti psichikos negalią arba kokį nors neulologinį sutrikimą.

.........

Septintoji, Viršugalvio arba vainikinė čakra.

Jos vieta – virš viršugalvio. Jeigu ji atvira, tai atrodo labiausiai spinduliuojanti. Ji tiesiog žaižaruoja pačiomis įvairiausiomis spalvomis, nors dažniausiai įvairiuose šaltiniuose ji vaizduojama violetine, purpurine spalva. Tačiau tai nėra vienintelė jos spalva. Tai tūkstančio lapelių lotosas. Taip pat ši čakra turi savo ypatingą požinį – papildomą baltos spalvos sūkurį virš galvos. Tai gryna šviesa, kuri patenka per tam tikrą prizmę į pačią karūną ir virsta 7 vaivorykštės spalvomis, t.y. matomu spektru.

Dažniausiai ši čakra pabunda paskutinė. Iš pradžių ji būna tokių pačių išmatavimų, kaip ir likusios. Tačiau žmogui einant dvasinio pabudimo keliu, ji pradeda augti, kol neuždengia beveik visą viršutinę galvos dalį. Jos vystymąsi lydi dar viena ypatybė. Pirma ji iškyla virs enerinio antrininko, kaip ir kitos, tačiau kai žmogus atranda save, tikrąją savo prigimtį, ši čakra ima transformuotis, suktis iš vidaus į viršų ir tampa ne tik energijos priėmimo, bet ir spinduliavimo kanalu. Ji iškyla virš galvos ir pradeda švytėti. Freskose, kuriose vaizduojami nušvitę žmonės, spinduliuojanti septintoji čakra vaizduojama kaip aureilė.

Septintoji čakra – dvasingumo centras, žmogaus ryšys su Kūrėju, Dieviškuoju Aš. Per šią čakrą dvasia palieka kūną. Dažniausiai pas šiuolaikinius žmones ši čakra būna uždaryta. Tai reiškia, kad didžiosios dalies žmonių religingumas yra nėra nuoširdus. Jie siekia pažinti Dievą protu, o tai nėra įmanoma. Tai galima pasiekti tik sielos ir proto derinyje. 7 čakros atidarymas prilyksta samadhi būsenai, nušvitimui, kurio turi siekti visi žmonės, patekę į šį sielų universitetu vadinamą pasaulį. Čia siela turi patirti maksimalius išbandymus per gundymus, įgyti patirties, atsikratyti įpročių ir prisirišimų. Įgijusi neįkainojamos patirties žemėje, būdama kūniškame pavidale, ji turi palikti kūną ir grįžti namo. Visi septyni centrai pastoviai sukasi, kaip kokie ratai. Jų sūkuriai pastoviai įtraukia gyvybinę energiją. Be šio srauto, kuris ateina iš Centrinės Visatos Saulės, iš Dievo, žmogaus gyvybė fiziniame apvalkale neįnamoma. Ne visos čakros ir ne pas visus žmones sukasi vienodai ir vienodaus greičiais. Pas tuos, kuie nėra išvystę atitinkamų sąvybių, čakrų sūkuriai sukasi mažesniais greičiais, arba priešingomis kryptimis. Pas dvasiškai išsivysčiusius žmones centrų sūkuriai sukasi pakankamai geitai ir skleidžia pakankamai ryškias spalvas.

..........

Egzočakros

Aštuntoji čakra. Ji yra ne virš 7, kaip įprasta manyti, bet žemiau 1-osios, t.y. iki pusės metro žemiau kojų, po žeme. Tai yra individualus arba subjektyvus žemės centras. Kadangi žemė turi savo centrą, vadinasi kiekvienas gyvas padaras turi savo asmeninį žemės centrą, kuris hologramiškai susijęs su pagrindiniu planetos centru. Kitaip tariant, visi gyvi padarai turi ryšį su planetos centru. Todėl jie yra gyvi. Sakoma, kad aštuntojoje čakroje materializuojasi idėjos, kurios tampa kūnu. Aštuntoji čakra niekada nebūna uždaryta. Ji tiesiog yra. Tai karšta kaip magma versmė, kurią gali naudoti žmonės gydymo ir gydymosi tikslais. Ir ne tik. Tačiau mažai kas apie tai žino.

Devintoji čakra. Ji yra apie pusę metro virš 7-osios viršugalvio čakros. Tai yra religinių agregorų čakra, kuri atsako už individualių tikrovės ribų su vienodinimą arba metaprogramavimą. Tai moralės, etikos ir žmogiškumo centras. Per 9 čakrą esame „prijungti“ prie sisteminės matricos, informacinio-energetinio lauko, noosferos. Praktiškai galvodami, jog egzistuoja tik 7 čakros, kurios labiausiai yra susijusios su fiziniu kūnų, jas vystydami mes neišsprendžiame pačios grobaliausios problemos – mes tebeliekame sistemoje arba matricoje. Išėjimas iš matricos įmanomas tik peržengus 9 čakrą. Tai išėjimas iš šio pasaulio, neprarandant savasties.

Dešimtoji čakra. Vietinio dievo čakrą. Tai mūsų planetos Gajos saugoma čakra. Joje yra saugoma patirtis, formuojasi likimo linijos ir gimsta naujos idėjos. Ji atitinka kauzualinį kūną, nes tarnauja, kaip savotiškas kvantinis kompiuteris. Jeigu aštuntoji čakra atitinka Pietų ašigalį, tai denintoji – Šiaurės ašigalį. Tai absoliuti meilė ir vienybė, visko, kas yra Dievo sukurta šioje žemėje. Meditacijos metu, mintimis pakylant iki 10 čakros, jaučiamas vienybės alsavimas, nėra nieko svetimo ar savo, viskas viena. Alsuoja beribė meilė.Tačiau toje vienybėje vis viena dar jautiesi individualus.

Vienuolinktoji čakra. Atitinka galaktikos centrą. Tai ryšys su mūsų Paukščių tako galaktikos kūrėju Dievu. Dvykikta čakra – atitinka visatos centrą. Tai yra absoliuti vienybė, švari kvantinė sriuba, kurioje viskas yra viena. Pirminis substratas.

www.kvantinemagija.lt

p.s. tekstas gali keistis, priklausomai nuo atsirandančios naujos informacijos.

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija