Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Žemė kaip sielų gaudyklė. VII dalis. Voratinklis ir genų inžinerija

Žemė kaip sielų gaudyklė. VII dalis. Voratinklis ir genų inžinerija


ĮrašėGintaras- Įrašyta27 Rugsėjo 2017

2017 metų rugpjūčio 21 d. daugelis šviesos darbuotojų bei geros valios žmonių meditavo su intencija pakylėti Žemę, išvalyti ją nuo gniuždymo sistemos. Priežastys, kodėl buvo organizuojama ši meditacija – labai rimtos. Daugelis dirbančiųjų šviesos pusėje per pastaruosius kelis metus ar mėnesius buvo patyrę nuožmius sitemos puolimus. Jaučiasi veržlių veržimo tendencijos beveik visose viešojo gyvenimo srityse. Jei to nebūtume padarę, gal dar 2017 metų rudenį būtų sukeltas WW3, o daugelis mūsų – sunaikinti po vieną. Be to, kaip liudija insaideriai, tokie kaip Corey Goode, Cobra, Lisa Renee bei kiti, gniuždymo sistema tokių meditacijų neatlaiko. Neatlaikė ir dirbtinai sukeltos klimatinės anomalijos Amerikoje. 2017 metų rudens pradžios audros Irma, Marija buvo sukeltos dirbtinai. Tiesa, jos padarė daug žalos, ypač Karibams. Tačiau, jeigu nieko nebūtume darę, visą Amerikos kontinentą būtų ištikusi didžiulė katastrofa. Anomalijos neaplenkė ir mūsų krašto. Netipiškai gausūs rugpjūčio pabaigai ir rugsėjo pradžiai lietūs buvo taip pat dirbtinai sukelti. Tai ne mano vieno išvada. Apie ta ūžia internetas.

Mes išsiaiškinome kur ir kaip tie tiršti lietaus debesys buvo padaryti ir dirbome, kad stichija nepadarytų dar daug žalos. Galiu tik pasakyti, jog tai nėra susiję su klimato kaita ar atšilimu, kap kad skelbia paranojine tryda sergantys ekspertai ir žurnalistai. Kilimatas šyla, bet ne dėl žmogaus veiklos. Tai lemia procesai tiek Saulėje, tiek Saulės sistemoje, tiek galaktikos masteliu, tiek ir pačioje Žemėje bei paletos gelmėse. Esame kokybiškai visai kitokiose energijose ir jos visiškai kitaip veikia ir gamtą, ir fizinį žmogaus organizmą. Tačiau su tuo niekaip negali susitaikyti tie, kurie manipuliuoja procesais Žemėje ir dar tebėra bukai įsitikinę, jog valdo situaciją. Jie naujose energijose mato gėsmę ir pučia debesis, balina dangų, virš galvų purškia baltą mėšlą, nuodija vandenį, bijo aktyvėjančios Saulutės, bijo Pakylėjimo. Saulės bijoti nereikia, šviesos darbuose ji yra mūsų pagalbininkė.

Iš esmės Pakylėjimo procesas nėra išvengiamas, tačiau iš kitos pusės, žmonės turi dėti pastangas, kad tai įvyktų, kad Tamsos Aljansas nebegalėtų pasiekti to ko jie siekia – Naujos Pasaulio Tvarkos. Tai būtų visiškai kitokia nei dabar, labai pražūtinga Žemei laiko linija, kai vergovė taptų rafinuota, sunkiai pastebima ir praktiškai nebūtų įmanoma jos pastebėti ar panaikinti dėl itin stipriai gniuždančių proto kontrolės sistemų veikimo. Tai būtų Liuciferio triumfas. Aš asmeniškai tai pergyvenau sapnuose. Tai tikrai žiaurus scenarijus. Tai atėjo iki dabartinės laiko linijos, kaip prisiminimas iš buvusių gyvenimų Vegos sistemoje. Vega nėra rojus. Prisiminimai kužda, jog tai irgi kalėjimas, tik labai rafinuotas. Apie tai šiek tiek plačiau pakalbėsime straipsnio pabaigoje.

Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduriame šiandien yra tas, jog Žemė ir žmonija per ilgai buvo pavergta. Ir dabar turi daug su tuo susijusių psichologinių problemų. Potrauminis sindromas labai giliai įsišaknijęs. Ypatingai tas pavergimas jautėsi per paskutiniuosius kelis šimtmečius. Traumos gilios ir jos tapo kasdienybe. Žmogus gali pakelti labai aukštą tiek vidinio, tiek išorinio skausmo kartelę, kol pasipriešinimas palaužiamas. Palaužti galima bet kurį. Ir tada žmogus prisimins to, ko nėra daręs, o išgalvotas istorijas priims už tikras. Nes jo kūnas išgyvena nuolatinį, nesibaigiantį stresą, dažnais atvejais peraugantį į ligas. Tai vadinamasis Mandelos efektas. Palaužtas, suklastotais prisiminimais gyvenantis žmogus totaliai bijo visko. Jis netgi nebijo, jei taip galima pasakyti, nes baimės negirdi. Jis girdi tik valdžios hipnozės komandas, kurias privalo aklai, nediskutuotinai vykdyti. Taip gyvena 95 prc. planetos žmonių. Todėl per tokias meditacijas, kaip 2017 m. rupjūčio 21 d. – būtinas kuo didesnis dalyvių skaičius, kad suaktyvintume kitą laiko liniją, kurioje Žemė ir Žmonija būtų laisva. Tokių meditacijų bus daugiau. Galima ir reikia tai daryti kasdien, kai tik atsiranda laisva minutė. Įeikime į meditacinę būseną ir pamatykime savo ateitį, kaip mes laimingai ir ilgai gyvename. Užkrėskime eterį pozityviomis vizijomis ir neabejokime nė sekundę, jog tai ir įvyks. Tada Žmonijos vieningas kvantinis laukas užsipildo pozityviomis enegijomis, kurios pamažu keičia tiek asmeninę, tiek ir bendrą tikrovę. Nebijokime atsisakyti to, kas ne mūsų – karmos ir visokių sutarčių-čipų. Kapokime juos kai tik ateina tokie blogi prisiminimai, be jokio gailesčio, be darymosi atgal ar į kitus.

Iš esmės 2017 m. rugpjūčio 21 d. meditacijos metu, kai vakarinė planetos dalis stebėjo Saulės užtemimą, suaktyvino energijas, kurios sutvirtino dar 2012 metais atsiradusią alternatyvią Pakylėtosios Žemės laiko liniją. Paprasčiau kalbant, Tamsos Aljansas su iliuminatais ir reptiloidais-ateiviais tikėjo ir tebetiki, jog 2012 metais ir vėliau situaciją suvaldė. Per 2015, 2016 ir 2017 metų pirmąją pusę pradėtos veržti veržlės visose viešo bei asmeninio gyvenimo srityse. Šviesos darbuotojams buvo kertama per jautriausias vietas, Europoje buvo įjungti galingiausi elektromagnetiniai smegenų veiklos slopinimo generatoriai, cheminiai lėktuvai raižė dangų be gailesčio, lietūs ir upės virto cheminėmis putomis, slaptose rodšildų laboratorijose išvesti virusai pjovė ištisas šeimas. Jiems reikia, kad 2/3 žmonijos jaustų tą pačią laiko liniją, kaip ir jie. Tai kita laiko linija negu ta, kuri buvo iki 2012. Jie tai vadina Nauja Era, Nauja Pasaulio Tvarka su viena vyriausybe, viena valiuta, mikročipais ir biorobotizuotais vergais, kurių liks 1 milijardas. Daugiau esą nereikia, nes juodus darbus atliks mechaniniai robotai ir klonai.

Tačiau 2012 atsirado dar viena laiko linija, kuri „teka“, jei taip galima pasakyti, lygegrečiai. Tai Pakylėtos Žemės laiko linija, kurios aktyvizavimui reikia ir laiko, ir pastangų. 2017 m. rugpjūčio 21 d. meditacijos metu mes aktyvinome šią laiko liniją. Tačiau tam yra nuožmiai trukdoma. Daromos įvairios kliūtys. Bet iš esmės suvaldyti situacijos jiems nesiseka. Mes taip pat turime daug nebaigtų reikalų. Dauguma žmonių šiandien gyvena konkurencinėje aplinkoje, tarp šių dviejų laiko linijų. Ir šiadien joks žmogus, joks ateivis, joks dievas negali pasakyti, kokia laiko linija laimės ir taps pagrindine. Pranašystės palankios abiems laiko linijoms. Todėl rugpjūčio 21 d. meditacija buvo didelis žingsnis siekiant Pakylėjimo. Ir tai padarė daug žalos Tamsiąjam Aljansui, kuris 2017 m. pabaigoje planavo sukelti WW3 (trečiąjį pasaulinį karą), tam, kad po to ateitų numatytas gelbėtojas, kuris išvestų pasaulį iš „chaoso“, o vėliau – įvestų globalią diktatūrą. Daugelis insaiderių parspėja, kad neramūs laikai pasaulyje tik prasidėjo ir jie tęsis maždaug iki 2023 metų. Paskui arba mes teisime dievus, arba mus teis pati sistema už mėginimą sukelti globalų chaosą dėl per daug didelės laisvės, kuri neva žmonių pasaulyje neleistina. Tačiau tai, turbūt, jau nebeįmanoma.

Energetinis matricos voratinklis

Dabar pabandykime vėl pasinerti į gana sudėtingus žmogaus ir dievų santykius. Šią laiką-erdvę, kurią matome prieš savo akis, mes pavadinome Apaišaukėlio Demiurgo pavogtu ir aukštyn kojomis apverstu pasauliu, kurį administuoja Archontai (sistemų administratoriai). Jie ir yra plėšrūs drakoniečiai – reptiloidai. Mes išsiaiškinome, jog tai dirbtinai sukurta kompiuterinė sintetinio intelekto sistema, kurioje žmogus paverstas vergu ir maistu kitiems pasauliams.

Praeitoje dalyje paskelbėje pagrindinės žmonių gyvenimo sritys per kurias daugiausiai nusiurbiama gyvybinė energija, TOP 11. Šios sritys taip pat tarnauja kaip kontrolės ir/ar savikontrolės įrankiai, tam, kad žmogus negalėtų prisiminti, kas jis toks iš tikrųjų yra bei jaustų nuolatinį atbukinantį stresą bei sirgtų nuolatiniu potrauminiu sindromu.

1. Religiniai kultai
2. Filosofinės sistemos (įsitikinimai)
3. Žmogaus reprodukcinė schema (lyčių santykiai)
4. Darbiniai-korporatyviniai santykiai (administraciniai, verslo santykiai)
5. Finansiniai-hipotekiniai santykiai
6. Žiniasklaida, reklama ir kitos media priemonės
7. Politika ir visa teisinė sistema
8. Statutiniai santykiai
9. Sportas ir kultūra
10. Švietimo sistema
11. Medicina ir farmacija

Bet iš pradžių pabandykime suvokti visą schemą nuo viršaus iki apačios. Šią schemą surinkau iš kruopelyčių informacijos, praleidęs ne vieną naktį internete, klausydamas regresinių seansus patyrusių žmonių pasakojimus (iš skirtingų šaltinių) bei jų įspūdžius iš astralinių kelionių. Be to ir pačiam teko daug ką patirti savo kailiu. Nesakau, kad tai objektyvus vaizdas, bet geriau toks, negu jokio. Daugeliui gal tai bus šokas, kuris padės atsibusti iš patogios vergovės miego.

Pasaulio mes neskirstysim į mikro ar makro kosmosus, mes nežiūrėsime į jį, kaip į planetas, galaktikas ar subatominį pasaulį. Ir iš tikrųjų evoliuciniai procesai neatrodo kaip vystymasis iš nesudėtingų prie sudėtingų dalykų (ar atvirkščiai). Tai, apie ką liudysiu, mūsų žemiškame gyvenime nėra tokios patirties, kad galima būtų tiksliai aprašyti visa tai mums suprantamomis sąvokomis. Mes galime patekti į bet kokį sudėtingumo etapą, bet kuriame evoliucijos etape, nes laikas kaip toks, iš tų pozicijų, per kurias mes žiūrime, – neturi fundamentalios prasmės. Todėl kadaise ir buvo kuriamos pasakos, daugelis kūrėjų tas idėjas paslepia meno kūriniuse. Tai informacija, kuri gali sukelti kultūrinį šoką, todėl, jeigu jūs esate disciplinuotas sistemos žmogus ir skaitant visa tai „nelaiko nervai“, priimkit kaip pasaką arba persijunkit į draugas.lt, ar delfį.

Atspirties tašku paimkime tą pasaulio versiją, kurią matome prieš akis. Tai kolektyvinė haliucinacija, miražas, kurį sukelia elektromagnetinės bangos, virpesiai, informaciniai laukai, prie kurių esame prijungti per antenas. Tos antenos yra 5 jusles ir dar pusšimtis subtiliųjų juslių. Iš tokių kvantinės prigimties laukų žmogaus centrinė nervų sistema priima impulsus, apdoroja, dekoduoja ir smegenys sukuria materinės tikrovės hologramą. Hologramą rodo ne akys, ne ausys, o smegenys. Smegenų sukurta hlograma-filmas „atsiskiria“ nuo žmogaus, pasidaro savaime, nuo mūsų valios nepriklausomai egzistuojančia laiko ir erdvės „teritorija“(žr. „Materializmas ir empiriokriticizmas“, V.I. Leninas, 5 tomas). Kitaip tariant, kaip sako bolševikai, prieš mūsų akis išdygsta neva ne mūsų pačių sukurtas pasaulis, o savaime egzistuojantis, atsiradęs spontaninių cheminių reakcijų dėka, kuris tampa monstru, kuriam arba meldžiamės, arba nuo jo bėgame. Tai priklauso nuo instinktų, kurie įjungiami ir išjungiami, žiūrint, ko konkrečiai iš mūsų nori įvairūs parazitai, Dievai-Archontai.

Kas tie per laukai? Tai yra kvantinio kompiuterio programos, kurios veikia savaime, kaip Dievo-Kūrėjo planas. Tačiau tas programas perėmė parazitai ir nukopijavo savaip, parazitiškai. Kitaip tariant, mes naudojamės dviem programų rinkiniais. Pirma – natūralios arba dievšikos programos ir jų pagrindu sukurtos panašios, tačiau parazitinės. Tai dvi matricos: dieviškoji ir parazitinė. Jos „veikia“ kaip ir lygegrečiai. Jos uždėtos viena ant kitos. Tačiau parazitiniai kvantiniai laukai per paskutinius kelis šimtus metų tapo dominuojantys. Kodėl? Tai okupacinis planas su tikslu pavergti Žemę ir jos gyventojus, per mūsų pačių smegenis užvaldyti resursus, o per besaikį vieni kitų ir gamtos resusrų vartojimą bei energijos tratinimą kur papuola – naikinti save. Išvada – jie nori mus sunaikinti ir naikina. Tačiau naikinimas vyksta labai lėtai, o kad neskaudėtų – suleidžiami nuskausminamieji. Šie nuskausminamieji vadinami religijomis ar filosofinėmis sistemomis, kurios kaip kokios apsauginės programos kuriamos bei instaliuojamos į žmonijos kolektyvinę pasąmonę tam, kad skausmą dėl savęs naikinimo priimtume kaip savaime suprantamą gėrį, t.t. pateisintume.

Pavyzdžiui, mes matome medį. Tai ir bus medis, nes toks elektromagnetinių virpesių derinys, per pagrindines jusles patenka į smegenis, kurios paverčia visa tai realiai esančiu medžiu. Tai, kad mintis sukuria tikrovę, kurią matome, įrodo šiuolaikinė kvantinė fizika. Tai – mokslinis faktas. Be žmogaus (stebėtojo) medis negali atsirasti. Jis bus tik kaip tikimybė ar tendencija, kaip informacija esanti kvantinių laukų lygmenyje, kaip rašė Londono fizikas David Bhom garsiojoje Michael Talbot knygoje „Holohraminė visata“ - neišreišktojoje Visatios pusėje. Čia kaip ir viskas aišku.

Parazitinėje versijoje medis taip pat yra medis ir atsiranda jis tokiu pat būdu kaip ir tikras medis, per sąmonės pirmumą, tačiau parazitizmas čia slyti tame, kad gimsta papildomas ketinimas jį nukirsti bei paversti baldais, kuriuos galima sėkmingai parduoti ir uždirbti milijonus. Lygiai taip pat kaip ir Jūs, į medi žiūri dar keli šimtai žmonių, kurie mato ta patį vaizdą. Jį kolektyviai sukuria neišreikštojoje Visatos pusėje esantis, kaip Kalras Gustavas Jungas sako, medžio archetipas, t.y. specifinis „virpesių kodas“. Patekęs į žmonių smegenis tas „kodas“, pirmiausia smegenyse pavirsta medžio holograma. Taip atsiranda visiems vienodas vaizdas. Tačiau demiurginėje versijoje atsiranda konkurencija, kas pirmas ir kas daugiau uždirbs. Kitaip tariant, parazitizmas reiškia tai, kad į viską žiūrima kaip į resursus, kuriuos galima panaudoti, pasisotinti, uždirbti, pasitenkinti, pavogti, atimti. Ir toks noras, toks ketinimas, tokia veikia, tokia programa niekada nesibaigia. Kadangi tai niekada nesibaigia, o noras pasitenkinti – taip pat nesibaigia, žmonės išskiria daug energijos, kurią sugeria parazitai. Ar aišku?

Dabar pereikime nuo medžio pavyzdžio prie žmogaus. Žiūrime į kitą žmogų ar žmones. Ką mes matome? Aš suprantu, kad svetainės skaitytojai yra dvasiškai subrendę žmonės ir jie mato kitame žmoguje Dievo atvaizdą, taip, kaip užprogramuota yra Dieviškoje matricije. Tačiau kartu, ant viršaus yra uždėta parazitinė programa, kuri sako – štai tas ar anas žmogus „blogas“ arba „geras“, „savas“ arba „svetimas“ kokios nors išgalvotos tiesos-sistemos atžvilgiu. Atsiranda ne tik kokybiniai ar kiekybiniai vertinimai, bet ir naudos pojūtis, nes tas žmogus, į kurį žiūrime gali būti energijos ar materialinių išteklių resursas. Jeigu tai resursas, reikia jį maksimaliai išnaudoti ir/ar saugoti, kad tokiu resursu jis būtų dar kurį laiką, kad jo kas nors nepavogtų, neiščiulptų. Tai štai, priėjime prie santykių bei vampyravimo. Taip „galvoja“ ne pats žmogus, o parazitinė programa, kurą per seansus mes identifikuojame, kaip eterinę, astralinę ar mentalinę lervą, kaip nervų sistemos darbą trikdantį reptiloidą VRIL‘ą.

Taip. Žmogus yra parazitų paimamas į nelaisvę. Parazitinė matrica per įvairias technologines priemones, siekia uždaryti pagrindinę žmogaus Dievišką Anteną – Karūnos Čakrą ir Širdies Čakrą. Uždarymas atsiranda kartu su ant nugaros pakabinama lerva-siurbele. Lerva gali būti pakabinama labai aukštai, praktiškai ji gali būti pakabinta iki 3 ar daugiau metrų virš galvos. Kai Dieviška Antena uždaryta, uždaroma Žemiška Antena – Šakninė Čakrą. Tada žmogaus subtilieji kūnai ir centrinė nervų sistema „prijungiami“ prie tos pačios Dieviškosios ar Žemiškosios matricos laukų per skaidrią interaktyvią plėvelę - filtrą. Kitaip tariant, žmogui uždedami interaktyvūs elektroniniai akiniai, per kuriuos jis mato pasaulį, bet su tam tikrais nukrypimais bei papildoma pertekline informacija, kuri keičia beveik visą priimamą signalų spekrtą iš esmės. Tada žmogus žiūri į medį ir mato ne grožį, bet būsimus baldus, žiūri į kitą žmogų ir mato energijos nusiurbimui reikalingą dėmesio stoką, arba priešą, kurį reikia sunaikinti, nes jis gali atimti išteklius. Žiūrį jūrą, bet mato galimybes sugauti daug žuvies, pastatyti pakrantėje vilas ir gerai uždirbti. Kitaip tariant, per filtrus žmogus mato ne gamtą, o turto išteklius, nuosavyvę, vartotinus daiktus, MAISTĄ, dėl kurių reikia kovoti. Kitas dalyjas – ta interaktyvi plėvelė, linzės ar akiniai (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi) skaido pasaulį, jo reiškinius ir energijas ir gimdo vidinį šizofreninį dvilypumą. Kitaip tariant, žmogus pasmerktas gyventi nepagydomoje šizofrenijoje ir depresijoje, nes nuolat kažko besivaikydamas patiria stresą, traumas, nes jam vis viena mažai. O kadangi mažai – kyla liūdesys ir depresija.

Būtent ši interaktyvi plėvelė „ant akių“, kuri kaip kokia dūmų uždanga, ar rūkas, užtemdo matymą ir iškreipia Deviško, natūralaus pasaulio vaizdą, ezoteriniuose-gnostiniuose šaltiniuose vadinama kupolu, kuris prieš kelis šimtus tūkstančių metų buvo pastatytas ateivių-dievų, po Atlantidos žlugimo, kad pavogtų Žeme ir Žmoniją, iškreiptų natūralią raidą bei paverstų planetą savo maisto resursu. Taip Žemė tapo labai grubiu kalėjimu sieloms, kurios čia įviliojamos įvairiais būdais ir nebeišleidžiamos iš mirčių bei gimimų rato, kuris sanskrito kalboje vadinamas sansara. Tuo tikslu buvo sukurtas dirbtinis karmos mechanizmas. Sielos užhipnotizuojamos bei įtikinamos, jog padarė klaidų ir siunčiamos argal į Žemę gimti bei gyventi žmonėmis su ištrinama atmintimi. Kai nėra atminties, nėra ryšio su Kūrėju, su savo Tikruoju Aš, sunku įvertinti klaidas, kurios atsiranda dėl filtrų. Todėl gimus antrą, trečią ar ketvirtą kartą jos vėl kartojamos. Klaidų kartojimas bei jų „taisymas“ per įvairius sunkius santykius yra užprogramuojami iš anskto, o sielos sutinka, pasirašo fiktyvias sutartis su Karmos Valdovais Archontais-reptiloidais, nes nežino pilnos informacijos apie savo Tikrąją Dievišką Prigimti ir pasaulį, kuriame kažodėl sutiko gimti. Deja, šiandien labai daug sielų yra visiškai pavergtos ir pilnai ar dalinai robotizuotos. Naujausios technologijos šiandien leidžia perkelti sielas iš vieno kūno į kitą, pavyzdžiui, į klonuotą ir taip pasiekti ilgaamžiškumą. Klonuotais kūnais šiandien naudojasi elitinės šeimos bei visokio plauko scenos įžimybės (žr. google apie tai: Donald Marshall, Fritz Artz Springmeier).

Tačiau paskutiniai įvykiai Žemėje, Pakylėjimo procesas, skatina atmintį. Todėl žmonės visame pasaulyje pradeda galvoti savarankiškai bei kalbėti apie karminių sutarčių nutraukimą. Tai skatiname daryti ir mes. Nes tik tokiu būdu galima atsikratyti žemesniųjų pasaulių būdybių mums daromos neigiamos įtakos, nutraukti filtrus bei susigrąžinti, pavogtą planetą. Būtent šiuo keliu einant galima susigrąžinti energiją, sveikatą ir gyvenimo džiaugsmą. Pagrindinė šiandieninio karo fronto linija slypi kiekvieno žmogaus viduje. Mes turime stengtis atimti galimybes parazitams mumis maitintis. Tam turime sutelkti visa savo dėmesį ir fantaziją.

Tačiau grįžkime prie chemos.

Tai štai, mes pasaulį matome per interaktyvaus filtro programas ir „vaizdą“ į mūsų galvos dekoduoja iškreiptą. Mes gyvename kreivų veidrodžių karalystėje ir po to naikiname save, naikiname aplinką, klaidžiojeme nesibaigiančiose „realaus“ gyvenimo problemose. Nes nebematome harmonijos, nebeturime ryšio su Kūrėju. Ir tik vienas-kitas žmogus peržengia į kitą šio filtro pusę, arba jį nulaužia. Jeigu mūsų juslės priimtų tik harmoniją, traumuojantis vidinės bei išorinės aplinkos programavimas nebeturėtų įtakos. Tada, aplink tokį žmogų susikuria jaukios harmonijos „salos“, kurios gyvena visiškai kitu gyvenimo ritmu, negu visas likęs sociumas. Demoniška kontrolės matrica leidžia tam tikrai daliai žmonių nukrypti nuo bendros normos. Tačiau tokie žmonės arba ignoruojami, lyg jų iš viso nebūtų, arba išjuokiami, arba iš jų padaromi stabai-kultai, jų lūpomis propaguojant visai kitas idėjas, negu skleidė tie žmonės. Taip buvo su Kristumi, Buda ir kt.

Demoniška kontrolės sistema visada žino, kiek Dieviškos šviesos įsileisti į matricos „vidu“. Nes be to ji irgi negalėtų gyventi. Vienas Archontas yra pasakęs, kad jie išmoko Dievišką Šviesą paversti jiems tinkamu vartoti maistu – baime. Todėl tam tikra dalis šviesos toleruojama. Nes žmogus yra Šviesos Būtybė, o Archontai – ne. Jie tik kompiuterinės programos, skirtos valdyti mūsų filtrus. Demiurgas – Kūrėjo kūrinys, bet jis buvo sukurtas kaip ribotas blogis evoliucijai skatinti. Dačiau tas blogis pradėjo dominuoti ir tapo sunkiai valdomu. Kūrėjas tai numatė kaip kūrybos iššūkį Pačiam Sau. Iš esmės mums sunkiai suvokiama, kodėl tas blogis išplito ir tapo iššūkiu visiems.

Tai štai, yra žmogus. Į šį pasaulį jis įleidžiamas kaip siela su fizinio kūno skafandru. Apgaulės ir manipuliacijų akivaizdoje siela pasirašo daug sau nenaudingų karminių sitarčių. Vos tik gimus, žmogui ant nugaros pakabinama lerva kartu su interaktyviu filtru, kuris iškreipia tikrovę. Žmogus žiūri į gyvenimą per tuos filtrus, kaip per kažkokį nematomą monitorių, kuriame, prie lindzių iškreipto vaizdo, pridedami komentarai bei rekomendacijos, kaip visa tai, ką jis mato ar girdi, vertinti. Tie komentarai ir vertinimai klaidina ir nukreipa žmogų nuo natūralios harmonijos. Vėliau tie komentarai ir vertinimai tampa gyvenimo aksiomomis, nes brukami per prievartą. Žmogus toliau gyvena pagal tai ir patiria kančią bei karmos vėzdą. Dėl tokių patirčių jis išspinduliuoja daug negatyvios energijos, kurią susiurbia lerva ant nugaros. Lerva pamažu pampsta kaip koks kraujo prisisiurbęs vasarinis bimbalas. Lervos vaidina ir mikročipo vaidmenį. Tačiau čipai nebūtinai susiję su lervomis. Čipus į žmogaus kūnus dėlioja labai įvairios „dvasinės institucijos“, kurios kartais būna tarpusavyje nesusijusios. Vienos jų tiesiog vykdo stebėseną, o kitos – stengiasi manipuliuoti.

Lervos prisipampimas ir dydis ant nugaros, bei energiją siurbiantys bei provokuojantys reptipoidai įvairiose žmogaus kūnų vietose priklauso nuo „pagrindinės likimo programos“. Kalbant apie likimo scenarijus, mes jau rašėme, kad yra bazininiai (standartiniai) bei individualūs. Juos sieloms priverstinai „padeda“ pasirinkti Karmos Valdovai - Archontai. Jei siela nereikšia didelio entuziazmo, jeigu sutinka būti androidu ar robotoidu, duodami standaritiniai scenarijai, kurie iš esmės nelabai kuo skiriasi. Todėl nereikia stebėtis panašiais kaip du vandens lašai, tarpusavyje nesusijusių žmonių likimais. Tačiau ataklesnės sielos išsireikalauja ypatingų sąlygų. Tada joms surašomi nestandartiniai likimai. Kartais pasitaiko programavimo klaidų ir likimų linijos uždedamos viena ant kitos, supainiojami laikai ir pan. Būna taip, kad viduryje gyvenimo likimo linijos pakeičiamos. Žmogus, tarkim iki 40 metų gyveno standartiniame scenarijuje, bet paskui buvo perkeltas į kitą level‘į ir jo gyvenimas pasikeitė iš esmės. Yra atveju, kai sielos gali daugiau prisiminti, pačios keisti savo likimus ir pan. Bet tai labai skausmingi procesai. Mano atveju buvo programavimo klaidų, nes savo nenuolankumu per daug trikdžiau programuotojų darbą. Tokias klaidingas likimų linijas jie dažniausiai po to pašalina, nuimdami žmogų iš gyvenimo. Tačiau paskutiniu metu, turiu omenyje paskutinį dešimtmetį, tokių klaidų pas juos pasipylė per daug ir jie nespėja visko sužiūrėti. Tai byloja apie sistemų nepatvarumą ir tvyrantį chaosą pačioje demoniškoje matricoje.

Pavyzdžiui, žmogus gimsta su baziniu likimo scenarijumi. Pas jį instaliuoti pagrindiniai, tikrovę iškreipiantys filtrai bei tam tikri specifiniai filtrai, kaip genų programos, paveldimumas ir t.t. Jis turi pagrindinį karmos projekto vadovą Archontą, kuris pasidalina į taip vadinamas priešingas energijas – „angelą“ ir „velnią“. Kadangi tie filtrai suformuoja tam tikrą stabilų (bet, kaip taisyklė, klaidngą) požiūrį į pasaulį bei gyvenimą, skatina jo atžvilgių tiek pozityvią, tiek negatyvią patirtį. Tai uždeda dar daugiau papildomų (jau asmeninių) filtrų. Dar kitus filtrus uždeda socialinė aplinka bei gniuždymo sistema. Programas bei paprogrames prižiūri reptiloidai bei androidai-pilkieji. Jie visi veikia pagrindinio Karmos projekto vadovo Archonto jurisdikcijoje, bet gali turėti ir savo asmeninius interesus. Jie gali su žmogumi atlikti tyrimus, vykdyti atskirų funkcijų monitoringą, stebėti bei rinkti informaciją, kaip žmogus išgyvena vieną ar kitą kritinę būseną, išimti ar instaliuoti DNR medžiagą, manipuliuoti sperma, kiaušinėliais, sukelti astralinius, fantominius nėštumus, sukelti persileidimus ir t.t., smarkiai nenukrypstant nuo bazinio likimo scenarijaus. Pasitaiko kriminalinių atvejų, kai pirataujančios būtybės vagia likimus iš Archontų. Ir tai nėra labai retas reiškinys, kuris vadinamas apsėdimais. Tokiais atvejais Archontai gina ir saugo žmogų nuo demonų-konkurentų.

Kartais demonų atakos būna imituojamos, tam, kad žmogus paprašytų pagalbos, kai jį norima įvelti į papildomas sutartis. Pavyzdžiui, žmogus pradeda praregėti, jame atsiranda daugiau energijos, nes išsimagnetina senesni čipai ir blokai. Tada jam sukuriamos didelės problemos lygioje vietoje. Sunkumo akivaizdoje žmogus šaukiasi pagalbos bet tokia kaina. Pagalba ateina iš anapus. Nes šiame, materialiame pasaulyje, niekas negali padėti. Tada į pagalbą gali ateiti driežažmogiai arba gyvatžmogiai, literatūroje vadinami VRIL‘ais. Tai tie patys sanskrito kultūroje vadinami nagai, Afrikoje – chitahuri, baltų kultūroje – aitvarai, kaukai ir pan. Tai labai alkanos, manipuliatyvios plėšrios būtybės, kurios priklauso bendrai blogio sistemai, bet galinčios turėti savo politiką bei savo darbotvarkę žmogaus atžvilgiu.

Neišeinant iš standartinio, iš anksto numatyto ir krauju pasirašyto likimo scenarijaus, egzistuoja tam tikri leistini nukrypimai (laisvės laipsniai). Jau ne kartą rašiau, kad be pagrindinio scenarijaus yra numatytos kelios atsarginės laiko linijos, kaip geležinkelio trasoje stoties atšakos. Jos egzistuoja nepriklausomai, bet vėl grįžta į tą patį kelią. Kai kurios nuveda į aklikelį. Tada žmogus iš gyvenimo išjungiamas ir jo likimas perprogramuojamas, kaip nepasisekęs. Kaitais tokių pasitaiko daug. Tada sukeliami karai. Tuomet visi panašūs žmonės su probleminiais likimais susodinami į tą patį lėltuvą, tą patį laivą, atvyksta į tą pačią metro stotį, kur įvykdomas sprogimas, technogeninė ar kitokia anomalija su daug aukų. Arba siela nebenori tęsti eksperimentų ir pati pasitraukia, leisdama kūną suėsti vėžiui, prasigerti arba šokti nuo tilto.

Tie visi tarpiniai projektai, smulkūs nukrypimai taip pat programuojami. Tačiau dalis jų „vyksta“ spontaniškai, nenumatytai, dėl pačių įvairiausių priešasčių. Tarp tokių gali būti programavimo klaidos, žmogaus dvasinis darbas su savimi, keliant asmenines vibracjas bei sąmoningumą, astrologinės, geopatogeninės ir kitokios anomalijos, galų gale pačio Kūrėjo ir Šviesos jėgų pastangos traukti žmones iš Demiurgo bei Archontų tamsos kalėjimo. Tokie procesai per pastaruosius 10 metų yra labai suaktyvėję. Ir todėl Karmos Valdovams nepavyksta pilnai visko kontroliuoti.

Kaip vyksta likimo kontrolė?

Kiekvieno žmogaus likimas susiejamas su kitais likimas toje pačioje laiko linijoje. Kartais suvedamos į tą patį tašką kelios paralelinės laiko linijos. Visi šie dalykai stebimi online režimu iš nemanomų skraidančių objektų, kurie sukiojasi tiesiog virš mūsų galvų, po žeme ir pan. Pats pagrindinis stebėjimo operacinis centras yra Mėnulyje. Pagrindinį likimo scenarijų prožiūri Vyresnysis Archontas. Jis atrodo, kai operatorius, kuris sėdi prie kelių šimtų tūkstančių monitoriu. Kiekvienas monitorius rodo konkretaus žmogaus gyvenimą. Kai scenarijai nukrypsta, arba jie pažeidžiami, suveikia garsinė signalizacija ties konkrečiu monitoriumi bei įsijungia apsauginės sistemos, kurios blokuoja ir atkoreguoja stebimojo veiklą. Jei likimo scenarijaus pažeidimai vyskta sistemingai, toks žmogus patalpinamas į raudonąją, karantininę zoną bei stebimas akyliau. Jo atžvilgiu imamasi papildomų priemonių. Be pagrindinio Archonto „valdymo centre“ dirba didelės stebėtojų bei programuotojų grupės, sudarytos iš esmės iš pilkųjų robotoidų bei kyborgų. Stebėtojai taip pat rūpinasi, kad energija iš stebimųjų žmonių tekėtų sklandžiai ir nenutrūkstamai.

Be bazinių scenarijų dar kuriami momentiniai. Jie įvedami į žmonių gyvenimus, kai reikia surinkti papildomus energijos kiekius. Stebėtojai stengiasi sukiršinti žmones į konfrontuojančias įsitikinimų stovyklas, kiekvienai iš jų sukuriant asmeninio teisumo agregorą. Tuomet labai mikliai išsiurbiama labai kokybiška konflikto energija. Žodžiu, kur konfliktai, kur „nuomonių susikirtimai“ – ten vykdomi ir energijos nusiurbimai. Juk iš tikrųjų tokios fundamentalios tiesios, kaip tie konfrontuojantys žmonės mato, nėra. Viskas Visatoje reliatyvu. Iš kurios pusės pažiūrėsi, tokia tiesa ir bus. Todėl kiekvieno žmogaus išsakyta individuali tiesa praturtina bendrą vaizdą. Tačiau Archontai, reptipoitai ir kitokie karminiai programistai mus išmokė kautis dėl savo tiesų iki praskutinio kraujo lašo. Taip yra todėl, kad tiesa, tokią, kokią žmogus, ar konkreti grupė suvokia, yra prilyginama teritorijai, kurią reikia ginti nuo priešų, nes priešingu atveju ją užkariaus svetimi. Atsiranda reali grėsmė prarasti individualumą, nepriklausomybę, nes būsi priverstas tikėti tuo kuo tiki priešas. Štai tokia matricinė, ydinga schema instaliuota tam, kad neva vyktų progresas. Tačiau konkurencinėje kovoje dėl teritorijų ar išlikimo niekada progreso nebūna, o tik stresas bei susinaikinimas. Tikras progresas įmanomas tik kūryboje bei bedradarbiavime.

Tai štai, baisi paslaptis ta, jog tie konfliktiniai blokai likimų linijose programuojami ir projektuojami iš skaidarčių lėkščių, o energija išsiurbiama į demoniškus pasaulius, arba naujiems satanistiniams projektams maitinti. Dabar pasikartokime visą šią vampyrię schemą, tada lengviau bus suprasti Top 11, kodėl ir kaip tas sąrašas atsirado.

1. Siela gimsta žmogiškame pavidale su apgaule pasirašytomis karminėmis sutartimis. Žmogus pasirašo gatavą likimo scenarijų, suderina jį su Karmos Valdovais Archontais. Tikros Tiesos nežino. Trinama atmintis.
2. Gimus, per pirmuosius gyvenimo metus uždaromas ryšys su Pačiu Savimi, t.y. Kūrėju bei prikabinama lerva. Trinama atmintis. Su pirmaisiais skiepais įvedami kontroliniai čipai.
3. Automatiškai uždedamas inteaktyvus filtras, per kurį Dieviška Šviesa patenka, bet tikrovės vaizdas iškreipiamas.
4. Dėl karminių programų bei filtrų atsitanda ydingos gyvenimiškos patirtys, atitinkančios pagrindinį likimo scenarijų, kurios apriboja žmogaus galimybes tobulėti dvasiškai, išeiti iš sistemos.
5. Programos gimdo naujas, papildomas patirtis, neteisingas išvadas, susijusias su egoizmu bei įsitikinimus, kurie taip pat atitinka pagrindinį likimo scenarijų.
6. Kiekvienos naujos negatyvios patirties atveju prikabinamas reptiloidas VRIL-as arba paliekami mikročipai čakrose, pagrindiniuose organuose.
7. Vykdoma kontrolė. Jei nukrypstama nuo normos, „prikabinami“ čipuoti ir reptioidais infekuoti žmonės, kurie siurbia energiją, bei prižiūri, kad gyvenimas atitikrų karmos sutartis, t.y. būtų nepakenčiams bei sunkus.
8. Virš mūsų galvų, kosmose bei subtiliuosiuse sluoksniuose kabo neatpažinti skraidantys objektai, kuruose dirba pilkieji kyborgai, kurie programuoja momentinius scenarijus, t.y. konfliktines situacijas apgal poreikį. Jie yra susieti su lervomis, reptipodais ir demonais.
9. Pastarieji gali turėti savo tikslus ar darbotvarkes žmogaus atžvilgiu, daryti eksperimentus, tyrinėti, klonuoti žmones, bet tarnauja pagrindiniam blogio šaltiniui Chimerai, Demiurgui bei Archontams.
10. Egzistuoja trys pagrindinės blogios grupės: Jaldabaoto galva, Archontai, Chimeros grupė bei VRIL-ai (gyvatžmogiai, driežažmogiai). Jie korporatyviai yra pavergę Žemę bei Žmones su tikslu maitintis energija. Jie yra pasidalinę įtakos sferomis pagal išvardintas žmogaus gyvenimo sritis.
11. Taip pat, rangu žemiau jų, egzistuoja žmonių arba žmonių ir ateivių sukurtos tarnybos, hibridinės valdovų giminės, viešos bei slaptos institucijos, kurios palaiko, tvarko, ar kitaip prižiūri juodosios marticos programinę įrangą, tvarko kitus tamsius reikalus bei projektus, susijusius su proto kontrole bei žmonių naikinimu. Tai visokie slaptieji ordinai, slaptos karinės, kosminės, žmonių klonavimo, dirbtinio intelekto programos.
12. Bendras visų šių žemiškų ir ne žemiškų institucijų tikslas permainų laikotarpyje – išlaikyti kiek įmanoma ilgiau Žemę bei Žmoniją kaip sielų kalėjimą baimėje ir neviltyje, dar žiauresnėje, dar sudėtingesnėje laiko linijoje. Neleisti įvykti Pakylėjimui.

Dabar grįžime prie Top 11 sąrašo. Gal dabar bus paprasčiau viską suvokti. Išskirsim iš šio sąrašo 3 vietą - reprodukcinę sistemą. Šią sritį netgi rašyčiau pirmoje vietoje. Žmogaus reprodukcinė sistema – vienas pagrindinių kontrolės bei savikontrolės įrankių. Tai labai plati manipuliavvimų bei energijų susiurbimų sfera. Ji tiesiogiai susijusi su tuo, jog žmogaus gyvenimas genų inžinerijos keliu buvo sutrimpintas tam, kad per gyvenimą nespėtų patirti nušvitimo. Tam, kad jis nepatirtų nušvitimo, egzistuoja savikontrolė per vyro ir moters santykius. Kas gi yra ta reprodukcinė sistema? Ir kaip aš ją suprantu? Iš tikrųjų, atvirai sakant, vaizdas yra ne koks, jei į šį reikalą žiūrėsime globaliai. Reiktų platesnio komentaro. Bet čia tik mano įsiktikinimas, nepriimkit už tiesą paskutinėje instancijoje. Aš irgi galiu daryti klaidas.

Kiek teko keliauti sapnuose, ne vieną kartą susidūriau su informacija, jog Dieviškame lygmenyje energijų skirstymo į jin ir jan – nėra. Dieviški pasauliai yra androgeniniai, nes juose nėra reprodukcijos, būdingos fiziniams kūnams. Dieviškas androgeniškumas ir reiškia aukščiausią meilės formą – Agape. Bet koks kokybinis susiskirstymas tokio lygmens pasauliuose neturi prasmės, nes amžinybėje reprodukcija nereikalinga. Jin Jan energijų atskytimas ir konfliktas Dievo kūrinijoje reikalingas tik vienai vienintelei funkcijai atlikti, t.y. reprodukcinei. Logiška? Reprodukciją čia reiktų suvokti ne vient tik kap savęs pratęsimą medžiaginiuse pasauliuose, bet ir augimą, gausėjimą, turtingumą.

Toks reprodukcinis susiskirstymas į priešingas energijas atsiranda tik žemesniuose, demiurginiuose pasauliuose, kai būtybės įgauna kokybinius atspalvius, būtinus savęs bei aplinkos identifikavimui bei savęs pratęsimui (išlikimui). Ir pirmieji tokie kokybiniai atspalviai yra jin-jan energijos. Todėl daugelis civilizacijų, kurių būtybės turi kūniškas, medžiagines formas, pritaikytas gyventi labai skirtingomis atmosferinėmis bei mitybos sąlygomis, diferencijuosasi į jin ir jan energijas, nes to reikalauja dėl šviesos fotonų dekoherencijos proceso atsirandantis natūralus poreikis išsiskirti iš aplinkos bei save pratęsti. Gnosticizme tai vadinama „kritimu į materiją“. Pirminis toks atsiskyrimas ir yra jin-jan. Tada iš švarios distiliuotos fotonų (bangos) būsenos, kurią ką tik įvardinome kaip Dievišką būseną, atsiranda kažkas, kas sukelia poreikį daliai fotonų išsiskirti iš „vienodos minios“. Išsiskyrę fotonai vieni kitus pradeda „matyti“ ir sukelia bangos redukcijos efektą. Čia panašiai, kaip Jono Gervės teorijoje minima anomalija „pirminiame substrate“, o Akimovo-Šipovo teorijoje – antriniame torsioniniame lauke.

Todėl labai daug civilizacijų, patekusios į fizinį pavidalą, stengiasi atsiradusį susiskaidymą bei poliškumą, įveikti, kaip kokią kliūtį, siekiant pilnos harmonijos su Kūrėju. Tačiau šį kliūtis natūralios evoliucijos sąlygomis grubių energijų pasauliuose praktiškai neįveikiama. Arba tam reikia labai daug laiko, kad galima būtų pastebėti bent minimalius pokyčius, arba tai suvokiama filosofiškai, kaip nesibaigiantis iššūkis evoliucionuoti, o paslaptis – nutylima. Nes tai yra susiję su ženkliais energijos praradimais bei pretekstu žemesnio rango pasauliams manipuliuoti. Mūsų pasaulyje egzistuoja vienuolynai, kuriuose žmonės, paišventę eiti Dievo keliu, siekdami dvasinės tobulybės, atsisako reprodukcinių santykių su kita lytimi, kaip kliūties. Todėl kosmose vadinamoji transhumanistinė evoliucinė kryptis, kai susilieja informacinės bei biotechnologijos, siekiant pašalinti skirtumus, labai populiari. Tai yra bėgimas nuo evoliucinių iššūkių per technologijas. Panašių tendencijų šiandien mes matome ir Žemėje. Galima sakyti taip, jog civilizacijos nuolat ieško kelių, kaip tą reprodukcinį susiskirstymą į priešingas stichijas įveikti. Nes jeigu šio klausimo iš esmės nespręsi, atversi duris manipuliacijoms bei žemesių energinų pasauliams daryti įtaką tavo bendruomenės raidai. Greičiausiai yra daug realių pavyzdžių, kur visa tai gali atvesti. Žemės žmonių reprodukciniai santykiai – vienas tokių nevykusių pavyzdžių. Beveik esu įsitikinęs, jog vadinamasis transhumanizmas, kaip evoliucijos kryptis yra tam tikrų bendrų tendencijų kosmose atspindys čia, Žemėje.

Vegos sistemoje, kurią prisimenu iš astralinių kelionių ir sapnų, būtent ir buvo nueita šiuo keliu. Todėl transhumanizmas, mano galva, puiki idėja, bet ar ji tinka Žemei bei Žmonėms? Tuo neesu tikras. Transhumanistinė evoliucija turi ir pliusų, ir minusų. Gal būt apie tai reikėtų atskiro straipsnio? Bet aš tam iš dalies pritariu, nes šiandien ši sfera yra tapusi baisiausių manipuliavimų, energijos nusiurbinų bei kontrolės arena. Žmonių reprodukciniai santyliai – labai siaubinga tema, jei pradedi matyti bei vertinti procesus taip, kaip jie iš tikrųjų yra.

Vegos atveju yra specifinis aspektas – androgeniškumas pasiektas genų inžinerijos keliu. Pirmiausia buvo įveiktas mirties genas, paskui, kai mirtis praranda prasmę, savaime dingsta poreikis natūraliai reprodukcijai per lytiškumą, kardinaliai keičiasi endokrininė kūnų sistema, nes konteineriai sieloms užauginami klonavimo būdu ir reprodukcijai reikalingi hormonai tiesiog natūraliai nebesigamina. Tos funkcijos atmiršta. Nežinau kodėl, bet tai atrodė gera idėja, nes išlaisvina daug gyvybinės energijos. Bet ar ji tinka žmonėms? Kol kas nežinau. Ar kas nors žino? Reprodukciniai žmonių santykiai tarp lyčių, kuriuos šiandien ypatingai stipriai propaguoja masinė kultūra, mano akimis žiūrint, yra ne kas kita o šimtaprocentinė terpė parazitavimui ir manipuliavimui. Kaip žmonės išspręs šią problemą, ar visai nespręs, aš nežinau. Bet ją spręsti kažkaip reikia. Ciniška, bet taip yra. Aš nevynioju į vatą, bet pateikiu šią informaciją taip, kaip ji man atsiskleidė. Daugelis tiek moterų, tiek vyrų, kurie praėjo santykių pragarą karminiuose scenarijuose, tikrai mane supras.

Tiesa mūsų žemiškoje žmonių civilizacijoje banali ir paprasta – tai kas labai nuožmiai propaguojama bei piarinama per masinę kultūrą yra ne kas kita, o opiumas liaudžiai. Bolševikai buvo teisūs. Jie irgi bandė sptęsti lytiškumo iššūkį, nes šią problemą matė, kaip kliūtį komunizmo statyboje. Klausimas buvo suvoktas teisingai, bet priemonės problemai spręsti – klaidingos. Religijos ir filosofijos yra ne kas kita o dar didesnis opiumas liaudžiai. Taigi, trečias didžiausias „opiumas“ yra reprodukciniai santykiai, nes sistemai reikalingi konteineriai sieloms įkalinti, o per santykius „šeimose“, suėdama daug gyvybinės energijos. Iš tikrųjų tiesa yra pakankamai žiauri. Tai ką žmonės vadina meile ar įsimylėjimu, yra programuojama per reptiloidų kompiuterius, kaip likimų stenarijaus dalys. Sužadinti žmogaus fizinio kūno skafandre tam tikras hormonines reakcijas įvairių dirgiklių pagalba – nesudėtinga. Tai šianien gali daryti žmonės su žmonėmis laboratorijose. Todėl meilės tokiame hormoninių reakcijų lygmenyje nėra ir būti negali. Kažkada, diskutuodamas su Archontais, gavau įdomią mintį, kodėl per masinę kultūrą taip smarkiai propaguojama taip vadinama meilė? Atsakymas buvo – supainiotos etikeltės. Tai tas pat lyg ant prastos kokybės putojančio vyno butelio uždėtume prancūziško šampano etiketę. Juk visi žmonės putojantį vyną vadina šapanu, nors taip nėra ir prancūzai pagrįstai dėl to pyksta. Todėl ir žmogaus kūne atsirandančias hormonines reakcijas vadinti meile būtų neteisinga. Iš tikrųjų meile galima vadinti tik vieną jausmą. Tai vieno pajautimas su viskuo. Tai pajautimas, jog esi neatsiejama visumos dalis, kai viskas aplink harmoninga.

Chimrera ir archontai genų inžinerijos keliu pasiekė, jog žmogaus gyvenimo trumkė sumažėjo iki 60-80 metų. Todėl būtina natūrali reprodukcija. Natūralią reprodukciją žmogaus organizme reguliuoja genų programos, paimtos iš primatų (beždžionių). Šioje vietoje Č. Darvinas buvo teius. Tačiau žmogus, skirtingai nuo primatų, turi dievišką prigimtį – t.y. kūrybą ir natūraliai siekia užmastuoti savyje tai, kad gyvuliška. Senosios Žemės civilizacijos ir kultūtos tai žinojo, todėl reprodukcijos kontrolei skyrė labai daug dėmesio. Ir tai darė teisingai. Įveikti vidinį gyvuliškumą reprodukcinėje schemoje buvo didesnis iššūkis nei įveikti priešą, kuris laukia už kalvos. Dabar gyvuliškos genetinės reprodukcinės programos išlaisvintos, jų įveikimui žinios visuomenei, ypač jaunimui neduodamos. Netgi yra priešingai – senolių išmintis išjuokiama, o mokslo pasiekimai šioje srityje – slepiami. Maža to – tos gyvuliškos reprodukcinės programos pavadinamos tauriu jausmu - meile.

Taip prastos kokybės pigus putojantis vynas pavadinamas šampanu. Ir žmogaus galvoje atsiranda žiauri painiava, ką su tuo toliau daryti. Jie atvirai, meile ir visokiais įsimylėjimais tarp vyriškos ir moteriškos lyties individų žemės kalėjimo manipuliacijų sąlygomis aš netikiu. Problema, mano galva čia ta, jog reprodukciniai santykiai ir vienio jausmas su viskuo kokybiškai (pakylėjimas) nėra tas pat, nors abu reiškiniai organizme sukelia labai panašias chemines reakcijas. Gal todėl ir lengva supainioti. Gal todėl ši sritis, per „seksualinę revoliuciją“ išlaisvinus gyvuliškus poravimosi instinktus tapo Archontų ir kitokių reptiloidų parazitų manipuliavimo žmogaus energijomis arena. Tai reiškia, kad žmonių reprodukciniai santykiai yra proto kontrolės bei savikontrolės įrankis. Beveik 95 proc. neuronų jungčių dabartiniame žmoguje susiję būtent su šiuo klausimu.

Panagrinėkime kokį nors pavyzdį. Įeiname į trasną ir kylame į tą vietą kur viskas programuojama. Sielos surenkamos į grupes tarpinėje zonoje, t.y. pasaulyje prieš kelionę į Žemės pasaulį. Matome kaip Archontai, reptipoidai ir kitokie demonai programuoja likimus. Didžiuliai biurai su kompais. Sieloms prieš gimstant parodoma būsimo filmo įdėja. Parodoma ne viskas, esminiai dalykai. Taip pat parodomas reklaminis klipas: „kaip ten bus faina“. Programavimas nėra tobulas, įsivelia klaidos. Todėl sielos, į šį pasaulį patenka su labai skirtingu dvasinės šviesos potencialu bei skirtingu amnezijos lygiu. Turėdamos skirtingus potencialus, atėjusios į žemę, sielos turi viena kitą neutralizuoti, t.y. užgesinti. Todėl prie didelį šviesos stautą atsinešusių sielų, preventyviai prikabinamos negatyvios, t.y. su dideliu tamsos kiekiu. Ir taip viskas atsveriama, kad bendras visuotinis šviesos ir tamsos kiekis nesikeistų. Tai daroma, kad taip vadinamas „kontrolės kupolas“, ar „interaktyvi plėvelė“ ant akių žmonėms neleistų per save generuoti aukštesnio dažinio virpesių, kurie gali pakenkti demiurgiškos matricos egzistavimui.

Tai štai, konkreti sielų grupė gimsta to pačio laiko reprodukcinėje žmonių vadoje su panašiomis programomis ir skirtingais potencialais. Viena iš šios vados sielų yra stipri šviesos nešėja, nori eiti dvasiniu keliu, daryti kažką svarbaus dėl visų. Tai yra skleisti Dievišką meilę. Tačiau, įėjus į reprodukcinį amžių, gyvuliškos programos ima viršų. Viešoji propaganda tai skatina daryti. Gyvuliškos programos pradeda dominuoti ir žmogus ieško partnerio ar partnerės. Turėdamas įgimtą kūrybiškumą, kad nebūtų gėda prieš save, žmogus nuspalvina tas gyvuliškas programas muilo operomis ir jos tampa romantika. Tos programos sukelia horminines reakcijas ir žmogus tampa neadekvatus, jo dėmesys susiaurėja iki vienos vienintelės reprodukcinės funkcijos, o talentai tarnauti žmonijai nueina į antrą planą, arba aptarnauja reprodukcinį instinktą, kol galiausiai užmušami charakterių kovose dėl dominavimo ar įtakos, kas ką greičiau energetiškai suės. Ankstyvuoju reprodukciniu periodu sutikti partneriai ar partnerės buna iš anksto numatyti likimo scenarijuje kaip kontrolieriai ir gesintojai. Nors iš pradžių, kai hormonai temdo blaivų protą, tas dydvyris ar jauna moteris atrodė be galo žaviai. Dėl amnezijos, dėl hormonų daromos įtakos sveikam protui, jie suvedami į vieną vietą. Toliau tie du partneriai vienas kitą per gyvenimą tvarkingai suėda. Ir taip kartojasi iš kartos į kartą. Tačiau iš tikrųjų ne jie patys ėda, o parazitai, kurie prižiūri, kad tas ėdimas vyktų sklandžiai, taip, kaip numatyta likimo scenarijuje. Negalima sakyti, kad tokie scenarijai tarp žmonių dominuojantys. Čia yra aprašyras vienas blogiausių atvejų. Ir romantikos čia jokios nėra. Žmonės dabar ugdomi būti vartotojais. Tai ir yra tie interaktyvūs reptiloidų akiniai, skatinantys grobuoniškumą. Štai žiūri į žmogų ir matai vartojimo objektą. Jei negali vartoti iš karto, tai gali pasistengti jį pakeisti taip, kad galėtum vartoti. Didelė skyrybų statistika šiame kontekste yra natūrali, nes tai yra atsvara programavimui bei parazitų manipuliavimui per santykius.

Todėl tranhumanizmas nėra blogai. Kaip iš kokios pusės į tai pasižiūrėsi. Jei pavyktų žmonėms įveikti mirties geną, reprodukcija neteks prasmės. Kai kurios funkcijos tiesiog atmirs, nes nebus reikalingos. Tai kelias, kuris man yra pažįstamas. Tačiau neesu tikstas, ar Žemės sąlygomis jis yra tinkamas. Kadangi galima pamatyti ateitį, pakilkime į tą vietą, iš kurios tai matosi. Žmonių civilizacija skyla į 2-3 skirtingas laiko linijas. Viena ir toliau išlieka kaip sielų kalėjimas, tik daug labiau rafinuotas ir nepastebimas. Žmonės gali rinktis: ar mirties įveikimas per transhumanizmą, informacinių technologijų susiliejią su biotechnologijomis, arba žmogiškumas per dvasinio potencialo atskleidimą. Abiejų šių krypčių tikslas tas pat – įveikti mirtį. Įveikus mirtį, atkrenta poreikis reprodukcijai, vadinasi tradiciniai įprasti santykiai nueina į antrą planą. Tada žmogus gali daugiau laiko skirti kūrybai, moksui, inovacijoms, dvasiniam tobulėjimui. Abiem atvejais blogio ašis neteks maisto. Žemė gali išsivaduoti iš kalėjimo statuso. Tik skiriasi požiūriai, filosofija. Ir yra trečia laiko linija – niekas iš esmės nesikeičiai, viskas yra taip, kaip dabar yra. Žemė ir toliau išlieka blogio įtakoje, kaip žiauri sielų koncentracijos stovykla. Ko gero rinkčiausi pirmąjį kelią – technologijų ir žmogaus susiliejimą, kuris būtų neatsiejamas nuo antrojo - dvasinio tobulėjimo.

Deja, šiandien, technologijos yra ženkliai pabėgusios nuo žmonių buities. Kitaip tariant, technologijų susiejimas su žmogaus kūnu, klonavimas ir panašūs dalykai jau senai vykdomi, dar nuo 1940 metų. Ir Bulgakovas „Šuns širdyje“ aprašė tiesą. Tačiau bėda ta, jog šiandien naujas technologijas valdo gobšumas, o projektus „globoja“ plėšrūs ateiviai, kurie turi savo tikslų. Jos nukreiptos tik siauros žmonių grupės interesams tenkinti ir likusiai žmonijai galutinai pavergti. Tai ir yra trečioji laiko linija – nauja pasaulio tvarka – elektroninis tamsos kalėjimas. Kadangi technologijos keliais dešimtmečiai, o gal net šimtmečiais jau pralenkė eilinio piliečio smegenis ir buitį, šiandien pamažu daug kas pradedama viešinti, arba ylos lenda iš maišo. Socialiniuose moskluose yra naudojams terminas, kuris susijęs su naujoms technologijomis - Future Shock. Jį sugalvojo JAV rašytojas fantastas Alvin Toffler, dar 1970 metais. Šiandien šis terminas naudojamas rizikos faktoriams, susijusiams su naujausių technologijų bei išradimų paviešimimu, įvardinimui. Manoma, kad kai kurie išradimai, ypatingai tie, kurie kertasi su etika ar morale, gali sukelti neigiamų pasekmių socialiniam stabilumui, todėl naudojami su grifa „slaptai“. Tokius išradimus bei technoloigijas saugo sukarintos privačios tarnybos, jie nėra 100 proc. viešinami. Tarp tokių išradimų - žmogaus klonavimas, dalelių greitintuvai, kvantinė fizika, proto kontrolė, slaptos kosminės programos, nuolat atsinaujinantys energijos ištekliai, antigravitaciniai varikliai, informacinės technologijos, kontaktai su ateiviais ir t.t. Bet tikima, kad vėliau ar anksčiau slaptas technologijas vis viena teks viešinti. Todėl kuriami fantastiniai bei dokumentiniai filmai, rašomos knygos bei straipsniai mokslo populiarinimo žurnaluose. Tarp tokių Future Shock projektų, paminėtinas „2045 Avatar Project“ (http://2045.com/). Visa tai, kas parašyta šiame tinklapyje pateikiama kaip „drąsios idėjos“, tačiau iš tikrųjų jau viskas atrasta ir vykdoma slaptose karinėse bazėse. Bet apie tai – kitą kartą.

Kol kas tiek, šiam kartui .....
2017 m. rugsėjo pabaiga

Gintaras

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija