Virgulininkų mokykla Palangoje vėl kviečia mokytis

DARBAS SU VIRGULĖMIS, SVARELIAIS

Balandžio ir gegužės mėnesiais Palangoje vėl rengiami vieninteliai Lietuvoje radiostezininkų, virgulininkų (biolokacijos) kursai - savaitgalio seminarai. Kviečiu visus norinčius registruotis. Daugiau informacijos ir registracija: gintaras1221@gmail.com

Biolokacija arba radiostezija – tai metodika, leidžianti žmogui, naudojant specialius indikatorius, tokius kaip virgulės arba švytuoklės (svareliai, atrasti įvairius daiktus erdvėje, gauti informaciją apie sveikatos būklę, ateitį, praeitį iš Visatos informacinio lauko bei nežemiškų būtybių, apeinat bet kokius tradicinius-klasikinius informacijos gavimo-perdavimo kanalus. Žodis „bio-lokacija“ nėra teisingas, norint apibrėžti šį reiškinį. Viską gadina tas „bio“, verčiantis manyti, jog esmė slypi biologiname žmogaus kūne. Taip nėra. Jo esmė daug gilesnė, negu vien tik biologinė gyvybė. Tačiau kol kas geresnio niekas nepasiūlė.


Amerikoje buvo atlikti tyrimai, kurių rezultatus apibendrinus paaiškėjo, kad maždaug 10 proc. žmonių turi įgimtą savybę biolokacijai. Kitaip tariant, virgulės jų „klauso“. Maždaug 5 proc. jokių indikatorių nereikia. Jie turi įgimtą dovaną matyti, jausti, girdėti „per save“. Maždaug apie 10 proc. tokios dovanos neturi, tačiau išmoksta patys kursuose ir seminaruose. Daugiau nei 70 proc. žmonių netiki arba nežino, kas tai yra, ir niekada nebandė naudotis biolokacija. Jiems tiesiog neduota. Valdžia suinteresuota, kad žmonėms tai asocijuotųsi kaip „lženaūka“ (sovietinio folkloro terminas, reiškiantis ne-mokslą, už kurį moraliai parklupusį mokslininką reikia smerkti, bausti arba tupdyti į psichiatrines ligonines). Niekas Lietuvoje per 30 metų nepasikeitė.

Biolikacijos principas labai paprastas. Antena yra smegenys, priėmimo ir perdavimo įrenginys - fizinis ir energetiniai žmogaus kūnai, o virgulės – tik indikatorius. Žmonės šiuo įrankiu naudojosi nuo neatmenamų laikų - ieškodami vandens, naudingų iškasenų ar paslėptų lobių. Žmogus, kuris praktikuoja biolokaciją, vadinamas operatoriumi. Jis, laikydamas rankose virgules (rėmelį) arba paprasčiausią medžio šakelę, ieško tam tikro objekto, pavyzdžiui, vandens gyslos. Vietoje, kur įrankis susikryžiuoja ar atsilenkia į šonus, arčiausiai žemės paviršiaus yra vanduo. Vienais atvejais žmogus žino, ko ieško, o kitais atvejais – nežino, ką ras.

Šia Dievo dovana žmonės naudojosi nuo neatmenamų laikų visuose kontinentuose. Apie panašų prietaisą į virgules, švento medžio šakelę, padedančią surasti vandenį, lobius bei nuspėti orus, užsimenama vedų šaltiniuose. Taip pat iš archeologinių šaltinių žinoma, jog labai panašiais įrankiais į virgules žmonės naudojosi senovės Kinijoje, Babilone, Egipte, Pietų Amerikoje, Europoje.

Labai plačiai virgulės arba svareliai buvo naudojami liaudies medicinoje, diagnozuojant ligas. Kartais ir šiandien pažangūs medikai šalia tradicinės diagnostikos priemonių naudoja ir virgules, tam, kad iš dar vieno šaltinio pasitikrintų gautą informaciją apie paciento būklę. Todėl medikams žinoti apie darbą su virgulėmis šiandien ypač svarbu. Technika gali pavesti, bet žmogus – Dievo ir Gamtos kūrinys, neretai būnantis tikslesnis. Bet pasitaiko visko. Todėl integruotai taikant ir tradicinę, ir netradicinę diagnostiką, galima pasiekti tikslesnių rezultatų ir laiku padėti žmogui.

Jau šiandien biolokacija galėtų būti dėstoma tiek medicininio, tiek ir socialinio bei teisės profilio mokymo įstaigose. Pavyzdžiui, policininkams, tyrėjams, prokurorams tai irgi turėtų būti aktualu, nes šis kalanas gali būti traktuojamas kaip dar vienas, greta tradicinių, informacijos šaltinis apie, pavyzdžiui, dingusius žmones arba pavogtus daiktus. Kai kada laiku gauta informacija iš Žemės informacinio lauko per virgules gali radikaliai pakoreguoti, sutrumpinti tyrimo eigą, sumažinti versijų skaičių, galbūt netgi išgelbėti žmonių gyvybes ar turtą.

Daugelyje šalių, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, Japonijoje, Izraelyje, Kinijoje, Vokietijoje, Rusijoje biologacija pripažįstama oficialiu mokslu ir plačiai naudojama „liaudies ūkyje“ įvairiose srityse, pradedant nuo medicinos, teisėsaugos iki energetikos, architektūros bei statybos verslų. Lietuva šioje georgafijoje yra balta dėmė, visiškai atsilikęs kraštas, kuriame klesti „alternatyvininkų“ bei raganų medžioklė. Aš ne prieš Lietuvą, bet taip yra ir niekas negali dėl šio fakto ginčytis. Jeigu, pavyzdžiui, Vilniuje, Gedimino prospekte, paimsi į rankas virgules, į tave žiūrės kaip į keistuolį, o neretai - kaip į beprotį. Tačiau reikia tikėtis, kad artimiausiu metu šie ledai pradės tirpti.

Iš kur kyla žmogaus mintys?

Interviu žurnalui "Būrėja", 2017 m. vasaris

1. Kas yra mintys, mąstymas? Kaip vyksta mąstymo procesas? Iš kur kyla žmogaus mintys?

Žymiausi pasaulio filosofai nuo pat Antikos laikų iki šių dienų mėgino ir tebemėgina atsakytį į šį klausimą. Netgi ir šiandien mes negalime vienareikšmiai į jį atsakyti. Aš nesu filosofas, taip pat nesu neurologas ar psichologas. Tačiau pabandykime iš bendro išsilavinimo apibendrinti ir suvesti į vieną visumą kelis su šiuo reiškiniu siejamus aiškinimus. Visų pirma, mąstymas, mintys, kaip rašoma pasaulietiniuose vadovėliuose, yra apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimo procesas, leidžiantis pažinti ne tik tikrovės daiktus, įvykius ir kitus reiškinius, bet ir jų santykius bei priežastinius ryšius. Mąstymas tai esąs mentalinis procesas, kuris leidžia gyvoms būtybėms modeliuoti pasaulį, efektyviai pasiekti savo tikslus, materializuoti norus. Mąstymas apima manipuliavimą žiniomis, sąvokų formavimą, problemos sprendimą, priežasties nustatymą ir sprendimo priėmimą.

Manoma, kad pagrindinis mąstymo įrankis yra galva, tiksliau – joje esantys smegenys. Painūs ir labai sudėtingi neuronų ryšiai ir užtikrina mąstymo procesą. Tačiau mokslas ne kartą buvo įrodęs, jog smegenys tik iš dalies yra susijusios su mąstymo procesu. Pelėms būdavo išimama didžioji dalis smegenų, o jos vis tiek prisimindavo išmoktas funkcijas. Greičiausia, yra taip, kad mąstymo ir minčių priežastys glūdi už mūsų fizinio apvalkalo. Kitaip tariant, jos atsiranda iš mūsų dvasinės prigimties.

2. Tiesa, kad daug ir giliai mąstantiems gyventi sunkiau nei žmonėms, kurie „plaukia gyvenimu pasroviui“ – daug negalvodami?

Negalima vienareikšmiai atsakyti į šį klausimą. Labai aktyvus mąstymas, galvojimas yra daugiau valios išraiška, kai gyvybiškai būtina rasti teisingą sprendimą, žmogaus nuomone, keblioje situacijoje. Žmogus turi įvertinti labai daug galimų variantų ir rasti vienintelį. Žiūrint iš dvasinės pusės – per daug mąstyti nesveika. Per daug aktyvi mentalinė veikla reiškia, kad žmogus gyvenimo yra įspraustas į kampą. Kai yra išgyvenamos sudėtingos emocinės būsenos, įsijungia tam tikras apsauginis mechanizmas ir į galvą pradeda lįsti begalinis srautas minčių, kurių didžioji dalis neracionalios ir bevertės. Vidinis dialogas yra bevertis dalykas. Tiesiog žmogus mintimis išgyvena jau būtus arba būsimus scenarijus, dėl to įkrenta į dar didesnę emocinę duobę, iš kurios būna sunku išlipti. Per daug aktyvus mąstymas iš tikrųjų be galo vargina. Protinis darbas yra sunkesnis už fizinį. Bet jeigu to nebūtų, mes užterštume Visatą savo negatyviomis emocijomis. Jos turi būti išmąstytos ir išsakytos. Lygiai tas pat pasakytina ir apie pozityvias emocijas.

Iš tikrųjų, jeigu nori priimti teisingą sprendimą, reikia išmokti sustabdyti vidinį dialogą arba atpalaiduoti nuolat tekantį minčių srautą ir susilieti su „čia ir dabar“ tvyrančia tuštuma. Štai joje ir rasime visus atsakymus. Plaukti pasroviui galima dvejopai. Vieni plaukia pasroviui todėl, kad tingi arba nemoka mąstyti. Tai yra degradavimas. Kiti – jei reikia rasti išeitį. Tada nuramini protą ir leidi likimui vesti, atsiranda teisingi sprendimai. Viskas priklauso nuo paties žmogaus dvasinio išprusimo.

Mėnulis – dirbtinis palydovas ir kiti kosmoso mitai

Žurnalas "Prie kavos", 2007 Nr. 7

Naujoji kosmoso mitologija – tiesa ar pramanai?

Mokslininkai tikina, kad žmonių žinios apie neaprėpiamas kosmoso platybes yra panašaus lygio į tas, kurias turėjo Kristupas Kolumbas, ieškodamas kelio į Indiją. Be tyrimų ir realių įrodymų praktiškai neįmanoma atskirti, kas faktai, o kas – lakios vaizduotės išmonė. Pastaruoju metu mitai apie kosmosą pamažu griaunami.

Neaiški Mėnulio kilmė
Arčiausiai Žemės esantis dangaus kūnas visada audrino žmonių vaizduotę. Plika akimi matomo palydovo įtaka gamtai ir žmonėms nepaneigiama, tačiau tikrąją jo kilmę mokslininkai aiškinasi iki šiol. Labiausiai tikėtina teorija, kad Mėnulis susiformavo prieš kiek daugiau nei 4,5 mlrd. metų susidūrus Žemei ir panašios masės planetai Tėjai. Manoma, kad dėl smūgio Tėjos planeta suiro, didelė jos dalis virto asteroidais ir dėl milžiniškos sprogimo jėgos pasklido kosmose.

Smulkios dalelės, veikiamos Žemės gravitacijos, susijungė ir suformavo palydovą. Ši teorija puikiai atitinka kompiuterinius modelius. 2014 m. atlikta Mėnulio uolienų analizė patvirtino, kad joje yra žemiškos ir nežinomos kilmės medžiagų. Oksfordo universiteto (Didžioji Britanija) profesorius Alexas Halliday matavo deguonies izotopinės sandaros skirtumus Žemėje bei Mėnulyje ir nustatė, kad skirtumas labai nedidelis. Skirtingas šių aktyvių dalelių lygmuo yra tarsi piršto atspaudas, tad kiekvieno dangaus kūno jis būna unikalus. Toks atradimas perša išvadą, kad Tėja galėjo būti tarsi antroji Žemė. O Nyderlandų astrofizikas Robas de Meijeris šiai teorijai nepritaria ir tikina, esą Mėnulis susiformavo 2900 km gylyje susikaupus branduolinei medžiagai, tada iš pačios Žemės buvo išsviesta dalis plutos ir mantijos ir iš jų susiformavo palydovas. Dalis sąmokslo teorijų entuziastų vis dar tiki, kad Mėnulis yra slapta nežemiškų civilizacijų bazė, dirbtinai sukurta ir atgabenta prie planetos, kad veiktų kaip puolimo atspirties taškas karo atveju. Visgi mokslininkai tikina, esą ištyrę tiek apšviestą, tiek nematomą Mėnulio puses nerado jokių įrodymų, kad jame būta kokios nors protingų būtybių veiklos.

Per daugiau nei pusės amžiaus trukmės kosminę odisėją žmonės sugebėjo išsilaipinti Mėnulio paviršiuje, o dabar puoselėja ambicingus planus kolonizuoti Marsą. Tačiau šių pasiekimų kaina – milžiniška. Oficialiai skelbiama apie dešimtis bandymų pakilti į kosmosą, tačiau realiai Šaltojo karo metu tokių nesėkme pasibaigusių eksperimentų galėjo būti atlikta iki 300.

Kokias Antarktidos paslaptis atskleidžia tirpstantis ledas?

„Prie kavos", 2017 m. sausis

Didžiausia planetos dykuma iš ledo ir sniego oficialiai buvo atrasta tik 1820 m. Ilgai buvo manoma, kad vienintelė gyvybė Pietų ašigalyje – imperatoriškieji pingvinai. Tačiau ledynų tirpsmas, stiprūs vėjai ir detalios palydovinės nuotraukos vis dažniau praskleidžia Antarktidą gaubiantį paslapties šydą.

Niekieno žemė

Antarktidos žemynas yra vienintelė vieta Žemėje, nepriklausanti jokiai valstybei. Kol kas čia nerasta jokių vietinių žmonių pėdsakų, kuriuos būtų patvirtinusi tarptautinė mokslininkų bendruomenė. Visgi menkai ištyrinėta ledo žemė žadina viso pasaulio tyrinėtojų vaizduotę, o taip pat ir didžiųjų valstybių ambicijas. Antarktidos žemyno teritorija yra saugoma Antarktidos sutarties, kurioje nustatyta, kad pati teritorija ir joje esantys ištekliai gali būti naudojami tik taikiems tikslams arba moksliniams tyrimams. Žemyno pakraščiuose JAV, Rusija, Kinija ir kitos šalys stato mokslinių tyrimų stotis. Pagrindinis ekspedicijų tikslas – išžvalgyti teritoriją ir nustatyti, kiek naudingųjų iškasenų glūdi po 5 km storio ledu. Tačiau beveik 14 mln. kv. kilometrų plotas vis dar lieka nepažintas. Mokslininkų komanda iš Kinijos, Japonijos ir Didžiosios Britanijos 4 metus galingais visureigiais važinėjo po atšiauriausią Antarktidos rajoną ir tyrė jį radarais. Taip buvo sudarytas apie 900 kv. km paviršiaus reljefo žemėlapis. Pasirodė, kad kadaise žemyno ledas nedengė. Prieš 34 mln. metų čia buvo kalnai ir lygumos su žydinčiomis pievomis, kaip dabar Alpės. Mokslininkai net rado vietą, iš kurios pradėjo plisti ledynas, dengęs aukščiausią viršukalnę. Pamažu jis užklojo visą Antarktidą. Martin Siegert iš Edinburgo universiteto, kuris dalyvavo ekspedicijoje, neabejoja, kad Antarktidos Alpių slėniuose iki šiol yra sušalusių augalų, net nedidelių medžių, tik vargu ar iki jų pavyks prisibrauti. Bet pabandyti galima gręžiant specialiais karšto vandens grąžtais.

Kvantinės magijos 2017 m. dvasinis horoskopas

Kokios numatomos dvylikos Zodiako ženklų dvasinės perspektyvos 2017 m.? Žmogus pirmiausia yra dvasinė būtybė, siela, kuri pasirenka fizinio kūno pavidalą. Mes gimstame šiame pasaulyje kūnišku pavidalu tam, kad išmoktume pamokas ir atliktume misijas. Tinkamai išmokti pamokas ir atlikti misiją galime tik tada kai turime tikslą – grįžti į amžinybę, aiškiai suvokdami gyvenimo prasmę, atlikdami darbus, kurie kaip įmanoma mažina karmos naštą.

Gyvendami Žemėje kūniškame skafandre pirmiausia mes turime nugalėti dualizmą, vidų sutaikyti su išore, įveikti susiskaldymą ir pamatyti vienybę įvairovėje. Mes turime išmokti matyti pasaulį tomis pačiomis akimis, bet jame jausti vienį, savo paties pratęsimą. Tikrovė ir mes nesame atskirti - mes esame viena visuma.

Tos sielos, kurios šiuo metu gyvena Žemėje, kai pati planeta patiria esmines transformacijas, yra ypatingos. Šiuo metu jos pasiruošusios dideliam darbui ir šuoliui į dar didesnes dvasines aukštumas, tuo pačiu pakylėdamos ir visą planetą. Tai mes patyrėme 2012 metais, šias patirtis pratęsime ir 2017 m. Padėti patirti nušvitimą gali ir didelis skausmas, ir didelis džiaugsmas.

„Kvantinės magijos“ horoskopai yra dvasiniai. Jie aktualūs visiems tiems, kurie kopia Jokūbo laiptais į Dangaus karalystę, kurie keliauja Jievaro Tiltu į pavasario atbudimą. Vadinasi, tai aktualu mums visiems. Visiems linkiu 2017 metais išgirsti sielos balsą, susitaikyti su savimi ir pasauliu, pamėginti suvokti, kas yra mūsų tikroji prigimtis, tikrasis Aš.

AVINAS

Sielos, kurios gimė žmogiškame pavidale Avino ženkle, susidurs su begaliniu noru viską gyvenime iš esmės pakeisti: darbą, namus, sutuoktinį, visus įprastus gyvenimo atributus. Priežastis tiesiog nesuvokiama. Noras iš esmės atsinaujinti kils kiekviename žingsnyje. Tiesiog viskas, kas stringa ir velkasi, kas užsistovėjo per ilgai vienodai – be galo erzina. Tiesiog tokios mintys bus dažnas svečias. Po gimtadienio praėjus keliems mėnesiams, vasaros pradžioje, paaiškės, jog tai buvo tik emocija, reikia gyvenimą priimt tokį, koks jis yra. Viskas stos į senas geras mielos stagnacijos vėžes. Tačiau, jei dar iki vasaros lygiadienio pajudinsit bent pirštą, permainų link, pozityvūs įvykiai tikrai įmanomi. Iš visų permainų, kurios buvo inicijuotos, realybe taps tik kelios. Tai temos, kurias vilkinote ir nesiryžote veikti ilgą laiką.

Profesinėje srityje galimi karjeros šuoliai, netikėti pasiūlymai. Meilės ir jausmų srityje – atradimai. Pamatysite savo draugą, draugę ar sutuoktinį kitokiomis spalvomis. Iš pradžių tai šokiruos ir norėsine net nutraukti santykius. Vėliau išryškės viso to teigiamos pusės.

JAUTIS

Sielų, kurios pasibeldė į šį pasaulį Jaučio ženkle, laukia sunkus darbymetis, įtemptas grafikas. Poilsis bus reta, tačiau didelė ir prabangi šventė. Stebins greitas įvykių kaleidoskopas. Labai tiks Karalienės atsakymas Alisai: „kartais tenka bėgti iš visų jėgų, kad liktum bent toje pačioje vietoje“. Poilsio minučių rasti bus lengviau maždaug nuo lapkričio. Net ir išvykus į užsienį pailsėti, Jaučiai bus įkinkyti dirbti. Dideli krūviai blaškys, nervins, bet paaiškės, jog tai tik į gerą. Tai kančia, kuri turės be galo svarbų ir gausų atpildą. Jaučiams geri metai pirkti nekilnojamąjį turtą, investuoti į statybas.

Profesinėje srityje laukia kvalifikacijos kėlimo būtinybė. Geri metai besimokantiems ir norintiems studijuoti. Rasite širdžiai mielą studijų programą, profesinio tobulinimosi kursus. Santykių srityje teks rinktis iš dviejų blogybių mažesnę. Santuokai ir rimtiems įsipareigojimams nėra tinkamas laikas iki pat 2018 pradžios.

„Kvantinės magijos“ prognozės 2017 metams

Praeitis, dabartis ir ateitis yra kaip kino juosta. Dalį filmo esame peržiūrėję - tai gyvenimas, kuris jau prabėgo. Mums dabar smegenys rodo aštraus siužeto trilerį, į kurį esame be galo įsijautę. Tai yra dabartis. Bet mes nežinome, kas mūsų laukia po kelių kadrų. Jų labiausia bijome, laukiame arba nelaukiame.

Ir iš tikrųjų žmogus panašus į stebuklingą kino teatrą. Jis yra ir režisierius, jis pats yra projektorius su kino juosta ir ekranas. Jis pats yra ir žiūrovas, ir kritikas.

Iš tikrųjų ateitis nėra nuo mūsų paslėpta. Paprasčiausia, daug ko tiesiog nenorime matyti, o gal kai ką labai norime matyti. Mums sudėtinga sutelkti pastabumą. Sudėtinga gyventi ir tuo pačiu sutelkti dėmesį į smulkmenas, kurios lemia ateitį. Ir kai to nedarom, po to stebimės, jog likimas krečia siurprizus.

Jeigu būsime atidūs, ateitį žinoti galime! Bet kokia prasmė? Na, pavyzdžiui, griauname savo planetą, bet pasižiūrėti, kuo tai baigsis - nenorime, geriau liekame čia ir dabar, o toliau besaikiais kiekiais vartojame viską, ką tik galime.

Bet visvien nekenčiame praeities ir bijome ateities. Tokioje sąmonės būsenoje gyvena, deja, kritinė žmonių populiacijos dalis planetoje. Gal tai – žmogaus prigimties dalis?

Taip yra, nes praktiškai negyvename, nes taip pripratome. Tokie yra sinapsių ryšiai mūsų smegenyse, susiformavę per daug tūkstančių metų. Taip iki šios dienos mus programuoja sistemos lyderiai ir autoritetai. Jie sako: ateities baimė - mūsų natūrali reakcija į tai, ką darome blogai. Bet visuomet turime tobulą atsakymą: jei elgiamės blogai arba gerai, turime intuityviai žinoti, kokios atskaitos sistemos atžvilgiu tas blogai-gerai matuojamas. Žmogus išsiskiria iš kitų gyvų būtybių tuo, jog pats turi susikurti moralės ir darnaus sugyvenimo normas, sąmoningai suvokdamas, jog tos normos negali tapti įpročiu arba komforto zona nei sau, nei kažkam. Kartais verta suabejoti netgi pamatinėmis vertybėmis, kad jas atrastume iš naujo, galbūt - kitaip. Jei klimpstam į patogumą, nes dedamės gerai pažįstą pasaulį ir jo dėsnius, kai suvokiame galintys teisti Dievo vardu kitus, įsijungia kompensaciniai mechanizmai harmonijai atstatyti ir moralė sugriaunama. Saugios būties ir buities sistemas kuria žmonės, subjektyvia akimi stebėdami ar kurdami gyvenimo dėsnius, kad patogiau ir saugiau būtų gyventi. Vadinasi dėsniai – nėra objektyvi duotybė, jeigu gyvename kūniškame savęs suvokime. Ir yra du dėsniai, kurie objektyvūs, jei gyvename sielos ir kūno harmonijoje. Tai - meilė, kai mes pasaulį suvokiame kaip savo paties pratęsimą ir laisvą valią, kurią suvokiame kaip atsakomybę.

KAS GI YRA TOS PROGNOZĖS?

Prognozės, kurios sudaromos metų pabaigoje kitiems metams, gali turėti kelis dugnus.

Pirma – tai gali būti įspėjimas, kad tam tikros mūsų gyvenimo pasekmės neišvengiamos. Karma. Metas keistis.

Antra – jei žinai – esi ginkluotas, o žinant lengviau prisitaikyti.

Trečia – pamatai įvykius didesniame priežasčių ir pasekmių kontekste, kurie yra globalūs, galbūt vykstantys nepriklausomai nuo pavienio žmogaus valios.

Ketvirta – prognozės yra visuomenės nuteikimo tam tikrais dalykai tikėti arba netikėti, programavimo bei propagandos įrankis.

Penkta - prognozės padeda žmonėms susidaryti naujus arba keisti senus lūkesčius, o pastarieji yra vienas svarbesnių ekonomikos ir politikos matmenų. Vadinasi, prognozės turi būti kiek tai įmanoma realios, remtis kokiais nors pamatuojamais kriterijais. Taigi, sudarant prognozes turi jausti ir atsakomybę, vengiant išankstinių asmeninių nuostatų.

Šešta - prognozių sudarytojai turi pateikti savo literatūrinius kūrinius taip, kad viskas būtų aišku ir skaitant paraidžiui, ir iš konteksto.

Septinta – prognozių autorius turi pabrėžti, jog tai, ką jis pateikia visuomenei, vis dėlto, yra jo asmeninės įžvalgos. Prognozių sudarytojas turi perteikti konkrečią žinią. Ji gali skambėti kaip perspėjimas arba kaip paskatinimas, o, svarbiausia, vilties suteikimas. Kad ir kas benutiktų, viskas tik į gerą.

Tačiau pats geriausias požiūris į prognozes – pramoginis. Žiūrėkite į tai, kaip į pramogą, lengvai, neprisiriškite ir nesusitapatinkite su parašytomis įžvalgomis.

Kelias namo

Tiesos nėra, yra tik geras kvapas,
Tik Pontijus Pilotas su skaudančia galva.
Nuplakti rykštėmis, paleist, lengviausias darbas
Tikra tiesa – nebyli Jošua kalba.

Dievo namai – arti,
Dabar – kaip niekad.
Patek tenai, kad geras?
Juk pažadėta, kad pateksime visi?

Kai mintys – lyg vagonai traukinių
Pasiruošę vežti, neklausdami tavęs?
Furgonai pigūs, stos prie pat laukų.
Išlipsi – rasi gyvates...

Kur dėsies žiemą basas ir nevalgęs?
Ten tavęs laukia naujas paltas,
Drabužių spintoj – daug tokių...
Kiekvieną žiemą naujas šaltis...
Kankina miegas, sapnas, iliuzijų - jokių

Ar tai - galutinė stotelė?
Dar toli?

Saldi panelė, viršely glianco,
Play offų serija rytoj jau po pietų,
Pilotas atnešė tau rožės fliancą,
Kažkas tau pakvietė taksi.

Kiekvienądien arčiau Namų?
O jų kaip nėr, taip nėr...
Tikėjimas išgelbės? – kaip gi ne?
Zakristija pakvies ir bėgsi vėl...
Ieškoti naujo palto,
Kuriuo apsirengė visi.

Jei paltai turtas, per adatą tu nepralysi.
Kupranugario odos striukė – per brangi:
Bet traukinyje sėdi tik nuogi.

Jei tau, kaip tam Adomui gėda,
Vadinasi, Tikroji Karalystė tikrai toli.

Richardas Gordonas . „Širdies energija"

Kelios esminės ištraukos ir Richardo Gordono knygos „Kvantinis prisilietimas 2.0". Šiek tiek pataisyta ir papildyta.

.............

Knygoje „Kvantinis prisilietimas: galia gydyti" aš rašiau: „Širdis - tai išsigydymo centras". Nuoširdžiai kalbant, tada dar aš nežinojau, kiek tiksliai tai atitinka tiesą. Pasirodo, kad pats to nežinodamas atradau naujo „kvantinio prisilietimo" lygmens esmę. Širdis iš tikrųjų yra išsigydymo centras.

Iš pradžių pabandykime panagrinėti tų žmonių patirtis, kurie stebuklingu būdu spontaniškai išgijo. Mes pamatysime, kad kartojasi tas pat siužetas - išgijimą sąlygojo artimo ligoniui žmogaus atsidavimas ir meilė. Dažniausia išgijimą sąlygojo stiprus gydovo meilės jausmas gydomam žmogui. Netgi tais atvejais, jeigu nebuvo įvardijama, jog tai meilė, gydovas jautė įkvėpimą ir ypatingą būseną, kuri apjungė jį su pacientu. Įsivaizduokite, koks turi būti stiprus motinos jausmas ir noras padėti savo vaikui, koks didelis jos ryžtas padėti, kuris nepaisė jokių tikrovės ir gamtos dėsnių. Ir visa tai padėjo jai savo rankomis pakelti automobilį ir iš po ratų ištraukti vaiką. Matydami tai jūs suprasite, kokios galingos energijos yra pačiame žmoguje, kurios iššaukia spontaninius išgijimus.

Iš ankstesnių knygos skyrių mes sužinojome, kaip koncentruoti gyvybinę energiją naudojant kvėpavimo technikas ir kūno sąmonę. Paskui rankų pridėjimu ir ketinimo jėga mes nukreipiame ją ten, kur reikia išgydymo.

Bet tai ne vienintelis veiksmingas būdas. Antrąjame kvantinio prisilietimo lygyje mes naudojame širdies energiją - kūno sąmonę ir meilę, kurią mes jaučiame širdies srityje. Kartais šilta ir dilgčiojanti banga, kartais giliai prasiskverbianti bei teikianti jėga, kurią mes kiekvienas jaučiame savo širdyje. Tai yra ta pati energija, kurią mes stipriname įjungdami kvėpavimą ir ketinimo jėga siunčiame ten, kur reikia gydymo.

Antrame kvantinio prisilietimo lygyje rankų dėjimas ant kūno reikalingas tik kaip papildoma priemonė. Prisilietimas sėkmingam gydymui nėra svarbiausias. Ir netgi atstumas gydymo procesui visiškai neturi jokios reikšmės.

Kaip sumažinti nerimą ir stresą?

Dabar daug kalbama apie streso atmosferą visuomenėje, prastą tautos emocinę būklę, patyčias visuose lygmenyse. Tai yra realaus įprasto gyvenimo grimasos. Kviečiama su visais šiais reiškiniais kovoti. Pagaliau apie tai prabilo ir valdžios vyrai.

Kaip valdyti stresą, žmones mokau jau seniai, kokius 10 metų. Ketvirti metai šia tema rengiu paskaitas, seminarus ir kursus, konsultuoju asmeniškai visoje Lietuvoje. Žinoma, mano metodai toli gražu ne moksliniai ir ne akademiniai, jie yra tam tikrų asmeninių dvasinių ieškojimų ir inovacijų produktas. Ir galiu pasakyti, jog rezultatais esu patenkintas. Noriu tikėti, jog įveikti tautoje stresą ir nerimą nėra sausas naujosios Vyriausybės šūkis – vėliau seks konkretūs veiksmai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad paprastiems žmonėms didžiausias nerimo ir streso šaltinis yra pati valdžia. Taip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Bet kai pradedi dirbti su savimi, ir valdžia, ir blogi kaimynai tampa draugais.

Taigi, ir dabar norėčiau pasidalyti patirtimi, kaip išsilaisvinau, bei priminti vieną šaltinį, kuris man asmeniškai padėjo perinstaliuoti smegenis. Tai buvo maždaug prieš 20 metų. Pirmiausia, padėjo kvantinės fizikos studijos, o labiau už viską Roberto Antono Wilsono knygos. Buvo ir daugiau šaltinių, kurie padėjo vidiniame darbe, bet šis, manau, buvo esminis.

Pagrindinė naujo įsitikinimo mintis, kuri gydo – nėra pamatinės objektyvios tikrovės. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo statuso visuomenėje, liudija tik savo tikrovės versiją, įsitikinimus bei patirtį, kuri man gali būti neįdomi arba įdomi. Perimti kito žmogaus modelį reikštų atsisakyti savo visatos ir numirti kaip asmenybei. Bet mes galime ir praturtinti vienas kitą. Pagrindinė kova yra su baimėmis. Jų yra labai daug. Taigi, savo patirtyje baimes nuodijau reliatyvizmu, kuris atkabina bet kokias fiksacijas. Kartais reikia vienos idėjos, kuri pakeistų gyvenimą. Man tai buvo neurologinis reliatyvizmas.

Galbūt tai irgi iliuzija, bet ji gydo, suteikia laisvės pojūtį ir daug energijos.

Kokia gi tokio reliatyvizmo edukacinė prasmė? Kvantinė logika moko priimti visus įmanomus atsakymus ir kurti savo modelį aiškiai suvokiant, jog tai modelis, kuris jokiu būdu negali būti tikrovės ekvivalentu.

Kai DAO pavadini DAO, tada DAO nebetampa DAO.

Būtent apie tai ir kalba R.A. Wilsonas. Kvantinė psichologija labai praktiška mankšta smegenims, nes moko klausyti ir girdėti, bet visa tai nesukelia neigiamų neurologinių pasekmių. Liaudiškai kalbant, kitų žmonių nuomonė nemotyvuoja. Vadinasi, išlieki ramus, kas beatsitiktų, netgi, kai tavo atžvilgiu kas nors nevaldo emocijų ir raunasi nuo grandinės. Nebelieka streso. Ilgainiui praktikuojant neurologinį reliatyvizmą pagauni save už rankos, kad nebėra streso. Kai aplink esantys plyšta nuo nervų, tu žiūri į tai, kaip į spektaklį. Nutyla vidinis dialogas. Kai jis nutyla,tavyje atsiranda daugiau energijos ir žinojimas be žodžių, kas vyksta ir ką turi daryti. Kitaip tariant, atsiveri Dievo ir Visatos vedimui, o problemos išsisprendžia savaime.

Tai buvo mano kelias. Galbūt kitas žmogus pasirinks kitą kelią. Aš tik dėstau savo patirtį, kuri kitiems neprivaloma, bet, galbūt kai kuriuos draugus užves ant kitokių sprendimų kelio...

Šita, žemiau pateikta ištrauka iš R.A.Wilsono knygos „Kvantinė psichologija“, svetainėje jau buvo. Vienaip ar kitaip aš daug jo citatų naudojau ir naudoju. Šį kartą pateikiu vieną iš patobulintų versijų. Radau straipsnį, išverstą kažkada populiaraus „Šiaurės Atėnų“ leidinio puslapiuose. Pateikiu šiek tiek papildytą.

Pagarbiai
Gintaras Mikšiūnas

Paralelinės visatos

Interviu žurnalui „Būrėja", 2016, lapkritis

Kas iš tiesų yra mūsų Visata?

Norint išsiaiškinti, kas yra paralelinės visatos, pirmiausia būtina atsakyti į svarbesnį klausimą – o kas gi yra ta Visata? Egzistuoja trys šio klausimo nagrinėjimo kryptys: mokslinė, religinė-mitologinė ir asmeninė. Pagal dominuojančią mokslinę mintį, Visata – beribė kosmoso erdvė, kurioje yra viskas: materija, antimaterija, energija, begalė žvaigždžių sistemų, galaktikų ūkų, kurie telpa į taip vadinamą laiko ir erdvės teatrą, fizikų vadinamą kontinuumu.

Laikas ir erdvė šiuo atveju laikomi neatsiejamomis struktūromis. Bet paradoksas tas, kad visi daiktai toje erdvėje juda, todėl laikas Visatoje gali būti dvejopas: ir asmeninis, ir bendras. Be to, laiką iškreipia įvairūs keisti faktoriai, pavyzdžiui, gravitacija. Visata dar skirstoma į du vaiduokliškus porūšius: stebimąją ir teorinę. Stebimąją Visatą galima išmatuoti ir apskaičiuoti, ji paklūsta logikos dėsniams. Teorinė – tai pagal tyrimus daromos išvados, prielaidos, matematiniai skaičiavimai ir paradoksai, kurių kaskart stebint Visatą atsiveria vis daugiau, o griežtos logikos ir sveiko proto lieka vis mažiau. Todėl nuolatos kyla tie patys klausimai – ar mes viską žinome, ar tai, ką žinome, yra tiesa? Galbūt visiškai nieko nežinome, tik spėliojame?
Manoma, kad mūsų Visata yra labai jauna. Jai tik 13,7 mlrd. metų. Pagal kitus skaičiavimus, daugiau nei 20 mlrd. metų. Visatos pradžia – mistinis „didysis sprogimas“, po kurio viskas Visatoje itin greitai plečiasi iš tvarkos chaoso link. „Didžiojo sprogimo“ niekas nematė, nes dar mokslininkai nesukūrė laiko mašinos ir nebuvo nuvykę taip toli atgal. Tačiau, jei kažkas kažkada sprogo, tai kur tada įvyko sprogimas?

Tikinčiųjų požiūris į Visatą irgi savotiškai įdomus. Nikėjos, arba Konstantinopolio, „Tikėjimo išpažinime“ rašoma: „Tikiu į vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją...“ Krikščionys tiki, kad (ne)matomą Visatą sukūrė Dievas. Pagal Rytų dvasines tradicijas ir gnosticizmą, Visata yra amžina. Ji yra Dievo (arba dievų) mintys, kurios virsta konkrečiais kūnais. Visata esą skirstoma į tam tikrus lygmenis, kuriuose vadinamieji virpesiai skiriasi savo dažniu, laiko tėkmė taip pat skirtinga. Žemiausiuose Visatos sluoksniuose, tarkime, mūsų regimame pasaulyje, laikas yra objektyvus ir bėga vienodai, o aukščiausiuose – laikas išvis neegzistuoja, tik amžinybė. Iš anų pasaulių mūsų pasaulis atrodo lyg kino juosta su vienas paskui kitą sekančiais kadrais. Tokie religiniai tikėjimai neprieštarauja ir šiuolaikinės teorinės fizikos prielaidoms apie skirtingą laiką skirtingose Visatos vietose arba lygmenyse. Bet mes vis tiek kalbame apie tą pačią Visatą. Be abejo, gali egzistuoti ir kitokių visatų, todėl tiek teorinės fizikos specialistai, tiek puoselėjantys dvasines tradicijas turi apie tai ką pasakyti.

Kiek paralelinių visatų gali egzistuoti?

Pagal fiziką ir kvantinę fiziką, tokių visatų gali būti begalė. Pagal dvasines tradicijas, tarkime, vieną iš teorijų, žmogui yra numatytas tam tikras likimas, gyvenimo scenarijus. Ir staiga nei iš šio, nei iš to kažkas kardinaliai pasikeičia. Jūs sutinkate žmogų, susipažįstate, vienas kitą pakeičiate. Vadinasi, žiūrint į ateitį, jūs jau gyvenate dviejuose pasauliuose tuo pat metu – ir tame, kuris buvo numatytas, ir kitame, kai pasikeičiate. Jeigu staiga čia ir dabar pasikeičiate, o jūsų sąmonė patiria kvantinį šuolį, tuomet patenkate į kitokį pasaulį ne tik ateityje, bet ir praeityje. Senas likimas niekur nedingsta, vis tiek gyvenate ir aną gyvenimą. Jeigu jums pasiūlytų įsėsti į laiko mašiną, nuvykti į praeitį ir pakeisti savo atsiradimo priežastis, pavyzdžiui, išskirti prosenelius, tuomet vis tiek liktumėte, tačiau grįžę į dabartį greičiausiai rastumėte naują tikrovę, kartu ir seną. Kitaip tariant, taptumėte keliaujančiu tarp pasaulių vaiduokliu. Sakoma, buvusių gyvenimų nėra. Mes tuo pat metu gyvename kelis gyvenimus ir keliuose pasauliuose, o reinkarnacija tam tikra prasme gali būti mitas.

Kaip alternatyvių pasaulių egzistavimą gali pagrįsti kvantinė fizika?

Kvantinė fizika įrodo Visatos daugiaplaniškumą. Tai atsispindi kai kurių drąsių fizikų darbuose. Apie tai parašyta daug knygų, pastatyta dešimtys filmų. Bet ar nuo to keičiasi pati mokslo kryptis ir asmeninis žmonių gyvenimas? Kai kurios „Naujojo amžiaus" ezoterinės tradicijos, kurios, greičiausia, grindžiamos ir fizikų, ir dvasinių mokytojų įžvalgomis, teigia, kad kiekvienas žmogus sukuria savo asmeninę visatą. Jeigu dvasinių mokytojų įžvalgomis galima suabejoti, tai vadovaudamiesi visiems gerai žinomu kvantinės fizikos eksperimentu „su dviem ekranais ir dviem skylutėmis“ mes darome prielaidą, kad būtent stebėtojas, t. y. žmogus, keičia dalelių srautą ir padaro pasaulį tokį, kokį matome. Krikščionių tradicija pritaria, kad Dievui pasaulį padeda kurti kiekvienas iš mūsų. Juk žmogus dalelių srautą gali surinkti taip, kaip nori. Vadinasi, ir pasaulį gali sukurti tokį, kokį nori. Bet ar visada jis tai daro sąmoningai? Dauguma žmonių elgiasi kaip automatai, sugedusios plokštelės, todėl jų gyvenimai retai keičiasi ir jiems pasaulis atrodo monolitinis. Žmogus visada gali rinktis, kokį pasaulį sau ir kitiems sukurti. Bet, deja, dauguma tai daro nesąmoningai, kliaudamiesi kaip į kokį kompiuterį įdiegtomis genetinėmis ir socialinėmis „savikontrolės“ programomis, kurios vadinamos tradicija arba įsitikinimais. Kvantinis šuolis įvyksta tada, kai žmogus nutaria ne gyventi pagal programas, o prisiimti atsakomybę už savo pasaulio sukūrimą, kuriame gera ir pačiam, ir esantiems šalia.

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija