Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Veidrodinė diagnostika. IV dalis

Veidrodinė diagnostika. IV dalis


ĮrašėGintaras- Įrašyta16 Gegužės 2018

Dar kartą visiems LABAS. Dėkoju už tai, kad skaitot, užtai, kad įvertinant mano pastangas. Tai uždega noru dirbti toliau.

Kažkaip norisi užtvirtinti tai kas parašyta temoje „Veidrodinė diagnostika“. Atrodo įkėliau tris dalis, bet yra minčių, kurios velkasi iš paskos. Anksčiau, jei atsirasdavo poreikis papildyti jau esamus straipsnius, tiesiog juos pakeisdavau, praėjus savaitei, mėnesiui ar keliems metas. Dabar netaisysiu jau parašytų, bet apibendrinsiu kas jau išguldyta bei papildysiu temą atskiru straipsniu.

Visos per paskutinius kūrybos metus atsiradusios publikacijos yra iškentėtos nuosavame „Alyvų kalnelyje“. Tai buvo ir patirties perteikimas, ir atsakas į bandymus užsinerti kilpą ant kaklo už tai, ką jau buvau padaręs iki tol (!?). Mane perspėjo, kad turiu nutraukti veiklą ir išlaukti. Bet neišlaukiau. Deja, neišlaukiau. Pasielgiau kaip koks princas, kuris sudegino varlės odą, kad jaunoji greičiau atvirstų į žmogų. O buvo likę tik trys dienos ... Nieko apie tai nežinojau. Už tai turėjau praeiti ugnį ir vandenį.

Neišlaikė širdis ir pradėjau varyt serialus. Už panašių temų kaip ši atsiradimą sumokėjau labai didele kaina. Aš ją ir dabar tebemoku. Deja, tai ne pinigai. Pinigais tai neišmatuojama. Kitaip tariant, jei nutari padaryti daug gerų naujų darbų, nubrėžti brūkšnį tarp seno ir naujo, to nereikia daryti paskubom, tvirtai neužsirišus batų raištelių. Prisipažįstu, jog kovoje su archontais atskleidžiau daug tiesos, bet esu padaręs tam tikrų skubotų taktinių klaidų bei neteisingų išvadų, už kurias nebuvo atleista. Tai sakau todėl, kad kitiems būtų lengviau, jei kas norėtų kartoti tą patį, arba panašiai.

Suprantu, jog norisi pagreitinti įvykius, mat laikas bėga. Priklausai nuo matricos? Daugiau ar mažiau - visi priklausom. Pats save imi ėsti, jog nieko gero nepadarai, kad gyvenimą leidi vėjais, o jau per 50. Tada įsijungia kažkokia keista programa iš labai gilių pasąmoninių gelmių ir ėda tave už tai, kad žiogas prašoko vasarą, o kieme jau žiema. Kai po tokios savigraužos paskubom išbėgi į lauką neužrištais batų rašteliais, būtinai kas nors turi ant jų užlipti. Jei neužsisegi švarko sagų, būtinai skvernas užklius už pirmos pasitaikiusios vinies, jei plevėsuos kaklaraištis, jį būtinai prispaus sausakimšo lifto durys. Todėl dėl skubėjimo, kaltinti kažko konkrečiai neišeina. Net ir bejausmių sistemų administratorių (archontų). Turėjau būti atidesnis, gudresnis, vadovautis daugiau širdimi, o ne protu. Skubotumas ir nekantrumas yra ženklai, baisūs ženklai. Tai ženklai, kad veda protas, o širdis velkasi kažkur per 5 metrus iš paskos, niekaip nesugebėdama įtikinti kvailį sustoti.

Archontinė sistema skatina ego fontanus ir jais po to groja kaip vargonais. „Didžiojo Brolio“ vaizdo registratoriai pasiekia ir mato visus, net ir mikroskopinius neuronų virpesius. Jei prie nekantrumo dar gali priprasti ir save suprasti, nes dvasinių procesų nepagreitinsi, jie nenuspėjami, tai prie kito bjauraus reikšinio niekaip negaliu priprasti. Nors ir tiek protu, tiek širdimi suprantu kodėl taip vyksta.

Tendencija tokia, kad po panašaus turinio straipsnių ar seminarų likimas (ar jo administratoriai) mane tiesiog „iškerta“ ir stengiasi visaip izoliuoti nuo viešumos, sukuriant be galo daug asmeninio pobūdžio problemų, kurios ryja brangų laiką. Dėl to iš esmės ir atsiranda tas nekantrumas ir negebėjimas išlaukti. Vienu metu aš jau buvau pradėjęs bijoti rašyt, nes žinau kas laukia po to. Bet gal visa tai išėjo į gerą? Tai negatyvus programavimas, nuo kurio reikia atsiriboti. Nes jo esmė – baimė, kuri generuoja pakankamai žemas vibracijas. Ją gimdo instinktyvusis protas, senosios smegenys, R-kompleksas, nuo kurio, būdamas fiziniame kūne, negali pabėgti. Juk to ir siekiama. Bandai išeiti už perimetro – skauda. Paskui nustoji tai daryti, kad bent jau neskaudėtų. Kas tai? Dvasinė karmos valdovų dresūra? Gal? O gal tai, kaip jau ne kartą sakiau, apsauginė matricos programa? Bet kuriuo atveju tai - neįkainojama patirtis, kuri virškinasi kažkur ties dvylikapiršte ir išsilieja kaip nauji straipsniai, kaip atsakas į dabartinę tiek mano paties vidaus, tiek Planetos meilės būklę. Tai yra susiję dalykai.

Per norus, per begalinius norus keistis, o už tai - atgal gaunamus šimtasvorius „mirties palinkėjimus“ iš aplinkos, pasiekiame kitus sąmonės lygmenis. Už dvasinį kelią savęs link, turi mokėti šią žiaurią kainą. Einant dvasiniu keliu komunikavimas su išorine aplinka kinta ne taip greitai, kaip norėtųsi. Kartais atrodo, kad išeitis viena – bėgti į miškus ar kalnus. Bet ir ten pasieks. Visi keikūnai, įskaitant kaimynus, sutuoktinius bei debilus archontus yra mūsų mokytojai šioje keistoje darbo ir poilsio stovykloje.

Patarimų, kaip eiti, o gal niekur neiti, iš principo nesiklausau. Neklausau ne todėl, kad jie nepatikimi. Niekas šioje žemėje negali geriau žinoti kokia tikroji gyvenimo paskirtis, už mane ar tave patį. Tavo asmeninio gyvenimo ekspertų ir kaučerių išorėje nėra, vien tik šarlatanai. Kaip reikia gyventi negali pasakyti nei pirmoji, nei antroji tavo pusė, nei vyras, nei žmona. Archontai gali manyti, jog jie – diriguoja paradui, bet tai jų problemos.

Vieni eina išminčių aprašytais keliais, o kiti – patikrina viską praktikoje, nieko nepriimdami už gryną pinigą. Jei manai, jog atsisakius karmos sutarčių, kitą dieną būsi laisvas ir švesi antrąjį savo gimtadienį – darai lemtingą klaidą. Kai visko atsisakai, tau užners naujus reikalus. Ir taip bus iki mirties, tam, kad tobulėtum. Tokia yra Žemės, kaip sielų kalėjimo specifika. Žinodamas tai gali kariauti su dievais, bet visiškai atsipalaiduoti nepavyks. Kitas šio kalėjimo paradoksas yra tas, jog siekti laisvės būtina, nors pergalės šiame fronte visada būna laikinos ir iliuzinės. Šioje trasoje nėra galutinės stotelės, kurioje gali nusimesti sportbačius ir pagulėti žemuogių pievelėje. Jei manysi, kad tokią stotelę radai, būtinai ateis tie, kurie apšlapins visus jos kampus. Jie tikrins ir tikrins, ar liko tavyje kabliukų. Kai, atrodo, sustoji, iš tikrųjų dar smarkiau judi į priekį, o kai iš visų jėgu bėgi, džiaugiesi atsiradęs bent toje pačioje vietoje.

Bet iš esmės veidrodinė diagnostika šioje kelionėje – raktas į sėkmę.

Ten, kur daug žmonių, visada atsiras, kurie viską geriau žino už tave. Jie, archontų parankiniai, patars, pareguliuos, sureguliuos. Bet po to tu raugėsi kraujais. Koks kraujas saldesnis? Ar tas, kuris pilasi iš kelių suklupus ant akmenų, nes išminčių išmintį norėjai patikrinti praktikoje, ar tas, kuris liejasi iš gyvenimo žaizdų, einant laiko patikrintais takais? Dilema tokia: ar renkiesi nuolatinių išbandymų kelia ir tampi adrenalino narkomanu, ar tūnai laiko patikrintoje, išmintingoje saugioje komforto zonoje. Aš prisiėmiau kitokią „karmą“: neklausyt ir nesiskaityt, bet viską kas pasakyta ar parašyta išminčių lūpomis ir plunksimomis, patirti savo kailiu. Tai yra adrenalinas. O po to tą patirtį užrašyt. Gal būt kam nors ji bus įdomi, kaip vakaro paskaitė mažiesiems. Tai savotiškas mitų griovimas.

Daugelis mitų apie dvasinį kelią mano patirtyje tikrai atkrito. Atkrito daug dalykų, kurie buvo parašyti knygose ir išgirsti paskaitose. Vienas tokių - jog tai rožėmis klotas kelias. Neva viskas paprasta: pabėgi nuo realaus gyvenimo, nes jo problemos, atrodo, per daug sudėtingos. Po to medituoji, kalbi mantras ir maldas, valaisi interferencijas, išsigydai kūnus, gauni daug ramybės, susilieji su savo vidiniu AŠ, kuris tuščias, pasijauti pats tuščiu ir nepasiekiamu. Ir ... sėdi palaimoje. Iš tikrųjų - tai erškėčiais klotas kelias.

To negalėjau įvertinti nei prieš 10, nei prieš 15 metų, kuomet viskas tik prasidėjo. Netiesa, kad būti su Dievu - palaima, jog tai saugus uostas nuo problemų. Jeigu jums taip kalba religijos, pagaliau susimąstykite. Vadinasi Dievas nėra geras ir jis nėra meilė. Tai tik laikina seratonino ir endorfino ekstazė. Tai tam tikra narkomanijos forma. Kaifas greit praeina, nes problemos nuo to niekur nedingsta.

Nors į viską pradedi žiūrėti daug ramiau, realaus gyvenimo pagirios niekur neišgaruoja. Jos niekada nesibaigia ir nesibaigs, nes tai ne rojus, o kalėjimas. Jei po praktikų ar dvasinio gydymo pajutai aukštesnio dažinio vidinę ramybe, tai labai gerai. Privalai tuo pasidžiaugti, kad užtvirtintum pokyčius, nes jie negrįžtami. Bet kartu ateis ir dar galingesnės, dar didesnės problemos. Va, jeigu seratonino (laimės hormono) ekstazės metų ir pagirių (naujų problemų) agonijoj sugebi išlaikyti blaivų protą ir išlieki budrus bei ramus, jei nebekankina realaus gyvenimo baimės, tada gali pasakyti, jog tikrai eini dvasiniu keliu. Tada tavo gyvenime gali ir dangus griūti, o tu atsirasi ten, kuri ir turi atsirasti, darysi tai ką turi daryti be jokių papildomų pastangų. Užduotys ir problemos bus tikrai mega svorio, bet tau nebus sunku. Tu viskam turėsi energijos.

Dabar apie reikalus.

Taigi, šiame straipsnyje norėjosi sukonkretinti tai, kas parašyta visose trijose trilogijos dalyse. Pirmiausia išsiaiškinkime sąvokas. Turime suprasti, jog kalbame ne apie dramblius ir papūgas, o apie rimtus reikalus. Žodžių junginys „Veidrodinė diagnostika“ atsirado kaip Pilypas iš kanapių. Kartą galvojau kaip užvadinti vieną iš paskaitų Kaune „apie viską“. Tada ir išsprūdo iš pasąmonės tas veidrodis.

Veidrodį mes naudojame kitokį. Tai ne tas, kuris kabo vonios kambaryje ar prieškambaryje. Tai, ką mes matome savo gražiomis akimis aplink, yra būtent tas veidrodis apie kurį mes kalbame. Tai yra taip vadinama "objektyvi tikrovė". Šis veidrodis tikrai nėra tobulas. Jis yra be galo brokuotas. Ir gaunasi taip, kad angelas žiūri į veidrodį, bet mato ožį. Būtent šia savybe buitinis veidrodis skiriasi nuo kvantinio, apie kurį dabar mes ir išmintingai postringausim. Tai va, dabar mes turime dar vieną to paties reiškinio sinonimą: „Kvantinis veidrodis“, „Kozyrevo veidrodis“. Kas tai?

Pasirodo, jog turint daug pinigų galime prisipirkti daug veidrodžių, kuriuos, sudėliojus tam tikra tvarka (pavyzdžiui, šaškėmis ratu), mes galime iškreipti mums įprastą erdvę-laiką. Ir iškreipia tą erdvę-laiką ne veidrodžiai, o patys žiūrėtojai į juos. Tiesiog susisuka smegenys, kartais iki pykinimo, o orientyrus praradęs „Kūrėjas mumyse“ nebežino ką „surinkti“. Išankstinės programos sutrinka, nusilaužia apsauginiai failai ir atsiveria naujos, labai gilios pasąmonės erdvės, panašiai, kaip nuo LSD ar holotropinio kvėpavimo.

Tada kyla rizika „surinkti“ (apie žodžių junginį „surinkti tikrovę“ mes kalbėsime atskirai) tikrovę iš praeities, dabarties, ateities bei paralelinių gyvenimų nuotrupų. Tos nuotrupos susidėlioja į puzzlį ir gaunasi visai nekoks vaizdelis. Na, o jeigu mes į šį savaiminės kūrybos aktą įneštume programavimo elementų, prieš akis pamatytume simuliacinę programą, t.y. virtualią realybę, kuri „evoliucionuotų“ priklausomai nuo operatoriaus suvokto ar nesuvokto noro (ketinimo). Tačiau teisybės vardan reiktų pasakyti, jog tokioms operacijoms veidrodžiai nenaudojami. Veikia kur kas įdomesnės technologijos. Bet ne apie jas dabar kalba, o apie „veidrodžius“.

Kuo skiriasi „kvantinis veidrodis“ nuo buitinio?

Bendraudamas ar bendradarbiaudamas su buitiniu veidrodžiu, eksperimentatorius pasirinkti negali. Skaitai knygą, o matai špygą. Matai tą vaizdą, kuris atsispindi. Tuo tarpu kvantinis veidrodis kitoks. Jame ir atsispindi tavo atvaizdas kasdienių įvykių kaleidoskope, bet tu jį gali keisti. Arba negali keisti, nes nežinai, ar tai įmanoma. Greičiausiai nežinai. Taip tau ir reikia . Vadinasi tave valdo čipai ir implantai. Teoriškai, atrodo, viskas čia aišku: pakeitus vaizdą kitoje veidrodžio pusėje, pasikeis ir tavo vidinė būsena. Tačiau tai jau aukštasis pilotažas. Pirmiau reikia išmokti bent jau žiūrėti. Žiūrėjimas į „kvantinį veidrodį“ yra ir mokslas, ir menas laviruoti ir tinkamai pasirinkti tarp paradoksalių variantų. Kaip tai padaryti? Va čia ir baigiasi mūsų žinios. Mes nebeturime patikimo įrankio save keisti, tuo tarpu visi išmintingieji ezoterikai rėkte rėkia: „dirbk su savimi“ ir esą viskas bus gerai. Jei mąstysi pozityviai, jei keisi savo virpesius, Išorė keisis taip, kaip keitiesi viduje. Panašūs virpesiai pritraukia panašius?

Ar tikrai taip? Ar galite pasakyti iš savo patirties, jog tai nepriekaištingai veikia? Jeigu žiūrėsime į šį teiginį grynai iš fizikinės pusės, tai jis yra absurdiškas. Juk ten, kur mes „dirbame“ su tais virpesiais, nei erdvės, nei laiko nėra. Tai kas ten ir ką gali pritraukti? Tinkamesnis šia prasme yra žodis „prisijungiame“, „susijungiame“, tampame „bendro lauko dalimi“ ar pan. Vėl gi tas „laukas“ nėra erdvė-laikas. Tai kvantinės prigimties laukas. Man be galo nepatinka erdvinės sąvokos kvantiniams reiškiniams apibūdinti. Tokiu būdu mes ir save klaidiname ir kimstame į rimtas nesusikalbėjimo su savimi problemas. Tačiau kitaip susikalbėti neišeina.

Jei, pavyzdžiui, praktikuoji pozityvų mąstymą, tai ir aplinka turi būti pozityvi, nes panašūs „virpesiai“ pritraukia panašius? Ar visada taip yra? Nė velnio! Dirbk kiek nori su savimi, iki pat smerties, o nuotaka balta suknele vis viena ateis ne pas tave, o pas kaimyną, kuris per visą šį netrumpą laikotarpį gėrė alų ir lošė kortomis. Aha, pikta? Kokia neteisybė! Darbas su savimi netenka prasmės, dingsta motyvacija? Tas valkata buvo pozityviau už tave nusiteikęs? O tu – ne? Ką tiek laiko veikei jogos salėje ar meditacijos centre? Na taip, jei tik dėl nuotraukos instagrame, tada viskas logiška? Bet tai vis viena yra darbas su savimi.

Tu viską darei teisingai. Ir kaimynas viską darė teisingai pagal savo išsivystymo lygį. Jei pyktis ir pavydas išėjo į paviršių, vadinasi jis viduje buvo pasislėpęs ir demonas laukė savo grobio. Tai susirado panašius virpesius išorėje. Todėl prasigėręs kaimynas nukonkuravo tavo nuotaką. Moterims visada patinka blogiukai, nes juose mato kūrybingą, nestandartinių situacijų sprendiką, kuris ją gali apsaugoti sudėtingais šeimai laikotarpiais. Jeigu esi kultūringas, anas galas nereikalingas. Nuotaka šiame kontekste yra nušvitimo sinonimas, o jos laukimas – išsivadavimas iš sielų kalėjimo. „Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi“ (Apr, 19). Bet prieš tai, dar daug visko teks patirti, pozityvūs virpesiai išorėje ne iš karto atsiranda. Jų visada tenka palaukti.

Iš tikrųjų tau turėtų būti nusišvilpt, ar tas kaimynas alų geria ar miega su tavo nuotaka. Tu darai tai ką privalai daryti – mokytis save pažinti visą gyvenimą, nes tas darbas niekada nesibaigia. Tu tada daraisi panašus į tą piemenį, kuris su žiburiu sėdi visą naktį ir neužmiega. Tuo tarpu kiti piemenys – kietai įmigę ir knarkia taip, kad net dangus virpa. Šiaip sunku atspėti, kas miega o kas nemiega. Tau turėtų būti tas pat, ar kaimynas miegojo, ar budėjo, ar tą laiką gerdamas laukė nuotakos, žaidė kortomis, ar ėmė kyšius. Šiuo atveju daug svarbesnis asmuo už jį esi TU. Taigi, nesidairyk ir eik toliau ... Bet, jeigu tu dirbi su savimi, praktikuoji pozityvizmą ir kasdien jautiesi vis geriau ir geriau, kaimyno elgesys tavo atžvilgiu gali būti puikiu barometru. Jeigu jis tave „kabina“, nors nieko blogo nedaro, paskui užsipuola, vadinasi tikrai viskas gerai. Jis tiesiog iškėlė tavo parazitą į paviršių, kuris gudriai buvo pasislėpęs. Tokia buvo jo reakcija į besikeičiančius virpesius iš labai arti. Jis nežino kas vyksta, bei kažką jaučia. Tai jam sukelia diskomfortą ir jis pyksta. Tavo pykčio likučiai rezonuoja su jo pykčiu. Gindamasis jis nevalingai siekia iššaukti pykčio likučius tavo viduje, nes to reikalauja matricos gynyba.

Įsivaizduokime, jog esame kaip tas kvailas ūkininkas, kuris turi garaže naujausią techniką, bei iš įpratimo laukus aria arkliu. O kaip naudotis traktoriumi – nežino. Tinklinio marketingo pardavėjai jam įkišo brangią geležį be naudojimo instrukcijos. Ir dabar tas traktorius rūdija be darbo. Ūkininkas laukia traktorių meistro, kuris, gal būt, jam padės susikalbėti su modernia technika. Ne pats ūkininkas čia kaltas. Žmogaus niekas neišmokė. Jis tiesiog daro tai, ką moka, laukia pagalbos ir nerizikuoja veltui. Bet iš esmės jis mokosi iš savo patirties.

Traktorius čia simbolizuoja savęs paties pažinimą. Pirmiausia jo neišmokė mokytis save pažinti tėvai ir mokykla. Jis nežino kaip atsiriboti nuo aplinkos, bet joje matyti savo trūkumus bei privalumus. Kodėl neišmokė? O todėl, kad niekam to nereikia. Jeigu ūkininkas ars traktoriumi, jam atsiras daug laisvo laiko, tada jis iš neturėjimo ką veikti pradės gilintis į save ir visatos paslaptis. Gal net atras tiesą. Ką tada su tokiu žemdirbiu daryti? Jis bus niekam netinkamas. Vieną gražią dieną jis tai padaro ir tampa netinkamu sistemai. Tada jis meta ūkininkavimą ir atranda kitą sielai mielą užsiėmimą arba išvažiuoja į Tibeto kalnus medituoti, o žmona ir vaikai lieka alkani? Bet po to jis grįš ir išmokys šeimą atrasti save.

Mūsų žinių spragos tikrovės identifikavimo reikaluose yra užprogramuotos. Jos velkasi iš paskos kaip girnapusė, kaip tie rašteliai madinguose paauglių sportbačiuose. Ant jų lipa visi kas netingi. Iš mūsų pastangų - jokios naudos. Bet geriau toks darbas, negu apskritai jokio. Bet dirbti vis viena reikia. Yra situacijų ir laiko juostų, kuriose geriau nieko nedaryti, tol, kol tinkamai neužsirišai batų raštelių, kol neužsisegei visų sagų ir po liemene nepaslėpei netvarkingai styrančio kaklaraiščio. Bet nedarymas nieko irgi yra didelis darbas. Mokėti išlaukti irgi yra darbas. Reikia juk sugebėt sustot ir nieko nedaryt. Kai kam tai yra neįmanoma misija (pirštu rodau į save).

PRATIMAI NAMŲ DARBAMS

1. Įvertinkite savo aplinką: namiškius, gimines, kolegas, draugus, kaimynus. Kas iš jų labiausiai jus erzina, Kas iš jų dažniausiai jus puola dėl to, kad einate dvasinių keliu? Pasikalbėkite su jais (jei tai įmanoma) ir patyrinėkite, kas iššaukė agresiją jūsų atžvilgiu? Klauskite konkrečiai. Pabandykite juos nuraminti ir paieškoti bendrų temų. Pajauskite ar jo virpesiai bendraujant keičiasi? Pojūčius užsirašykite.

2. Nueikite į dvasinę paskaitą arba pamedituokite, paskui, eidamas namo užeikite į pirmą pasitaikiusią aludę, klubą. Geriausia būtų, jog ten rinktųsi pažįstami. Patyrinėkite, kaip į jus reaguoja žmonės. Tik negerkite nieko. Tyrinėkite aplinką. Kaip jūs patys jaučiatės? Visus potyrius užsirašykite: ir teigiamą reakciją ir neigiamą. Tiesiog įvertinkite kaip reaguoja aplinka į gana aukštas jūsų vibracijas.

3. Atsisėdę ramioje vietoje, įsijunkite meditacinę muziką, užsidekite ugnį ir visas negatyvias reakcijas jūsų atžvilgiu mintimis įveskite į Juodąja skylę arba Galaktikos centrą. Patys nerkite į juodąją skylę. Leiskite, kad ji jus prarytų. Arba nerkite į ją kaip tas kosmonautas Avicii klipe. Patyrinėkite pojūčius, užsirašykite ką jautėte.

2018 metų gegužės pradžia
Gintaras

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija