Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Praktinė magija kiekvienam ir kiekvienai dienai

Praktinė magija kiekvienam ir kiekvienai dienai


ĮrašėGintaras- Įrašyta04 Gegužės 2011

Kodėl kur gyvulys jaučia, kad jis bus skerdžiamas, kaip susikalba paukščiai, kodėl motina jaučia vaiko nelaimę, kodėl malda gali išgelbėti miestą nuo priešų, nusikaltėlių ir epidemijų, kas yra kolektyvinė ar karminė programa?
Šiuos ir kitus klausimus turėtume adresuoti ne dvasininkams ar kunigams, bet aukštų energijų pasauliui. Ne tik mistinės pasaulio tautų tradicijos, bet ir šiuolaikinis mokslas kalba apie du pasaulius: paslėptą ir atvirą. Atviras pasaulis yra tas, kurį galime išmatuoti ir įvertinti juslių bei instrumentų pagalba. Paslėptas yra tas, kuris yra už mūsų įprasto suvokimo robų. Pasak lietuviškų šaknų turinčio Anglijos fiziko Deivido Bhomo (jo mitina buvo Vilniaus krašto žydaitė, o tėvas - vengras), atvirasis, išreikštasis pasaulis yra pasekmė neišskleistojo - paslėptojo, t.y. to, kurio nematome.

Taigi viskas užsimezga kvantiniame lygmenyje. Kartais nelabai aišku, kur prasideda vienas pasaulis, o kur baigiasi kitas. Ribos kiekvienai sąmoningai būtybei yra individualios.


Perskaitykite iki galo tekstą ir pabaigoje rasite praktinių patarimų kaip lavinti aiškiaregystę. Bet pradžiai trumpai pasikartosime anatomiją ir fiziką.

Žmogus susideda iš kaulų, raumenų, odos, ląstelių, ląstelės iš molekulių, molekulės iš atomų. Iki čia viskas aišku. Iki šitos ribos pasaulis pavaldus pažįstamiems gamtos dėsniams. Giliau žmogus susideda iš subatominių dalelių, kurios paklūsta kitokiems dėsniams, kurie vadinami kvantiniais. Šiame pasaulyje klesti klasikinei logikai nepasiduodantys dalykai.

Kaip jie veikia mus ?

Anksčiau mokslas nenorėjo net girdėti apie tai, kad kvantinis pasaulis gali veikti makropasaulį. Dabar mes turime lazerius, mikroschemas, kurie veikia mūsų kasdieniniame gyvenime. O tai ir yra kvantinė fizika.

Tačiau kai tik liaudies gydytojas pradeda kalbėti apie tai, jog gydo rankomis ir dar per atstumą, jis puolamas, nes esą taip negali būti ir mokslas to neįrodė. Deja, įrodė. Tam prireikė beveik 90 metų, kol buvo atlikti pirmieji sėkmingi informacinės teleportacijos bandymai. Paskutinis toks bandymas akimirksniu teleportuoti per didelį atstumą cezio atomą (jo savybes) buvo atliktas 2005 metais. Apie tai 2006 metais parašė mokslo populiarinimo žurnalas “Nature”, o 2007 m. pakartotas dešimtyje pasaulio laboratorijų.
Bet prieš pradedant kalbėti apie sudėtingas kvantines procedūras reiktų prisiminti kelis KM paradoksus. Vienas jų buvo nustatytas bandyme su 2 skylutėmis ir 2 ekranais.

Filmuke labai įspūdingai pertaikta šio eksperimento esmė.
Minėto eksperimento išvados 20 a. pradžios mokslininkams buvo labiau nei keistos. Bet koks superpozicijoje esančios sistemos santykis su aplinka, arba matavimo procesas griauna objekto pirminę būklę.
Dar vienas iš labai svarbių kvantinės fizikos dėsnių – Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Vokiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas Werneris Karlas Heizenbergas suformulavo lygiai prieš 80 metų.

Neapibrėžtumo principo esmė tokia: neįmanoma vienu metu išmatuoti visus elementariosios dalelės kintamus parametrus. Jei mes nustatysime jos būvimo vietą, tai mes negalėsime nustatyti jos sukimosi impulso. Jeigu mes matuojame vieną dydį, mes automatiškai sukeliame dalelės reakciją į matavimo procesą, keičiame jos būseną. Kitaip sakant matuojama sistema persitvarko pagal mūsų pageidavimą.
Albertas Einšteinas, nenorėdamas sutikti su šiuo principu sukūrė loginį eksperimentą, kuriuo ketino “apeiti” Heizenbergo neapibrėžtumo principą. Šia proga jis pareiškė įžymiąją savo frazę, jog Dioevas nežaidžia kauliukais. Tačiau sukūrė dar didesnį ginčų ir nesutarimų lauką tarp to meto mokslininkų. Einšteinas net nesuvokė, kad atrado parapsichologinių fenomenų paaiškinimo būdą, kurį vėliau išvystė šių dienų mokslininkai.
Tuomet buvo suformuluotas vadinamasis Enšteino Podolskio Rozeno, aprašytas 1928 metais. Tai buvo atsakas į danų fiziko Nilso Boro argumentus, esą kvantinių dalelių pasaulis yra tikimybinis ir nepasiduoda deterministiniams principams. Šio loginio eksperimento bendraautoriais laikomi Borisas Podolskas ir Nantas Rozenas. Jo esmė tokia: dvi dalelės A ir B atsirado suskilus dalelei C. Pagal impulso išlaikymo principą, A ir B dalelių suminis impulsas turėtų būti lygus C dalelės impulsui.
Kitaip tariant dviejų dalelių impulsai turėtų būti surišti. Tai leidžia, išmatavus A dalelės impulsą, sužinoti apie B dalelės impulsą, nepriklausomai nuo to, koks tarp jų atstumas.
Bet jeigu mes išmatuosime B dalelės koordinates, tai žinosime du C dalelės parametrus iš karto ir tokiu būdu paneigsime Heizenbergo neapibrėžtumo principą, teigiantį, jog neįmanoma išmatuoti dalelės impulsą ir koordinates vienu metu. Atlikęs šį loginį eksperimentą Einšteinas postulavo, kad neapibrėžtumo principas nėra absoliutus kvantinės mechanikos dėsningumas ir ateities mokslininkai, padirbėję prie šios temos, kvantinę mechaniką galės pagrįsti tik klasikiniais dėsniais.
Tačiau vėlesniais dešimtmečiais mokslininkai (tarp tokių buvo Einšteino mokinys Deividas Bohmas) nieko paguodžiančio Einšteinui pasakyti negalėjo. Pasirodo, kad toks Einšteino įsitikinimas buvo klaidingas. Vėliau kiti mokslininkai, tarp jų ir Nilsas Boras papildė eksperimentą nauju požiūriu, jog egzistuoja tokios sąlygos, kurioms esant kvantinės mechanikos dėsniai yra absoliutūs, t. y. negalima jiems taikyti klasikinių dėsnių.
Tam reikia įsivaizduoti kiek kitokį modelį: dvi kažkokiu keistu būdu sąveikaujančios dalelės tampa kažkokiu tampa surištos tarp savęs. Tokiu būdu matuojant vieną dalelę A ir, tokiu būdu, pakeitus jos būseną, automatiškai kinta ir B dalelės būsena. Kitaip tariant B dalelė žino ką mes darome su A dalele, nepriklausimai nuo atstumo tarp jų.
Elementariosios dalelės būsenos pakeitimas matuojant jos koordinates vadinamas banginės funkcijos redukcija (Johano fon Neimano principas). Einšteinui ir jo pasekėjams, be abejo nepatiko ši formuluotė, nes fon Neimano principas prieštarauja reliatyvumo teorijai, kuri neigia galimybes sklisti bet kokiam signalui greičiau nei šviesa.
Kai kurie kvantinės mechanikos tyrėjai, tarp jų Deividas Bohmas, aiškina, kad aukštų energijų lygyje ne tik erdvė bet ir laikas egzistuoja tik kaip iliuzija. Greičiai bei atstumai gali būti taip pat iliuziniai dalykai, kuriuos gimdo sąmonė, t.y. stebėtojas. Ir “objektyvi” tikrovė tiesiogiai priklauso nuo stebėtojo valios.
Pagal Johaną fon Neimaną dalelės reaguoja į jos pamatavimą, t. y. griūva jų pirminė banginė būsena. Tai mes matome ir iš Šriodingerio lygties. (Šriodingelio katino). Prieš 80 metų kvantinės fizikos pradininkai tikėjo, kad tokiu atveju dalelės reakcijos į pamatavimą perdavimas kitai dalelei nėra informacijos perdavimas pagal mums įprastą supratimą. Tarp dalelių nėra jokio telefono laido. Tarp jų nėra jokio elektromagnetizmo. Įsivaizduokime, kad dviejose planetose dvi monetos iškrenta vienodai – herbu į viršų, vienodu tikslumu, tačiau pats monetų kritimas –turi būti grynai atsitiktinis ir jų ne kaip negalima paveikti bet kokiais kitais būdais.
Praėjus 40 metų po to kai Einšteinas polemizavo su Boru dėl esminių kvantinės mechanikos postulatų, 1965 metais Didžiosios Britanijos mokslininkas Džonas S. Bellas paskelbė darbą, kuris iki šių dienų yra vadinamas Bello teorema. Arba Bello nelygybės principu. Galima sakyti, kad Bello teorema yra revoliucinis atradimas, pagal svarbą prilygintinas Galilėjaus ir Koperniko darbams.
Bello teorija remiasi tiek ne tik EPR fenomenu, bet dar vienu svarbiu Boro ir fon Neimano suformuluotu kvantinės mechanikos idėjų rinkiniu, žinomu mums iš retorinio klausimo: “ar egzistuoja objektyvi tikrovė”? .
Šis Nilso Boro inicijuotas ginčas šiuo klausimu vėliau buvo pavadintas kvantinės mechanikos Kopenhagos interpretacija. Nors pats Bello teoremos (nelygybės) pasakojimas užimtų labai daug vietos, JAV filosofas ir rašytojas Robertas A. Wilsonas Bello teoremą perpasakoja buitine kalba: jei tam tikri kūnai ar reiškiniai kažkiek panašūs, ar turėjo kokių nors sąlyčio taškų vienas su kitu, tai tam tikri nelokaliniai ryšiai tarp šių objektų egzistuoja visą laiką. Iš Bello nelygybės gimsta vadinamasis rekoherencijos-dekoherencijos (išsiskyrimo-susijungimo) principas, galintis kiekybiškai įvertinti paranormalias, keistas būsenas netgi klasikiniams kūnams.
Jei dar labiau buičiai pritaikyti Bello teoremą, ją galima suformuluoti dar paprasčiau: jei yra daikto kopiją, tai ta kopija turi nelokalų sąryšį su originalu visą gyvenimą. Žmogus ir jo nuotrauka, ir netgi mintis apie tą žmogų – visados yra vienas “kūnas”, nesvarbu koks atstumas tarp jų bebūtų. Jeigu mes pagalvojame apie žmogų, tai aukštųjų energijų, arba kvantiniame lygmenyje mes su juo realiai sąveikaujame, nepriklausomai nuo atstumo. Bello teorema nesunkiai įrodoma matematiškai. Ji buvo ne kartą patikrinta ir eksperimentiškai. Tačiau iki šiol nenorima sutikti su tokia nuomone. Sakoma, kad nelokalūs ryšiai yra magija, o ne fizika.
Bello teorema literatūroje pateikiama dar kitaip: jei daiktai bent kartą vienas su kitu susilietė, jie tęsia sąveiką visą likusį laiką, jie lieka bendrame “lauke” – visą likusį gyvenimą .
Bello teoriją pirmasis 1982 metais eksperimentiškai patvirtino kitas britų mokslininkas Alanas Aspectas, vienas iš holografinės visatos teorijos pradininkų. Šis mokslininkas sakė, kad nelokaliniai reiškiniai joks ne paradoksas. Paradoksu jie tampa tik tuomet, kai aukštų energijų pasaulį bandome aprašyti klasikinės mechanikos dėsnių terminais. Pačiame kvantiniame pasaulyje apskritai žodis “stebuklas” neegzistuoja jeigu bandysime įsivaizduoti, kad kvantas nėra materialus kūnas. Kvantinė aplinka, kaip jau minėjome, tai tikimybių superpozicija ar energijų laukas. Ir tik sąmonė renkasi, kurias iš tikimybių paversti “objektyviu potyriu”.
Bet objektyvus potyris dar nėra objektyvi tikrovė, teigiama KVANTINĖS MACHANIKOS KOPENHAGOS INTERPRETACIJOJE. Žemėlapis – dar nėra teritorija, o meniu restorane – dar ne patiekalas. Žemėlapis tai informacinė kopija, realios teritorijos maketas. Atitinkamai dirbant su maketu, galima daryti įtaką ir realiam objektui.
Bello teorema yra ta pati okultinė panašumo arba traukos teorija, kuri yra minima filme The Seecret. Iš kopijos, kokia ji bebūtų visados įmanoma nuskaityti informaciją apie originalą. Ir ne tik nuskaityti, bet ir pakeisti jo pirminę būseną.
Pabaigai duosiu praktinį patarimą moterims, bet tinka ir vyrams. Jeigu jūsų sutuoktinis ar draugas(ė) vakarais ilgai negrįžta, ir jums kyla pagrįstų įtarimų, pirmiausia reikia ieškoti priežasčių savyje. Realios gyvenimiškos aplinkybės visados koreliuoja su problemomis, esančiomis žmogaus viduje. Kai tai suvoksite ir atleisite, galite atlikti tokį eksperimentą. Atsipalaiduokite, jumyse turi būti visiškai rami šalto stebėtojo savijauta, lyg į viską žiūrėtumėte kai į filmą. Pasiimkite gimtojo miesto žemėlapį, sutuoktinio nuotrauką, taip pat adatą, su kuria dažniausiai siūnate, būtinai su 20-25 cm siūlu. Žemėlapį atsiverskite, pasidėkite prieš akis nuotrauką arba prisiminkite paskutinę akimirką kai jūs matėtės. Nusistatykite tikslą: rasi vietą, kur yra mylimas žmogus. Laikant už siūlo adata pereikite visus žemėlapio kvadratus. Jeigu nėra, adata turi suktis į kairę, jei yra arba buvo – į dešinę Pasižymėkite kvadratus, kurie jums užkliuvo. Tada tuos įtartinus kvadratus panagrinėkite smulkiau: visas gatves, visu namus. Tokiu būdu galima susidaryti maršrutą. Patikrinkite kvartalus, kur yra darbovietė, galimi meilužių adresai, mėgstami alaus barai.
Perspėju – šio eksperimento metu pojūčiai gali atsirasti labai įdomūs ir netikėti. Juos užsirašykite ir praneškite man. Bus įdomu panagrinėti. Veikia ar neveikia. Vieniems gali pavykti iš karto, kitiems reikės laiko. Svarbiausia – eksperimento metu reikia būti atviram ir nieko užantyje neturėti.

Pabaigai kelios įdomesnės šių laikų JAV fiziko Fres Alan Wolf mintys:

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija