Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Socialinė neurologija: paleiskime ir leiskime viskam įvykti

Socialinė neurologija: paleiskime ir leiskime viskam įvykti


ĮrašėGintaras- Įrašyta15 Spalio 2014

Kelios ištraukos iš paskaitos: „Kodėl netenkame energijos“

Non epinefrinas. Apinefrinas tas pat adrenalinas. Neuromediatorius sukuria automatinį gynybinį mechanizmą kai mes jaučiame, kad mūsų mintis reikia apginti iš išorės. Jeigu kokio nors žmogaus nuomonė skiriasi nuo mūsų į mūsų nervų sistemą, smegenis įsilieja tie patys cheminiai junginiai, kurie užtikrina išgyvenimą kritinėse situacijose. Kai ginamės, primityvios mūsų smegenų dalys kišasi į racionalųjį mąstymą ir limbinė sistema blokuoja mūsų racionalų mąstymą. Tokiu atveju mes fiksuojame, kad krinta energetika, nebeturime jėgų, nes elgiamės kategoriškai.

Jeigu prieš jūsų akis – kategoriškas ir nelankstus žmogus, jis a-priori laikytinas neturintis energijos. Tikėtina, kad jis griebs jus už gerklės ir kausis už jūsų smegenis, kaip dėl savo paties išlikimo.

Bėkite kuo toliau nuo kategoriškų žmonių.

Fiziniame lygmenyje energijos praradimai pasireiškia kaip mąstymo susiaurėjimas. Pagrindinis požymis – stiprus vidinis dialogas. Jis įsijungia kaip apsauga nes gyvybinė energija mobilizuojama vienai vienintelei – gynybos funkcijai, tuo tarpu kitiems gyvybiniams procesams užtikrinti, jos pritrūksta. Tai lengvai galime pamatyti ginčų metu. Smegenys, esančios gynybos būsenoje yra neveiksnios dirbti su dideliu informacijos kiekiu. Žmogus negirdi tai, kas jam sakoma, jis nemato tai kas akivaizdu.

Ir tai natūralu, nes ....

Neuronų lygyje bet kokį ginčą dėl kitokio pasaulio įsivaizdavimo organizmas priima kaip grėsmę išlikti. Tuo tarpu, kai mūsų nuomonė gerbiama, gynybinės organizmo funkcijos sumažėja, žmogus atsipalaiduoja. Išsiskiria dopaminas, kuris reaguoja į pagyrimo, skatinimo, pozityvo būseną. Tokiu atveju mes jaučiame pasitikėjimą savimi, malonumą, energijos antplūdį.

Tai yra atsipalaidavimas, pati efektyviausia ir natūraliausia būsena. Tuomet žmogus yra Dievas.

Koncentracija į vieną, fokusavimas dėmesio tik į vieną problemą, kuri tau atrodo gyvybiškai būtina, visada mažina gyvybinės energijos potencialą, kuris būtinas sveikatai ir sveikai gyvensenai. Atrodo, kad išlikimo būsenoje energijos padaugėja. Tačiau jos nepadaugėja, tiesiog ta dalis, kuri turi būti paskirstoma organizmo funkcijoms palaikyti tolygiai, mobilizuojama į vieną tašką.

Sekantis žingsnis – arba tu palūžti, nučiuožia smegenys, pašlyja sveikata ir gyvenimas privestinai grąžina tave į ramybės būseną, pavyzdžiui ligoninės palatą, arba darai STOP, atsisėdi, nuramini protą ir pradedi iš šalies stebėti problemą, kuri dar prieš akimirką atrodė nepajudinama pabaisa. Taip atsitinka todėl, kad Visatoje veikia pusiausvyros dėsnis. Buda sakė: „jei įtempsi stygą per daug, muzikantas nutrauks, jei per mažai – neskambės“.

Mūsų įsitikinimai tiesiogiai lemia organizmo biocheminę būseną.

Pasitikėjimas savimi taip pat susijęs su dideliu seratonino išsiskyrimu. Tačiau šitas pat hormonas susijęs su depresija ir savižudybėmis. Kai visuomenė mus vertina, mūsų organizmas išskiria daugiau seratonino ir dopamino. Tai padeda mums išsivaduoti iš emocinės fiksacijos. Tuo pačiu tai padeda pakelti savęs vertinimą.

Bet pats žmogus, norėdamas sveikatos, neturėtų pasikliauti vien tik išorės vertinimais. Išorės vertinimai NIEKADA nebūna objektyvūs. Bėda ta, kad IŠORĖ, visa supanti aplinka ir aplinkybės mūsų kultūroje VISADA kažkodėl vertinami kaip stipresnis, autoritetą ir tiesos monopolį turintis potencialas, nuo kurio AŠ priklausau beveik besąlygiškai. Bet tai yra ILIUZIJA.

Ne- tikėjimas ir tikėjimas...

Šiuolaikinė socialinė inžinerija remiasi prielaida, kad žmogus turi rasti visuomenėje savo vietą. Jis esą turi siekti savęs realizavimo palaipsniui, pradedant nuo mažiausių poreikių, koncentruodamas savo dėmesį TIK į išorinius šaltinius (Maslow piramidė). Atitinkamai išorė formuoja instrumentus tiems poreikiams patenkinti. Tuo remiasi visa šiuolaikinė socialinė paradigma.

Tačiau tai yra tik dalis tiesos. O ten, kur tiesa tik dalinė, klesti apgaulė ir melas. Klausimas paprastas: „kiek galiu tikėti ir pasitikėti išore su visais jos institutais, kai fizika sako, kad toks požiūris netitinka fundamentaliųjų dėsnių. Jei norime tiesos paskutinėje instancijoje, turėtume užčiaupti burnas ir tylėti. Kuo daugiau žodžių, tuo daugiau atitrūkstame nuo tiesos. Kai DAO pavadini DAO, visa tai jau nebėra DAO.

Ką gi sako fundamentalusis mokslas, jeigu nuo jo nuimsime ideologiją:

„Objektyvios tiesos NĖRA, jeigu kas nors yra išreikšta žodžiais ar kitokiais simboliais“. Vadinasi pažinti TIESĄ mokslinio metodo principu galima tik vienu vieninteliu atveju. Ta TIESA bus objektyvi TIESA, tik atžvilgiu kažkokios aplinkos ar situacijos, sistemos“. Kadangi viskas keičiasi ir nieko nėra amžino, vadinasi žmogaus lūpomis reiškiama TIESA visada yra reliatyvi. Todėl didieji išminčiai visada rekomenduoja niekuo netikėti, išskyrus savo asmenine patirtimi.

Vadinasi viską, ką man sako kiti žmonės priimu kaip dogmas, kurios man gali būti privalomos tik tam tikrame kontekste, bet ne absoliučiai. Todėl išorės veiksniai man nekelia jokių neurologinių pasekmių.

Kaip gali reaguoti į vėją ar lietų, juk po paros pamiršti, kad jis apskritai buvo.

Perprogramuokime save taip, kad visas išorės krūvis pratekėtų kiaurai ir niekur neužkliūtų. Taip juk įmanoma. Jei taip padarė Kristus, Krišna ir Buda, vadinasi tokį lygmenį gali pasiekti dauguma žmonių. Tiksliau - visi žmonės tą lygmenį jau turi, tik apie tai yra pamiršę. Savęs identifikavimas TIK kaip fizinį kūną su vardu ir pavarde kaip tik ir liudija tokią amneziją. Tik prisiminę TAI, kas esame ir be fizinio kūno, būsime ramūs, gyvensime sveikai, ilgai ir laimingai.

O kas to nenori? O kas nenori ramybės? Užtenka vieno žingsnio ne-tikėti. Ne-tikėdamas laikinais dalykais atsiveria yra PRIĖMIMAS, tikras tikėjimas TUO, tuo kas yra amžina. Tokiu atveju mes priimame viską kas mus supa kaip energiją, kaip procesą, kurio nežinome nei pradžios, nei pabaigos. O juk pagal vieną fragmentą spręsti apie visumą būtų per daug sudėtinga ir netikslu. Vadinasi nefiksuojame savo proto beveik niekur. Dėmesys - ne į objektą, o į tuštumą kuri yra užpildyta nesibaigiančiais procesais. Jei ir įvyksta fiksavimas, automatiškai suvokiame formų laikinumą. Tokiu atveju nedvejodami paleidžiame.

Veidrodiniai neuronai ....

Nuo vaikystės mūsų AŠ identifikavimas formuojasi išskirtinai dėka išorės veiksnių. Pasitenkinimas savimi suvokiamas pagal tai, kaip mus vertina išorė. Veidrodiniai neuronai suveikia tada, kai mes ką nors veikiame. Kai mes įsivaizduojame, kad ką nors darome, suveikia tie patys neuronai. Tie patys neuronai mus susieja su kitais žmonėmis ir leidžia pajausti, ką jie galvoja. Kadangi tie neuronai susieti su mūsų vaizduote, mes gauname tokią pačią biocheminę reakciją kai ką nors veikiame ir kai įsivaizduojame, kad veikiame ir ką veikia kiti.

Veidrodiniai neuronai mus daro priklausomus nuo aplinkos ir jos nuomonės apie mus pačius. Bet tuo pačiu, jeigu mes suvoksime paslaptį, jie padaro mus laisvais nuo išorės. Bet iš pradžių mus tai formuoja. Mes pastoviai save atakuojame mintimis dėl to, kaip mes patys save jaučiame ir kaip mus vertina kiti. Tai trukdo mūsų individualumui pasireikšti. Tyrimai rodo, kad neigiamos emocijos mus aplanko iki tol, kol mes jas suvokiame.

Tačiau tik nubudęs protas gali matyti ir kontroliuoti šiuos procesus.

Savęs analizė stipriai veikia mūsų protą. Jeigu mes negalime kontroliuosit savo neurologijos, tuomet tampame panašūs į biologines mašinas, kurios reaguoja į elektros impulsus, ateinančius iš išorės maitinimo kanalo. Bet, kai tik mes suvokiame, jog į viską instinktyviai reaguojame, iš karto stengiamės tai pateisinti. Todėl susidaro iliuzija, kad mes savo veiksmus kontroliavome, o iš tikrųjų jų nekontroliavome. Šis procesas socialinėje inžinerijoje vadinamas retrospektyvi racionalizacija. Smegenys bando pateisinti mūsų iracionalų elgesį, tuo tarpu jis visada išlenda kai vidinis konfliktas pačiu netinkamaiusiu tam momentu.

Sąmonė neturi konkrečios lokalizacijos būtent smegenyse. Mūsų patirtis kiekvieną sekunde koreguoja visą nervų sistemą.

Dievas neuronuose....

Kiekvienas neuronas turi savo elektros įtampą. Kai tik įtampa pasiekia tam tikrą lygmenį, Neuronų įtampa siunčiama į kitas ląsteles. Taip susidaro smegenų bangos, kurios gali aktyvinti dideles neuronų jungčių grupes. Bangos skirstosi į tris pagrindines grupes: Alfa, Beta, Gama. Kiekviena iš šių bangų grupių susijusi su tam tikrų uždavinių vykdymu. Bangos padeda smegenims susikoncentruoti į tam tikrą užduotį, ignoruojant kitas problemas. Kognityvinis disonansas ištinka tada, kai smegenys susiduria su keliais skirtingais informacijos paketais, kurie reikalauja veiksmų. Kai žmogus orientuojamas į tikslą, bet nemato tame prasmės, atsitinka kognityvinis disonansas. Todėl žmonės kreipiasi į dvasingumą, nes socialinė aplinka, kurioje gyvena konkretus žmogus nesugeba ir net nesuinteresuota duoti atsakymus „Kas Aš“.

Aš Brahmanas ...

Veidrodiniai neuronai neduoda suvokti skirtumo tarp manęs ir išorės. Kairysis smegenų pusrutulis atsako už aiškią pasaulėžiūrą, sistemą, teisingą tvarką, reliatyvią Tiesą. Tai palaiko mūsų gyvybinius procesus. Jeigu nauja patirtis neįsirašo į esamos tvarkos standartą, ji suvokiama, kaip pavojus. Todėl automatiškai atmetama. Tuomet, kaip balansas suvokia dešinysis smegenų pusrutulis, kuris vaidina priešingą vaidmenį. Kairysis pusrutulis iš visų jėgų stengiasi išlaikyti tą pačią tvarką, kai tuo tarpu dešinysis visada stengiasi „pakirsti pamatus“. Jeigu prieštaravimai labai dideli, dešinysis pusrutulis priverčia pakeisti įsitikinimus. Bet jeigu mūsų įsitikinimai labai stiprūs ir juos palaiko išoriniai faktoriai: televizija, korporacijos, politikai ir t.t. tai dešinysis pusrutulis, kuris taip pat siejamas su širdimi, negali pramušti jokių šarvų.

Tai gali sukelti labai daug problemų santykiuose su išore. Kai mes žiūrime per veidrodinių neuronų prizmę, mes sukuriame savo individualų aš. Tačiau kai mes į tai žiūrime sąmoningai, atsitinka visiškai kitokie dalykai. Neuronų ryšiai, formuojantys mūsų sąmonę, išeina toli už neuronų ryšių. Iš tikrųjų nieko nėra išorinio. Veidrodiniai neuronai padeda pažinti save per savo išorę. Laikyti neuronu veiklą tik asmeninių produktu, būtų neteisinga.

Mūsų genai pradėjo formuoti socialinę aplinką ir elgesį, nes žmonės suvokė, jog moralę reikia saugoti ir kontroliuoti žmogaus hedonistinius polinkius. Smegenys efektyviai veikia, kai nėra disonanso tarp geriau išvystytų smegenų sričių ir primityviųjų, kurios atsako už išgyvenimą. Egoizmas pasireiškia tada, kai žmogaus charakteristikos ir savęs suvokimas ateina per neteisingą savęs AŠ paradigmą, kurią skatina šiuolaikinė marticinė, prieš žmogiškumo poreikius nukreipta socialinės inžinerijos paradigma. Čia nėra jokios politinės potekstės. Ir Vakaruose ir Rytuose ji yra vienodai antžmogiška.

Deja, diagnozė tokia: jokios atsvaros jokioje socialinėje ar politinėje sistemoje globaliai matricai šiandien NĖRA. Mes galime tik kalbėti apie atskirų jos fragmentų kovą su savimi tam, kad rasti efektyviausia vergovės formą. Todėl belieka pasitikėti TIK savimi ir TIK asmeniniu dialogu su Dievu ir asmeniniu keliu link Jo. Jeigu kalbėsime apie minimalią atsvarą sistemai, tai yra ne kas kita, o nubudę žmonės, kurių veikla susijusi su visuomenės dehipnotizavimu. Ateis laikas, o jis jau nebe už kalnų, kai nušvitusius žmones sodins į kalėjimus taip kaip buvo daroma viduramžių inkvizicijos laikais, nes ir valstybiniu, ir korporatyviniu lygiu yra puikiai suvokiama, kad ne-dualumas yra GRĖSMĖ permanentiniam stabilumui. Todėl jokia valdžia jokiais laikais nepripažins parapsichologijos ir atsrologijos. Būkite dėl to ramūs :)

Mokslinis požiūris į tai, kas AŠ...

(Pasibraukite šitą sakinį ir įsidėkite į FB)

Tai nuolat besikeičianti forma to, kas neturi nei formos nei pradžios nei pabaigos. Tai sistema, kuri neturi nieko, jokios lokalizacijos ar identifikacijos, o viena iš jos pasireiškimo būdų – formų įvairovė ir kintamumas.

Mokslinis požiūris į SAVE yra dar ir toks: "Aš – neturintis jokio prisirišimo prie to, kaip aš save įsivaizduoju. Tokia proto būsena yra natūrali, aiški, savaime suprantama, pati tinkama normaliam gyvenimui. Tai yra būsena „Čia ir Dabar“.

Bet yra kitaip manančių.....

Pirmiausia – tokia proto būsena nėra tinkama socialinės inžinerijos projektams. Ji nėra tinkama jeigu į ją žiūrėsime į ekonomikos ar valdymo poreikius. Valstybės požiūris į žmogų nėra toks, kad jis save suvoktų kaip Brahmaną „Čia ir Dabar“. Todėl mums kuriama istorija ir vertybės, kurios prieštarauja mūsų pačių prigimčiai.

Grynai mokslinis požiūris į AŠ, be prisirišimo prie individualumo ir istorijos, leidžia žmogui pasijusti labina adekvačiu ir atsakingu, etišku ir moraliu negu dirbtinos dogmos, įspraustos į kolektyvinę neurologiją. Būtent tokios dogmos į mūsų protus patenka iš išorės, nes stengiamės atitikti tas normas, kurios viešai priimtos, tačiau vidinių procesų atžvilgiu veikia destruktyviai. Todėl mus ištinka disonanso priepuoliai, kurie mums kainuoja sveikatą ir net gyvybę.

Nori likti sveikas – būk laisvas.

Sveikata yra laisvė, o laisvė yra santykių sveikata.

Asmeninis dvasinis augimas neturi būti susijęs su stereotipais apie pačius save. Mes galime turėti skirtingus požiūrius į vertybes, nesutikti su kito žmogaus nuomone, tačiau neprisirišimas prie to ką reikia ginti arba dėl ko reikia pulti, veikia kaip neurologinis katalizatorius sveikatai ir harmonijai atsirasti.

Mokslininkai nustatė, jog įvairūs žalingi įpročiai, įkyrios idėjos ar žalojančios mintys plinta visuomenėje lygiai taip pat, kaip informacija smegenyse – bangų pavidalu. Žemės yra apgaubta bevieliu ryšiu, kuris lemia mūsų elgesį. Panašiai kaip internetas. Yra būdų, kaip tą bevielį ryšį tvarkyti, bet jo nesutvarkysi, jis veikia automatiškai.

Tame bevieliame ryšyje yra visi įmanomi nuomonių skirtumai, kurie atsispindi ir visatos struktūroje. Turime norėti ir siekti išeitu UŽ ribos, tada priimsime viską taip, kaip yra, su visomis maloniomis ir nemaloniomis aplinkybėmis. Tada matysime šį pasaulį kaip Universitetą, kur sielos mokosi Laisvės ir Meilės pamokų. Šiuo metu Šis pasaulis yra Toks, o ne Kitoks.

Jeigu žiūrėsime į šį pasaulį iš labai didelio aukščio, jis atrodys labai gražus. Tiesa yra ta, kad ši civilizacija save sunaikins. Taip jau ne kartą buvo. Kodėl dabar turi būti kitaip? Susinaikins todėl, kad ji orientuota į išorę ir į laikinų formų vergovę. Vienintelis išsigelbėjimo kelias – išeiti iš formų, išeiti bent mintimis už ...., matyti pasaulio, kaip Dievo minties raiškos reliatyvumą ir pratekamumą bei siekti samadhi būsenos ASMENIŠKAI SAU. Tada ir išorinis pasaulis persitvarkys tavęs atžvilgiu bent kokiame nors mažame individualiame mastelyje. Nors aplink tvyros chaosas (ar ideali nauja pasaulio tvarka-nesvarbu), tu į tai nepateksi, aplinkybės tave pačios nuneš į ramią vietą. Kai Kastaneda paklausė Dono Chuano, kaip galima kontroliuoti situaciją, kai mieste nuo stogų į tave yra nusitaikę 7 snaiperiai. Donas Chuanas atsakė: "manęs tame mieste tiesiog nebus".

Gyvybinės energijos užtektinai turėsime tik tada, kai matysime tiesos reliatyvumą, formų laikinumą ir situacijų pratekamumą, kai mokėsime paleisti net tai, kas labai brangu ir atrodo gyvybiškai neatsiejama nuo TAVĘS. Tada išorinės aplinkybės susiklostys taip, kaip tau asmeniškai paranku.

www.kvantinemagija.lt

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija