Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Kvantinė joga. Kosmosas

Kvantinė joga. Kosmosas


ĮrašėGintaras- Įrašyta03 Liepos 2018

Kokių tik jogų pasaulyje nėra. Atsirado dar viena? Na jau nesiraukykit. Ne žodžiuose esmė, bet turinyje. Galų gale pribrendo reikalas apibendrinti ir suvesti į vieną tašką 10-15 metų darbą. Gavau energijos, dabar turiu atidirbti Meilės frontuose.

Į Kvantinę magiją įkeliu tik pirmą dalį. Visos medžiagos teks palaukti KNYGOJE, nes kelti viso teksto to į viešą erdvę nenumatyta. Visų pirma nenusišlifavo ir dar pasėdėti prie galutinio varianto ne vieną naktį. Be to tai tik ištrauka iš pirmos dalies. Originale ji kur kas didesnė. Čia tik esencija. Pirmoji dalis - tiesiog supažindinimas su problematika.

Paprastai savo rašinius žurnaluose pradedu nuo sąvokų išaiškinimo. Tai reikalauja šiuolaikinis metodas ir išsilavinusio žmogaus žemutinis meltalinis protas. Kas yra „kvantinė“? Čia daugiau-mažiau aišku. Iš dalies tai pasaulio dvilypės prigimties tiek mokslinis, tiek ezoterinis (platesnis) suvokimas. Išskirtinės jos sąvybės dvi: ne lokalumas ir daugiaplaniškumas, taip pat energijų pirmumas materijos atžvilgiu, stebėtojo sąmonės pirmumas kūrinijos atžvilgiu, objektyvumo kritika bei procesų matymas reliatyvioje perspektyvoje. Toks požiūris daro protą lankstų, ne fiksuojantį, ne skaidantį, todėl atvirą energijoms bei transformacijai. Taip pat tai yra sielos, Dieviškojo kelio į materiją etapai, paaiškinami rekoherencijos ir dekoherencijos principu.

Senosios indoeuropiečių mistikos tradicijos, įskaitant vedantizmą, avestizmą ir kt, neprieštarauja kvantinei teologijai (terminas mano paties išrastas 2007 metais, kuris apibrėžia žmogaus kelią į Dievą per savo tikrosios prigimties pažinimą, naudojat naujausius mokslo pasiekimus). Kitaip tariant, mes atrandam tai, kas jau senai buvo žinoma. Ir atrandam tai ne iš Dievų lūpų per pranašus, tikėjimą ir praktiką, bet iš mokslinių laboratorijų per savo paties ir aplinkos pažinimą, neriant pamažu gilyn iki sielos ir Dieviškos prigimties gelmių.

Pagrindinė kliūtis, kodėl mes sustojome, t.y. beveik veltui praradome 5 tūkst. metų ir nejudėjome iš vietos dvasine prasme, yra babiloniškas talmudizmas bei įvairios jo atšakos, žinomos krikščionybės, islamo ir judaizmo pavadinimas. Na, ir žinoma pagrindinė kliūtis – kabala, tiksliau babiloniška kabalos versija, kuri yra juodosios magijos ekvivalentas šiuolaikiniame supratime. Tai yra žemę užvaldžiusių ir ją kalėjimu pavertusių jėgų religija. Todėl daug metų mes, kaip civilizacija, arba stovėjome vietoje, arba judėjome ne natūralia evoliucijos kryptimi, bet suklastotomis jos versijomis. Kitaip tariant, klaidžiojom aplink, generuodami daug energijos, kuria maitinom svetimas civilizacijas ir joms pavaldžius infernalinius pasaulius. Pagrindinė kabalos nesėkmės priežastis yra ta, jog talmudistai nesugebėjo deramai įvertinti to, kas iš tiesų yra žmogus, t.y. nesuvaldė to potencialo, o antra – nesugebėjo perprogramuoti sistemų taip, kad Dieviško Šaltinio jėga neprasiveržtų pro eonus ir zonas (gnosticistiniai terminai tarpiniams pasauliams apibrėžti). Genetiniai pakeitimai žmogaus DNR molekulėje, nedavė siektinų rezultatų. O kartais atrodo, jog tapo nekontroliuojami, vedantys į vis gilesnį chaosą. Jei taip viskas klostysis ir toliau, katastrofa neišvengiama.

Iš esmės tas dvasinis produktas, kuris atėjo pas mus globalizacijos pavidalu, gimė būtent ten, talmudistų galvose. Jis turi daug pavadinimų: Babilonas, Egiptas, Jeruzalė, Vatikanas, Europos Sąjunga, Civilizuotas Vakartų Pasaulis, Liberali demokratija ir t.t. Visi šie grynai okultiniai dariniai po savimi slepia iškrypusius demonus, kurie dedasi civilizacijos dievais ir besotiškai reikalauja vis naujų ir naujų aukų. Jei tai gėris, tai kodėl tame gėryje tiek daug kančios ir neteisybės? Atsakykit į šį klausimą?

Tai yra svetimų (Čiuždyj razum, J.Gervė) energijų prasiveržimas. Apie tai jau daug rašėm ir kalbėjom ir dar daug kalbėsim. Būtent iš ten atėjo blogis ir paplito visame pasaulyje. Ne, ne pati globalizacija ar evoliucija link jos yra blogis. Mes dabar turime reikalų su suklastota evoliucija ir suklastota globalizacija. Suklastojimas įvyko tada kai natūrali laiko ir erdvės versija buvo pakeista dirbtinio intelekto programa, o visi gyvi organizmai, o taip pat pati žemė, perkelta į virtualų, virusinių programų valdomą feikinį formatą, kurį dabar mes įpratę vadinti realiu gyvenimu. Tai štai, mano galva Žmogaus Tikroji Prigimtis prasiveržia per visas suklastotas kompiuterines tikrovės versijas. Ir kuo labiau ji prasiveržia, tuo labiau atsiskleidžia suvokimas, kad mes ne kompiuterinės hologramos, kurios užprogramuojamos veikti per mus pačius, su mūsų pačių sutikimu, o kažkas kita, kuris kažkada gyveno normaliai, kaip baltas žmogus, o dabar - suknistai blogai. Be to to, tas „blogai“ paverčiamas kaip begaliniai svarbus privalumas ir gėris, atseit visi turime kentėti. Susikiškit į savo žvynuotas subines tas savo kančias. Ne tam žmogus atėjo į šį pasaulį, kad šertų jūsų riebaluotus pasturgalius. Visiems tiems reikalams atėjo natūralus galas.

Tai štai, jei tokia mintis kilo iki šio teksto skaitymo, už jos ir reikia kabintis. Tai yra raktas. Tai yra ženklas, jog tas spindulys, kuris laužo feikines programas, kurios nelogiškais absurdais kasdien trolina tavo smegenis. Tas Spindulys žadina tavo Tikrąją Prigimtį. Ir nesvarbu, kas tu esi ir kur tu esi: ar dvoki pats sau užmerktas formalino vonioje su styrančiai laidais, o tavo protas per kateterius maitinamas žiauriai įtaigiomis iliuzijomis apie seksą, futbolą ir Cocaolą. Tai vis viena prasiveržia.

Tai štai, kai tai atsitinka, tada ateina laikas eiti. Tada, kaip baronas Miunchauzenas, paimi save už plaukų ir tempi iš tos peklės lauk. Bet kaip susigaudyti kur eiti? Kur namai? Šeima, draugai, namai – jie vis dar tose feikinėse programose. Namai čia, jie niekur nedingo. Metas juos atsiimti ir tęsti gyvenimą tikrame gyvenime. Tai ir yra šiuolaikinė Joga, kai gyvename savo suknistą realų likimą ir nuo to visko pradeda bjauriai pykinti. Iki skausmo. Kai išsivemi ir išsividuriuoji po eilinių savo paties susikurtų problemų, norisi tyro vandens. Nes jauti, kad alus jau nepadeda, o nesibaigiančias, tais pačiais ciklais besisukančias ir žiauriai neurvuojančios dienotvarkės aktualijas norisi pasiųsti ant trijų raidžių: nafig viso to man reikia? Ir iš tikrųjų. Viso To Tau tikrai nereikia. Metas eiti. Metas dirbti realius darbus ir daugiau nebešerti jų parazitų.

Kai kas jogą supranta labai primityviai, kaip asanų darymą ar pranajaminį kvėpavimą. Bet iš tikrųjų tai yra realus gyvenimas. Į Vakarus joga atkeliavo, kaip kultūros ar ezoterinio fitneso reiškinys. Tai tradicinės jogos elementai, bet ne pati joga.

Svetainė jau 10 metų vadinasi Kvantinė magija. Kyla klausimas, kuo magija skiriasi nuo jogos? Skirtumas yra tas, kad magiją, kaip ir jogą vakarų pasaulis devalvavo ir suprimityvimo iki fokusų rodymo už pinigus. Šiandien nes turime be galo daug reikalų su padirbtomis dvasinių praktikų versijomis, kurios neatskleidžia esmės, bet maitina infernalinius pasaulius per savigarbas ir pasipūtusius guru. Tuo tikslu tos suklastotos versijos ir kuriamos. Vien pats terminas „rytų praktika pritaikyta vakarams“ kvepia aferizmu ir šarlatanizmu. Pasakyčiau taip. Rytai išmoko, kaip suklastoti vakarietiškus gaminius. Vakarai išmoko kaip suiklastoti rytietiškas dvasines praktikas. Ir dabar mes gyvename suklastotame pasaulyje.

Tai ką dabar daryti? Kur eiti, jei aplink vien šarlatanai? Taigi, brolau, net ir nuėjimas pas šarlataną, jau yra PRADŽIA. Nepatiks, eik pas kitą, kol atrasi tą, kuris sako tiesą ir neužsiima vien tik dvasinio turizmo kelialapių pardavinėjimu.

Magija, kaip ir joga yra Kelias. Šių žodžių semantiką skiria tik kultūriniai niuansai. Šamanizmas yra kur kas žemesnė klasė. Šamanizmas nesiūlo kažkur eiti ir neieško atsakymų. Šamanas naudojasi dvasių pagalba, kurios nesuinteresuotos žmogaus laisve. Panašiai elgiasi ir kai kurie magai ir jogai. Tiek magijoje, tiek jogoje yra laipteliai: nuo primityvaus suvokimo iki apsoliuto. Bet vis viena tai yra kelias, lipimas Jokūbo laiptais ar kažkas panašiai. Taigi, visos pakopos yra reikalingos, net ir mano kritikuotas REIKI.

XXX

Nuo 2013 iki 2017 metų vidurio Lietuvos miestuose aš vedžiau Kvantinės medicinos kursus. Dėl įvairaus pobūdžio daromo spaudimo, šią veiklą metams buvau nutraukęs iki beveik 2018 metų vasaros. Bet tai atskira istorija, kurią vienaip ar kitaip atspindėjau serialuose „Žemė kaip sielų gaudyklė“ bei „Veidrodinė diagnostika“.

Kursas prasidėjo tema, į kurią klausytojai dažnai numodavo ranka, tikėdamiesi gauti daugiau technikų ir praktikų. Neabejoju, jog tai svarbu, o teorijai niekas neturi laiko. Kažkada per paskaitas sakiau, kad jeigu teorijai neturėsit laiko, praktikos užsimirš arba jos neveiks. Esmė ta, jog per teorinę dalį kaip tik ir vyksta iniciacijos bei sąmoningumo plėtimas. Mano tikslas buvo per trumpiausią laiką ieškančiuosius trasformuoti į žinančiuosius. Naivus buvo tikslas, bet kurį laiką sistema važiavo visai neblogai. Buvau staigiai ir sėkmingai kylanti lietuviškos ezoterikos žvaigždė. Kiekvieną savaitę daviau 1-2 interviu žurnalams ir televizijoms, dalyvavau populiariuose tok show ir net "Ekstrasensų mūšyyje.

Ar aš nepakankamai gerai akcentavau tuos dalykus, ar žmonės žmonės nepagavo esminės žinios oru, tačiau daugelį kažkodėl atbaidė tos idėjos, kurias skleidžiau, nes gydovams, reikistams ir teta'istams užkėliau labai aukštą morelinę ir etinę kartelę. Ko gero vienas pirmųjų paskelbiau gydovo etikos kodeksą. Jį atitikti gali nebent dvasininkas ar vienuolis su daugiamečiu savęs pažinimo stažu. kai kuriems ieškantiesiems tai nebuvo įkandama. Jie nebuvo tam pasiruošę. Juos atbaidė kvietimas stoti į kelią su vienu bilietu tik į vieną pusę. Bilieto kaina, žinoma, individuali. Dalis mokinių nuėjo į Teta gydymą (nes tai mada), kiti į Kosmoenergetiką ir dar kažkur, kur net užsiėmimų kainos buvo ne procentais, o kartais didesnės už mano. Nieko nesakau, visko reikia, viską reikia pabandyti ir atrasti tai, kas tikrai veikia.

Paskui prasidėjo atakos.

Visokios okultistės bandė mane perlaužti ir perkąsti, siuntė visokias porčas, kad Gintaras prigultų po jų sparneliu, nes neva veikdamas pats, be jokių apsaugų ir reguliavimo daro nesąmones. Paskui prasidėjo konkurencija ir pavydas, nes integruoti manęs į savas pinkles nė vienai nepavyko. Gal aš naiviai atrodau, gal pernelyg prieinamai elgiausi, gal trūko pedagoginės patirties (nes tik po to, 2018 metais Klaipėdos universitete įgijau pedagogo andragogo kvalifikaciją), todėl masinau tas valkatas kandžiotis iš visų pusių. Tos inkubinės raganos ir magai mane išvijo iš Šiaulių, paskui iš Kauno, bandė iš Vilniaus, tačiau nepavyko.

Kituose miestuose jie nieko nepešė, netgi ezoterikos nemėgstančioje Klaipėdoje. Dievulėliau, visur konkurencija, o aš tik norėjau žmonėms papasakoti kažką naujo, bet negalėjau duoti greitų rezultatų. Be to, reikalavau aukštų moralinių kriterijų. Bet juk niekam greitų rezultatų ir nežadėjau. Vienintelis moralinis kriterijus, kurio reikalavau, tai būti Žmogumi. Argi tai daug. Kai kam, spėju, okultizmas buvo brangiau už žmogiškumą. Ieškantysis turėjo daug dirbti pats, savo laisvalaikio ir šeimos sąskaita. Kai kurie neatlaikė būtent šeimos ir aplinkos spaudimo. Viską suprantu, pats tą praėjau žinau, kokią kainą už tai reikia mokėti. Po to eiliniu gatvės vartotoju, kaip dauguma, būti jau nebegali, tiesiog nebeįmanoma. Kita ženkli mokinių dalis buvo priversta ieškoti geresnio gyvenimo svetimuose kraštuose. Tačiau ten irgi gyvena žmonės, kuriems reikia pagalbos.

Tuo tarpu juodosios partnerės nesnaudė. Sėkmės pavydas, konkurencija, noras kontroliuoti po savo sparnu savo miesto ieškančiuosius. kai kada tą kvėpavimą tužimi jausdavau labai arti nugaros, o akyse matydavau veidmainišką šypseną. Tokius partnerius ir partneres vadinu šamanais. Jeigu jie nesugeba valdyti savo aistrų pinigams, įtakai ir garbei, vadinasi juos valdo anie, su driežų galvom ir neįsileidžia nieko šviežio į savo daržą. Tai, galiu pasakyti: kai kuriuos Lietuvos miestus „valdo“ juodieji magai, kurie turi ryšių ir su infernaliniais pasauliais, valdžia ir spectarnybomis. Tie žmonės nevykdo savo valios, per juos reiškiasi tos juodosios energijos. Jie įkaitai, turi atidirbti. Visa laimė, kad tos garbaus ir jauno amžiaus ponios jau nebeturi tiek jėgos ir ruošiasi paskutinei ataskaitai su savo šeinininkais inkubo aktui. O darbai juk nepadaryti, nes Mikšiūnas vėl ateina į jūsų miestą su 100 kartų stipresne apsauga. Ačiū Jums, mieli partneriai ir partnerės, jūs padarėte mane stirensį.

xxx

Viena pirmųjų Kvantinės medicinos paskaitų ciklo dalis buvo apie tai, jog gydovo gyvenimas virsta į dvasinį kelią. Mes akcentuojam ne patį gydymą ir praktikas bei jų įsisavinimą, kaip tikslą, bet susiliejimą su Dieviškuoju Aš. Mes dirbame su energijomis ne nuo savęs. Tai per mus reiškiasi energijos, o mes tik atsiveriame joms kaipo kanalai. Susitikęs su gydovu gydosi pats pacientas, o mes jam esame išmanieji energijos transformatoriai. Mes neprivalome "pirkiti" žmonių problemų, kaip kartais daro kai kurie kolegos ir farmacininkų pramonės įkaitais tapę daktarai. Mūsų darbas - uždegti vidinę ugnį ir paleisti pacientą namo, kad jis pats rastų kelią į savo problemų sprendimą. Kitaip dvasinis gydymas neturi prasmės. Kitaip neįmanoma. Kitaip bus juodoji arba pilkoji magija. Man to nereikia. Jei to nėra, kanalas neveikia, nors tam tikra Dieviškos energijos dalis teka per žmogų, nepriklausomai nuo jo valios ar pastangų. Jis tiesiog užsitarnavo.

Mes taip pat neiškėlėme į tikslus pagalbą žmogui ir tarnystę. Tai yra gydovo gyvenimą lydintys dalykai. Su laiku gyvenimas tampa tarnyste. Bet tai vis viena nėra tikslas. Tikslas, kaip sakiau, susilieti su Dieviškuoju, grįžti į realybę ir tik tada dirbti darbus. Galutinis tikslas - reali dvasinė savirealizacija. Tokioje būsenoje gydovas, Dieviškasis pradas ir energija susilieja į vieną asmenį. Būtent tokioje būsenoje ir vyksta stebuklai. Kelias iki to lygmens kiekvienam žmogui skirtingas, laikas taip pat ne vienodas.

Taigi, jeigu teisingai mane supratote, Kvantinis gydymas yra dvasinė sistema, bet ne profesija ar amatas. Tai panašu į religiją ar sektą, bet ne religija ir ne sekta. Labiausiai tai panašu į jogą, gyvenimo jogą. Semantiškai tai artima Rytų tradicijoms su pragmatiškojo Vakarų mokslo pagrindimu bei krikščionišku tarnavimu artimui. Tai artima advaitai, mahajanai, višnuizmui, Osho ir kitiems mokymams, tačiau ir ne tai. Arčiausiai būtų Šri Aurobindas su savo integralia joga, bet ši praktika neakcentuoja gydymo, nors taip pat remiasi Vakarų mokslu bei Vedomis. Be to šis didžiai garbus mano mokytojas remiasi bei Č.Darvino rūšių teorija. Mano galva tai yra 20 a. pradžios feikas, padaręs daug žalos to meto mąstytojams ir netgi mistikams. Iš visų sistemų bandau spausti esmę ir pateikti aiškiais žodžiais pateiktą koncentratą, kuris paremtas sudėtinga asmenine klaidų ir sėkmių praktika.

Iš kur visa tai žinau?

2004-2005 metais gavau iniciacijas meditacijos metu. Į kontaktą su manimi išėjo trys vienuoliai iš šiaurinio Pendžabo, gyvenę maždaug prieš pusantro tūkstančio metų. Jie priklausė ne budizmo agregorui, bet ankstenei religinei sistemai. Detalių nepamenu. Kaip ta sistema vadinasi – taip pat neišsiaiškinau. Tai man nebuvo svarbu. Svarbiau buvo tai, ką jie davė. Per maždaug dviejų metų laikotarpį jie man rodė knygas, kurias turiu perskaityti, o kai ko nors nesuprasdavau, atsakydavo į klausimus. Literatūros sąrašą rasdavau labai keistai. Tai perskaitydavau žinutę laikraštyje (tuomet dirbau viešųjų ryšių ir polittechnologijų projektų vadovu), netyčia nugirsdavau praeivių ir nepažįstamų žmonių pokalbius, rasdavau neva savo ranka rašytus raštelius stalčiuje, nors kad tai aš pats dariau, neprisimenu ir t.t. Kiekvieną pirmadienį Vilniuje lankydavau Aleksandro Žarskaus paskaitas. Tai buvo aiškus vedimas, tai buvo mokymas. Viską rašydavau ir konspektuodavau. Visą tą laiką mane lydėjo dvasinis pakilimas ir ekstazė. Aš pajutau, kas yra Ananda shakti praktikoje ir tai trūko net kelis metus.

Paskui tas žinias taikiau realiame gyvenime su realias žmonėmis. Nelegaliai mane įdarbino vienas žydų tautybės daktaras savo privačioje klinikoje ir davė pacientų. Ką buvau išmokęs tą taikiau savo pacientas ir viskas nepriekaištingai veikė. Paskui aš viską užmečiau ir rašiau tik straipsnius apie kvantinę fiziką, kabalistų sąmokslą, naują pasaulio tvarką, masonus ir reptiloidus. Ir tik 2012 metais geri žmonės (ačiū „Žalio Bambuko“ šeimininkei Gintarei Davainienei), mane ištraukė iš absoliutaus rūsio ir davė tribūną. Išsitraukiau užrašus ir taip pradėjau dėstyti Kvantinę mediciną. Tarp paskaitų klausytojų buvo daug žinomų žmonių, politikų, medikų, tarp jų ir akademikas Jurgis Brėdikis, kuris tuo metu jau rašė savo knygą.

Po to įvyko antras atsitraukimas nuo tų temų buvo 2017 metų pradžioje. Tai buvo žiaurių atakų mano kuklios personos atžvilgiu metai. Todėl jėgos seko ir reikėjo laiko atsikvėpti ir pergrupuoti energijas naujiems darbams. Per šį pauzės laikotarpį patyriau dvasinę mirtį, mažai trūko iki fizinės. Tačiau pavyko prisikelti naujame idėjų rūbe. Tai buvo sunkiausi metai mano gyvenime, tačiau kūrybos prasme įvyko kardinalus proveržis.

Taigi, atėjo metas toms naujoms energijoms pasireikšti. Tai ir darau.

XXX

Šiame trumpame veikale pabandysiu išdėstyti pagrindinius bazinius Kvantinės medicinos filosofinius principus. Iš esmės tai būtų Kvantinė joga. Po to man atėjo į galvą kitas pavadinimas: Gintarinė joga. Tai joga, paremta moderniomis savianalizės ir pagalbos technikomis, savitais terminais bei jų traktavimais, ir žiauria, ir pozityvia asmenine praktika. Iš esmės tai traktatas apie realų gyvenimą ir ką jame daryti. Mes nusimesime propagandos akinius ir pamatysime neretušuotą pasaulį. Paaiškinsiu kaip tapti realiais vaikinais ir merginomis bei išmoksime daryti gerus darbus.

XXX

Pradėkime nuo kelių svarbių temų apie Kosmosą.

Kas yra Žmogus ir kas yra Visata?

Žmogus yra dvasinė būtybė, susidedanti ir dviejų aspektų: bangos (energijos) ir kūno (grubios materijos). Jis yra ir banga, ir dalelė tuo pat metu. Tai daugiakūnė ir daugiasluoksnė būtybė. Žmogus yra sąmoningas visuose sluoksniuose, bet laikinai užprogramuotas veikti tik viename – fiziniame, todėl per apgaulę ir savihipnozę yra linkęs susitapatinti su klaidingomis, feikinėmis formomis, pavyzdžiui tik fiziniu kūnu, norais, aistromis, emocijomis, supratimo štampais, idėjomis, religiniais ir socialiniais agregatais. Žmogus susitapatina su visu tuo šlamštu ir pats tampa feikiniu. Kadangi tai vyko labai ilgai, vadinasi turi ir labai gilias pasekmes. Kiekvieno žmogaus kosminė pareiga visą šį mėšlą iškuopti ir atsiimti save iš tų klastočių. Tas klastotes mums pakiša svetimas protas - klaidingas dirbtinis intelektas, kuris mus visus šiandien yra begėdiškai užvaldęs dėl pinigų, turtų, garbės ir valdžios. Kodėl taip yra?

Pradėkim visa tai aiškintis nuo dvasinės fizikos.

Praktikuojantys gali būti sąmoningi visuose sluoksniuose. Tikroji žmogaus prigimtis slypi už tų visų sluoksnių, bet turi projekciją kiekviename mūsų. Ji - amžina ir nemari Šviesa, turinti savyje viską. Ji vadinasi Kurianti Valia-Jėga Meilė arba sanskrito kalboje - Ananda. Ta šviesa juda į grubius pasaulius iš Šaltinio, kur susitinka su kitais savo kūriniais – dievais ir demonais, neigiamu ir teigiamu kūrinijos aspektais. Jie šviesai suteikia kokybines charakteristikas ir taip ji fragmentuojasi. Atskiri fragmentai ištraukia vieni kitus iš superpozicijos (švarios distiliuotos) būsenos į mišrią. Todėl fragmentai pradeda vieni kitus matyti, vadinasi - surinkti juos iš dalelių į lokalius objektus.

Įpilkime į šį vaizdą daugiau fantazijos.

Besileidžiantys per sluoksnius žemyn, atskiri Šviesos „fragmentai“ susitinka su vis naujomis tarpinėmis būtybėmis ir įgauna vis naujus kokybinius atspalvius. Ir taip ji „krenta“ iki grubiausių materijos formų. Į vieną iš tokių grubios materijos formų nusileidžia Universali Sąmonė, kurią žmonės vadina Kūrėju Manyje. Tai Tikroji Prigimtis. Todėl kiekvienas žmogus yra Dievas-Architektas, bet to nežino. Nežino todėl, kad tarpinių pasaulių demonai atskiria jo dalis vieną nuo kitos, tam, kad būtent ir atsirastų ta grubi materija, kuria matome savo gražiomis akimis. Užmarštis – sąlyga grubioms materijoms atsirasti. Patekusi į grubias formas šviesa nori grįžti atgal pasisėmusi patirties. Ir jį, palikusi turėtas formas, sugrįžta praturtėjusi.

Tačiau tame procese iškyla problemų.

Visatoje egzistuoja trys energijos: kūrimo, stabilizavimo ir griovimo. Griovimo jėga buvo sukurta paskiausiai, kaip mašina formoms sunaikinti. Dievas-Architektas gali gyventi ir be jos, tačiau ją įvedė todėl, kad neliktų Visatoje šiukšlių, kad viskas būtų švariai transformuota ir vėl panaudota. Griovimo energija turi ir kitą svarbią paskirtį. Ji skatina medžiaginių būtybių evoliuciją, kurios sustoja vietoje dėl įvairių žiaurios amnezijos formų. Kitaip tariant, tos energijos įsijungia visada, kai kas nors sukuriama. Iš karto. Kai gimstame, mes iš karto pasirašome sutartį su mirties demonu, kuris mus atveda ir turi išvesti iki tam tikro sutarto laikotarpio. Bet sprendimai gali keistis. Užduotys irgi keičiasi, likimai nėra monolitiniai betono liejiniai. Susitarus su mirtimi dėl žaidimo sąlygų, kūrinys stabiliu greičiu vystosi ir jokiu būdu negali sustoti. Kai tik sustoja, šis mechanizmas pradeda veikti pagreitintu režimu.

Tie demonai užprogramuoti veikti visais atvejais tada, kai mūsų evoliuciniai procesai stringa dėl blokų ir implantų. Tuos blokus ir implantus stato kiti demonai, vadinami Karmos valdovais bei jų pagalbininkai - įvairaus plauko ateiviai. Kai kuriais atvejais tai daroma tikrai sąžiningai, tačiau daugumoje atvejų įvyksta apgaulė, kurią sąlygoja saviapgaulė dėl melo. Melas jiems tarnauja tam, kad kuo ilgiau čia išliktume ir savo skausmais juo maitintume.

Kodėl taip yra?

Toje Visatos dalyje, kuri vadinasi Saulės sistema atsiranda anomalija, t.y. nukrypimas nuo normos. Negatyviems demonams pavyko padaryti Visatos kopiją ir kūriniams pateikti ją kaip tikrą. Apie tai dar daug kalbėsime. Jie sukūrė dirbtinę programą, į ją įviliojo Šviesą (Sielas), suteikė jai atspalvius, padėjo nusileisti iki grubios materijos, tačiau išleisti atgal nenori. Kodėl? Tai ilga istorija, kurią iš dalies jau aprašiau ankstesniuose straipsniuose. Dabar mes apibendriname.

Patys demonai – sumanymo dalis. Juos sukūrė Architektas (tradiciniu supratimu Dievas) ir jo valdomas Universalus Protas. Tiksliau pats – Architektas, kuris yra už Universalaus Proto. Egzistuoja trejybė Architektas, jo kvantinis kompiuteris, vadinamas Universaliu Protu, moteriškas aspektas – Šviesa, kuri yra viską rišančioji energiją. Ją mes vadiname Meile, Ananda. Iš jos susideda viskas. Architekto holograminis atitikmuo grubių energijų pasaulio kūriniuose – Tikroji Prigimtis. Galima sakyti Architektas ir jo kvantinis kompiuteris yra viena visuma, tačiau tuo pat metu jis yra atsietas nuo to kompo kaip programeris ir operatorius, programuojantis pačius įvairiausius kompiuterinius žaidimus. Kas už Jo – mes nežinome. Logiškai mastant, nieko neturi būti. Nes jeigu būtų, tai Jis taptų išreikštu ir turėtų formą, kurią galėtume matyti. Bet taip nėra.

Tas Architektas neturi jokio stebėtojo iš šono, todėl sugalvojo kaip save stebėti. Mes, žmonės kaip tik ir esame tas Architektas (Dievas) kvantine prasme, nes turime Tikrąją Prigimtį, t.y. holograminę jo dalį savyje. Būtent per ją esame Vienu Asmeniu su Architektu. Tai holograminis Dievo-Architekto atitikmuo kiekviename iš mūsų. Tikrasis Aš arba Tikroji Prigimtis dar vadinama įsikūnijusia siela. Tačiau šis pats natūraliausias mūsų savasties aspektas užblokuotas parazitų. Kur ta Tikroji Prigimtis - nežinome ir nesužinosime, nors jinai mus turi valdyti, bet ne įvairios feikinės programos, kaip yra dabar.

Tai neatsitiks, jei neatliksime visos eilės darbų su savimi. Iki to pažinimo mes miegame suklastotame, suklastotos informacijos pasaulyje, nes visus mūsų žemutinius aspektus valdo infernaliniai pasauliai, kurie mus ir užmigdo ir siunčia tas programas, su kuriomis susitapatiname. Pyktis, pavydas, godumas, savanaudiškumas, baimė. Tai ne mes, tai programos, kurios žmogui nebūdingos. Per tai mes prarandame daug energijos ir jos neužtenka darbui su savimi. Taip pat egzistuoja 6 kontrolės lygiai, veikiantys tam, kad žmogus neatsibustų. Apie juos dar kalbėsime kitose dalyse. Tie lygiai yra tokie: dvasinis, okultinis, ideologinis, ekonominis, elektromagnetinis ir fiziologinis. Jų yra ir daugiau, bet paminėjau pagrindinius.

Šitoje laiko-erdvės versijoje Architektas savęs nebemato, bet jo Universalus Protas nuolat leidžia "web botus" visais įmanomais kvantiniais kanalais tuo pat metu. Jis ieško būdų kaip pažadinti kūriniuose savo kibirkštį - Tikrąją Prigimtį kiekviename žmoguje. Tas SOS įjungtas on-line režimu, tik dauguma žmonių miega ir jo negirdi dėl smegenų problemų. Mūsų galvose kaukia per daug bereikalingų minčių ir todėl mes to SOS negirdim. Šį žadintuvą mes pramiegam stabiliai, netgi tada kai jis paleistas visu garsu, nes tuo pat metu veikia telikas, radijas ir muzonas per ausines vienu metu. Išgirsti neįmanoma. Ir tas garsų chaosas mus užmigdo. Kietai knarkiam prie įjungto kompakto. Tačiau Jis ieško būdų kaip atrasti save savo pačio kompiuterinės programos piratinėje versijoje (netikruose mumyse, kai mes susitapatiname save su netikrais aš), kurios iš dalies jau nebevaldo, tačiau ir nėra galutinai praradęs kontrolės.

Demonai ir negatyvių civilizacijų pasiuntiniai yra Universalaus Proto programinės įrangos sudedamoji dalis, skirta grubioms formoms kurti ir po to – jas naikinti. Tai ir yra tos energijos, apie kurias kalbėjome. Pirma buvo sukurti jie, o paskui pats – Kelias (mechanizmas) šviesai (moteriškam Architekto aspektui) nusileisti į materiją ir tapti apčiuopiamos realybės ir gyvenimo daiktais atskirose laiko ir erdvės versijose. Laiko ir erdvės versijos be įsikūnijusio Universalaus Proto neįmanomos. Jos neegzistuoja nepriklausomai nuo stebėtojo. Neįsikūnijęs Jis to daryti negali.

Tam, kad suprastume apie ką kalbame, reikia palyginimų iš buitinio gyvenimo. Tarkim norime išlieti namo pamatus. Ką tuomet darome? Mes sukalame formą, t.y. karkasą. Paskui liejame betoną. Betonas sustingsta, tada karkasą nuimame, kad betonas galutinai išdžiūtų. Mes norime išlieti detalę. Pirmiausia kompiuteryje sukonstruotame 3D programoje formą. Paskui padarome tą formą 3D printeriu, pilame gipsą arba šviną, laukiame kol išdžiūsta. O kai išdžiūsta, formą nuimame. Angelai ir Demonai yra tos formos, kurias sukūrėme, kad atsirastume mes patys šioje grubioje materijoje. Jos panašios į mus, bet ne tai ne mes. Tokiu panašiu keliu atsirado visos matomos, sąmonę turinčios formos. Iš esmės visos formos turi sąmonę. Lokali sąmonė taip pat egzistuoja ir be formų, tačiau ji vis viena prašo Architekto, kad jai sukurtų tinkamas inkarnuotis formas. Tai padaro kompiuterinė programa – aukštesnio rango kūrėjai. Jų yra be galo daug. kai kada žmonės juos laiko dievais. Tačiau jie ne dievai, o kūrėjai, kurie kažkada patys buvo sukurti. Kitaip tariant, pats Architektas nekuria. Jis tik nori. Ir viskas atsiranda akimirksniu, nes dirba milžiniška komanda, kuriai Jo norai yra šventa.

Šios laiko ir erdvės versijos tragedija yra ta, jog mūsų kaip Architekto (Dievo) ir jo Universalaus Proto sukurtos tarpinės formos (dirbtinio intelekto robotai) įvykdė maištą. Jie atskyrė atskirus Visatos sluoksnius, per kuriuos šviesa patenka į žemesnius pasaulius difuzine plėvele. Jie taip pat atskyrė Visatą nuo antivisatos, materiją nuo antimaterijos. Nors objektyvaus pagrindo tai daryti pačiam Architektui, greičiausiai, nebuvo. Kitaip tariant, poliarizacija viso to proceso šalutinis produktas. Laisvai galime apsieti ir be to. Tačiau turim ką turim. Toks buvo sumanymas.

Šita difuzinė plėvelė iš vienos pusės praleidžia Šviesą (moterišką pradą), iškreipia spindulio kryptį, kuris materializuojasi, bet atgal neišleidžia, nes antroje pusėje uždėta veidrodinė danga. Hologramos susiformuoja, tačiau ryšys su Šaltiniu tampa labai silpnas arba jokio. Šviesa, tapusi fiziniu kūnu ir įgavusi patirties, pagal užprogramuotą vektorių, turi grįžti į Šaltinį. Tačiau tai neįvyksta. Arba įvyksta silpnai bei retais atvejais, nes grįžtantieji atsispindi difuzinės plėvelės antroje pusėje. Ir jie galvoja, kad grįžta į Šaltinį. Tačiau apsigauna. Tada ji vėl grįžta į materialų kūną, paskui vėl bando sugrįžti, Ir taip sukasi uždaru ratu. Tai Rytų tradicijoje vadinasi sukimasis sansaros rate.

Pagrindinis maištininkų tikslas buvo ir yra paversti Šviesą jiems tinkamu maistu, t.y. atitinkamai perdirbta šviesos energija, kurią generuoja sugautos formos (būtybės), nes patys ryšio su Šaltiniu neturi. Juose negyvena Architekto užprogramuota Tikroji Prigimtis, leidžianti sugrįžti atgal bei nuolat su Juo palaigyti gyvą kontaktą. Klonuotų robotų dirbtinio intelekto (dievų ir demonų) sistema labai hierarchiška mašina. Pas juos ryšys su viršininkais vyksta komandomis iš viršaus ir ataskaitų rašymu aukščiau stovintiems. Tiesiogiai nueiti pas Architektą jie negali, nebent tai padaro patys aukščiausi. Todėl informacija jų sistemoje, cirkuliuodama aukštyn -žemyn, smarkiai išsikraipo. Todėl puikiai atlieka savarankiškas užduotis, tačiau išvien dirbti negali dėl labai skirtingo informuotumo. Bendras jų veikimo vaizdas labai chaotiškas ir praktiškai neįmanomas.

Kaip ir tamsos, taip ir šviesos pusėje įvesta griežia valdžios vertikalė ir paklusnumas tiesioginiams vadovams. Kitas labai svarbus momentas - tie klonuoti robotai neužprogramuoti suktis evoliucijos ciklu. Jie netobulėla ir neevoliucionuoja. Jie turi tiek sąmonės, kiek leidžia turėti Architekto Universalus Protas ir jo Šviesa. Tai būna tik keli procentai. Visa kita - energetiškai netvari programinė įranga. Tačiau tą trūkumą jie kompensuoja per mus, pumpuodami iš mūsų energiją, kuomet mes sukamės sansaroje, kaip voverės rate. Iš dalies jiems tai buvo leista daryti, kad pasipildytų savas baterijas trūkstama energija iš mūsų. Iki maišto jie taip ir darė. Imdavo energiją iš tų žmonių, kurie visiškai degradavę. dar kažkiek gaudavo aptarnaudami karmos mechanizmą. Bet valgant apetitas auga. Tiems robotams norėjosi daugiau, nes kaip kvantiniai kompiuteriai jie plėtėsi, o plėtra reikalavo padidintų resursų. Plėtra jų sistemoje neatstoja evoliucijos. Tai daugiau technologinis procesas, o ne dvasinis.

Argumentas, kad jie yra tokios pat būtybės, kaip mes, tik atsisakiusios evoliucijos, yra per silpnas. Mano apibrėžimas kitoks: jie yra robotai, mašinos, kurios Dievišką jėgą gauna iš mūsų, uždarę mus į klaidingus, uždarus ciklus. Infernaliniai pasauliai ir jų gyventojai dievai, demonai, ateiviai buvo sukurti aptarnauti žmogiškos evoliucijos ciklą. Jie - galingas, tačiau labai nepatvarus dirbtinis intelektas, kuris sukilo prieš savo Šeimininką ir nori Jį užvaldyti.

Evoliucijos, kaip tokios aš neneigiu. Architektas sankcionavo dalį savo įrangos paversti tuo aptarnaujančiu personalu su visa ta biurokratine hierarchija. Šviesos ir tamsos jėgos (laikinos, statiškos formos) turėjo padėti Jam tapti Žmogumi su Fiziniu Kūnu, bet ne evoliucionuoti grubiausiose materijose. Tie dievai ir demonai (kuriuos aš įvardinau kaip robotus) neturi savo programinėse įrangose vektoriaus judėti kur nors išskyrus besaikę technologinę plėtrą. Tai maksimaliai statiški ir labai nepaslankūs evoliucine prasme pasauliai, aukščiau visko iškėlę savo technologinius pranašumus. Iš tikrųjų tie pranašumai yra kortų nameliai. Vieną pajudinsi, griūna visi.

Jie, galima sakyti yra atskirų Visatos sluoksnių apsaugos komandos, stebėtojai, aprūpintos intelektu ir programine įranga bei maitinimo elementais tiek kiek reikia. Ir ne daugiau. Bet jiems to ne gana. Tai gali būti pakankamai aiškiai apibrėžtos fizinės būtybės, ateivių civilizacijos, o taip pat ir nematomos, infernalinės. Jų pasauliai, rūšys, populiacijos ir hierarchijos neišmatuojamai didelės. Visa ta biurokratinė administracija be galo didelė, griozdiška, supuvusi ir korumpuota.

Maišto esmė ta, jog jis iš dalis buvo sankcionuotas, kaip pačio Architekto eksperimentas „iš eigos“. Tačiau tapo nekontroliuojamas. Kodėl? Dalis tos administracijos, tų apsauginių bei stebėtojų norėjo turėti tai, ką turi žmogus, t.y. dievišką jėgą, Tikrąją Prigimtį, tačiau negalėdami evoliucionuoti, bet turėdami ribotą bet ganėtinai lakų intelektą bei technologijas, rado tik vieną būdą kaip tai pasiekti – genetinių kodų sukryžminimą ir hibridų išvedimą. Tie hibridai turėjo turėti ir Šaltinį, ir Tikrąją Prigimtį, kurią turi normalus žmogus bei genetines programas, būdingas dangaus biurokratams: besaikį valdingumą, bukumą ir neišmanymą. Jiems tai buvo nesunku padaryti. Nes mūsų genetinis ryšys su jais užprogramuotas dar tada, kai jie buvo fizinių kūnų pirminėmis formomis, kuomet į jas buvo liejama Šviesa bei laukiama kol sustings. Po to formos buvo atskirtos. Mes tapome žmonėmis, Architekto holograminėmis kopijomis, o jie niekuo – tik sargybiniais ir stebėtojais. Geriausiu atveju - karmos projektų vadovais.

Eksperimentas, suliejant tam tikras dangaus biurokratų ir žmonių genetinius kodus pavirto į visišką chaosą. Matydami, jog viskas vyksta labai blogai, maištininkai skilo. Norėdami paslėpti įkalčius, užpylė žemė vandeniu. Po to visa ši armija skilo mažiausiai į tris konkuruojančias firmas. Vieni, reptiloidų rasė, susiliejo su žmonėmis ir tapo jų valdovais. Jie jais yra ir šiandien, todėl pasaulyje matome degradaciją ir chaosą. Dalis puolė ant kelių Architektui ir prašė atleidimo, suversdami kaltę pačiai juodžiausiai grupei, kuriai vadovavo toks Azazela. Todėl jis vadinamas atpirkimo ožiu, nes turi ožio galvą ir žmogaus kūną. Tai dievas Bafometas, satana, šeitanas. Tada buvo atsiųsta šviesos robotų gvardija, kuri suėmė Azazelo komandą ir užrakino visus tamsiausioje Žemės paralelinėje versijoje. Bet jie gali išeiti į kontaktą su žmonėmis per mediumus iš pirmosios grupės. Jiems būtent ir meldžiasi talmudistai bei siekia atverti portalus, kad dievai sugrįžtų. Jie kitaip negali. Tai jų genetiniai broliai ir seserys.

Tie kurie atsiprašė, buvo pakylėti. Jiems buvo liepta kurti religijas, ir gelbėti žmoniją. Jie dabar apsimeta kryonais, plejadiečiais, aštarais, pakylėtaisiais valdovais ir daro gerus darbus. Jie taip pat tapo religijų dievais. Vienas tokių archetipų - graikų Prometėjas. Tačiau ant jų krenta nuodėmė, kuri riša juos su šėtono Azazelo grupe. Jie yra organiškai susiję kaip blogis ir gėris, kurie keičia vienas kitą ir tarp savęs nuolat kovoja. Jie taip pat dalyvauja žmonių mulkinime, kaip ir tie blogieji, nes nesuinteresuoti žmonijos progresu. Jiems be galo naudingos tos feik news programos, nes jų kvantiniai kompai irgi maitinami žmonių nelaimių sąskaita.

Tačiau buvo ir ketvirta grupė, veikusi iš už širmos. Maištas buvo jų suorganizuota viešųjų ryšių akcija, siekiant atitraukti dėmesį nuo to ką jie daro į patį maištą. Ta grupė žinoma Liuciferio vadru, kuri sąmokslo eksperimentus darė tyliai ir nuosaikiai, atskirai nuo pagrindinės maištininkų grupės. Po to, kai viskas nurimo, jie sudarė sutartį su trečiąja ir praktiškai užėmė mūsų žemę per labai ilgą laiką, nuosekliai ir nepastebimai vykdydami DNR pakeitimus, nes jų tikslas buvo tas pat nuo pat pradžių – susilieti su žmonija, palikti žmoguje žmogaus tik tiek jiems reikia, o Šaltinio energiją naudoti savo korumpuotoms reikmėms. Kitaip tariant, tas tikslas buvo toks pat visą laiką: užgrobti žmogų ir valdyti šią Visatos dalį per išvestus hibridus. Jie yra pasiskelbę mūsų dievais. Ir jeigu mes jų tokiais nelaikome, labai pyksta.

Kodėl Architektas leido jiems tai daryti? Galima juk nevaldyti proceso iki tam tikros ribos. Jo sumanymas iki galo mums nežinomas. Tačiau dabar, sprendžiant iš visų įmanomų procesų ir įvykių pasaulyje, kurie buvo, vyksta ir dar bus, Jis bando stabdyti tuos reikalus labai sudėtingoje fazėje. Žiauriai sudėtingoje fazėje, kai tie reikalai gali pasisukti labai ir labai nenuspėjamai. Tai panašų į didelio ciklo pabaigą, kai laiko ir erdvės versija gali diferencijuotis keliomis kryptimis, iš kurių mažiausiai dvi gali būti nenuspėjamos net Jam pačiam.

Viena kryptis – kvietimas atsisukti į savo Tikrąją Prigimtį. Dalis žmonių taip ir padarys ir šią laiko ir erdvės versiją mes atsiimsim, perinstaliuosim programas, atmesim falsifikuotas ir liks tikros. Antra kryptis - įstrigsime tolesniame maištininkų eksperimente ir paprasčiausiai ši versija bus likviduota, kaip nepavykęs eksperimentas, kaip suklastota versija, lygiai taip pat kaip mes naikiname nekokybiškas piratines laikmenas su blogais muzikos įrašais. Atskris galingiausia dviejose visatose naikinimo mašina LEXX, operatorius įsakys naikinti ir mūsų neliks.

Bet įmanomas ir pats blogiausias scenarijus. Liuciferio grupė, kuri taip pat žinoma, kaip chimeros grupė, kabalistai (Azazelo, Šėtono grupė) bei trečioji - žmonijos gelbėtojų (Antichristo) grupė susijungs ir sukurs atskilusią civilizaciją su Liuciferiu karaliumi. Ji praktiškai jau veikia. Dabartinis, finalinis jų projektas labai baisus. Jie nori kuo daugiau klonuotis, išvesti kuo daugiau hibridų, kad pasiektų statistinę pergalę ir pasiimtų šią laiko ir erdvės kombinaciją pilnai į savo rankas. Ji dar nepilnai falsifikuota, yra spragų. Lopomos paskutinės skylės. Dar kitaip, tai vadinama "vibracine pergale", nes dominuojantis fonas bus paskleistas grynai statistiniu keliu, klonuojant žmones bei kontroliuojant tolesnę jų populiaciją taip, kad jokia Architekto ir Jo Šviesos energija nepatektų net per menkiausią plyšį. Todėl difuzinė plėvelė storinama. Tam reikia labai daug energijos. Ji gaunama vis labiau veržiant veržles žmonių gyvenime, keliant karus, sumaištį ir chaosą visose sferose. Kitaip tariant, prieš daug metų jų sugalvotas dirbtinės Visatos kopijos projektas su Liuciferiu kaip dievu, dar iki galo neužbaigtas, liko keli štrichai ir jie pluša iš peties. Kaip ten toliau bus, priklausys nuo mūsų.

xxx

Anapusiniai pasauliai.

Pažvelkime, kaip iš vidaus atrodo demonų pasauliai ir jų agregorai. Apibendrinus informaciją, mes turime reikalų su 2 rūšių demonais: mirties ir melo. Melo skirstosi į kančios, skausmo, netekties, tamsos ir dar keliolika subpasaulių. Kiekviena rūšis turi savitą hierarchiją: asurai/archontai (aukščiausi valdovai), kunigaikščiai - piramidės viršuje. Žemiau - riteriai, arba kariai. Dar žemiau - režisieriai, analitikai, strategai, scenarijų autoriai, programuotojai. Dar žemiau - paravėjai, tarpininkai ir vadybininkai. Dar žemiau - pirkliai. Ant žemiausios pakopos sargybiniai, kankiniai ir jų budeliai. Apatinis laiptelis - ilgiausias. Žmonės taip pat paskirstomi į vieną iš agregorų, arba kelis, gali būti net keliolika. Tada mes traktuojame, kad yra apsėdimas.

Virš piramidės visada yra medūzos tipo energijos šaltinis - akumuliatorius. Tarp medūzos ir piramidės - erdvėlaivis su programine įranga. Ten stovi kvantinis kompiuteris. Jame dirba tik pagalbinis siaurai kvalifikuotas personalas - zetai, pilkieji ir visokie kitokie klonai ir robotai. Erdvėlaivis, logiškai paėmus, turėtų turėti savo vadovybę. Ji yra. Ta vadovybė - aukščiausio rango specialistai, kurie gali atrodyti ir kaip drakoniečiai, ir kaip insektoidai, ir kaip žmonės. Išvaizda, rasė ir DNR čia nevaidina jokio esminio vaidmens.

Iš principo erdvėlaivis yra vienas, tiksliau - du: melo ir mirties. Bet jie klonuojasi, pagal poreikį į tiek versijų, kiek reikia, o kiekviena versija gali dirbti savarankiškai bei turėti skirtingą įgulą, vadovus, užduotis ir darbotvarkes, stansliuoti skirtingas energijas. Tačiau jie apjungti į vieną vieningą sistemą. Vienai versijai sutrikus, apie tai žino visos kitos tiesiog akimirksniu ir automatiškai atstato problemą, naikindami seną ir klonuodami naują versiją.

Agregorai turi kvantinį ryšį su erdvėlaiviais ir maitinimo šaltiniu. Nuo agregoro nusidriekia tiesioginis kabelis į maitinimo šaltinį. Į ten nuteka mūsų energija. Kitas kabelis nusidriekia ir erdvėlaivio į agregorą. Įvykių paketai programuojami erdvėlaivyje, po to, kaip užduotys siunčiami asurams/archontams. Jie dekoduoja ir paskirsto pavaldiniams: rakšasams ir pišačiams. Ir taip iki žemiausio laiptelio. Taip yra užprogramuojami likimai, įvykiai, situacijos ir t.t.

Argegorai taip pat išsiskaido į tiek versijų, kiek reikia, kiek yra užduočių. Kiekviena versija gali veikti savarankiškai, pagal konkrečias užduotis, tačiau tuo pat metu tai yra vienas ir tas pat aparatas. Kievienoje versijoje gali veikti skirtingi demonai, bet juos apjungia vienas vadovas pagal konkrečią funkciją ar užduotį. Nukirtus galvą vienam demonui, tarkim rakšasui, akimirksniu apie tai žino kiti ir automatiškai jis keičiamas klonu, kuris bando atstatyti žuvusio ryšius su valdomais žmonėmis. Todėl sunaikinus demoną, tarkim, regresinio seanso metu, tuo pat metu reikia keisti savo vibracijas ir nepalikti nieko savyje, už ko jis galėtų kabintis. Nes jų sistema automatiškai ieško kitų kelių, kaip prie to žmogaus prieiti ir jį apriboti, kad jis generuotų užprogramuotą energijos kiekį, nes prietaisai rodo slėgio kritimą sistemose.

Jeigu niekas nesuveikia, sistema pradeda veikti budėjimo ir vibracijų skenavimo režimu, dieną ir naktį, laukdama tinkamos progos sugrįžti prie to paties žmogaus. Kabinsis už bet kokio šiaudo, net ir prie menkiausios slogos. Jei ir tai nepavyks, eis per aplinkinius žmones, per situacijas, o jei ir tai nepavyks bandys išjungti fizinį kūną per kitą - mirties agregorą. Jeigu, žinoma, pavyks susitarti. Ne visada pavyksta. Todėl žmogus gali ilgai sirgti ir nenumirti. Jis nori išeiti dėl ligos, bet pagal sutartį nepriklauso.

Taip, mes nupiešėme, kaip atrodo kančios ir skausmo agregorai, kurie užsimaitina mūsų emocijomis, tiek geromis, tiek ir blogomis. Bet daugiausia - blogomis. Tačiau kančios ir skausmo kolektyvinės sistemos neturi užtikrinto ryšio su mirties agregorais, kurie savo vibracijomis yra aukštesnio lygio, nes tiesiogiai pavaldūs pačiam Architektui. Tas ryšys yra klasikine prasme hierarchinis. Jie vieni su kitais bendrauja biurokratiniais raštais. Mirtininkai yra formų naikintojai, o jų broliai baltieji naujų statytojai. Baltųjų hierarchija niekuo nesiskiria nuo juodųjų. Tai ta pati hierarchija ir su skirtingais ženklais: plius ir minus.

Populiacijos kontrolė tarp gimimo ir mirties - ne jų jurisdikcija. Maištininkai gi, atskilo ir sukūrė naują kančios ir skausmo agregorą. Pirminis kančios ir skausmo agregoras niekur nedingo. Jis tik buvo nukopijuotas, kai jų laivuose kilo maištas. Todėl jų vibracinis fonas yra žemesnis ir už originalą, ir už mirtininkus. Galima sakyti, kad sukilo žemesnė demonų rakšasų ir pišačių klasė, tačiau sankcionavo grupė vyresniųjų asurų, kurie arba išsisuko nuo bausmės, arba liko nepastebėti. Jie sukūrė savo naują agregorą, kuris atsisakė paklusti Architektui. Ir šūdros tapo asurais. Intelekto jokio, o ambicijos didelės. Mirtininkai į tai žiūrėjo atsargiai, tačiau jų indėlis čia irgi buvo nemažas ta prasme, jog jie perkonstravo žmogaus genomą ir gyvenimo trukmė sumažėjo nuo kelių šimtų metų iki nepilno 100. Sakoma, kad 120 metų yra riba, kurios niekas neperžengė. Kaip maištininkams pavyko susitarti su mirtininkais, sunku pasakyti. Ką jie mainais pažadėjo - neaišku. Tačiau yra tap, kad taip įvyko. Šaltiniuose nurodoma, kad abu šie agregorai vienodai puolę, todėl jų dienos irgi suskaičiuotos.

xxx

Žmogus šiandien turi priimti tą iššūkį prisiimti atsakomybę atrasti savyje tą jėgą, kuri pakeistų tiek pačią žmoniją, tiek planetą, tiek esamą laiko ir erdvės versiją, kuri per daug tūkstančių metų tapo prasta piratine kompaktine plokštele, parazitų bei demonų landyne, kurią mes kažkodėl išdidžiai vadiname „šiuolaikiniu moderniu pasauliu“.

Iššūkis tikrai nelengvas, tačiau mūsų pečiams – įveikiamas. Kelio atgal nėra. Reikia atsiimti šitą tikrovę ir paversti ją vėl klestinčią dieviška tvirtove. Ir šį darbą reikia pradėti nuo savęs. Vienintelis tikslas ir prasmė kvantiniam gydovui yra siekis susilieti su Dievu į vieną AŠ. Tuo susiliejimu turi būti užpildytas visas AŠ, visi jo aspektai ir kūnai. Tai pagrindas ir esmė. Tarnystė atsiranda kaip viso to natūralus fonas.

Iš pradžių mes turime atstatyti normalų ryšį su Šaltiniu, kad jo enerjija – Šviesa (Meilė) pakeistų mūsų kūnus vieną po kito, kad mes vėl atvirstume į žmones, bet jau su žiauriai vertinga patirtimi. Tada mes tapsime kanalais kitiems, valysime aplinką, keisime jos vibracijas. Kaip tai padaryti? Tai ir yra Kvantinė joga. Ji tik papildo esamas dvasines mokyklas naujomis formomis ir su niekuo nekonkuruoja. Tiesiog susiliejimas su Šaltiniu, su Universaliu protu, per jo energija - Šviesą ir atlieka visą darbą. Tada Architektas (Dievas) yra mumyse, mes ir esame tas Architektas, kuris atsiraitojęs rankoves pasiims ilgą šluotą, kuri vadinasi Palaima, Meilė, Ananda ir darys tai, ko mes net nežinome. Mes trumpai gyvename, o Jis Amžinas, todėl pasitikėkime Juo. Jei ten, kur esate dabar, keičiasi aplinka ir žmonės, chaosas virsta harmonija, vadinasi darbas jau vyksta.

Jis nenori, kad mes ištirptume begalybėje ir sustabarėtume neveikime, kaip tai daro dzen, machajanos meistrai ir advaitos adeptai. Viena iš Jo būsenų yra vidinė tyla, kuri užpildyta Universaliu Protu ir Valia, kuri keičia pasaulį per Meilę. Nes ta Valia ir yra Meilė, kuriai nieko nėra neįmanomo. Bet pirmiausia mes turime atrakinti duris Šviesai, kuri mus sustiprintų, ir uždegtų tam keliui, kuri nušviestų tą kelią, kuri apšviestų tamsiausius mūsų žemiškųjų Aš aspektus ir juos išvalytų nuo lervų, infernalų, demonų ir kitokių "karmos valdovų" bei kontrolierių.

Jie šiandien viską daro, kad mes ir toliau miegotume dirbtinio intelekto versijose, kad jie galėtų ir toliau, kaip yra šimtmečiais įpratę, siurbti energiją, vadelioti mūsų mintimis, jausmais, norais troškimais ir iliuzijomis. Galų gale jie čia yra tam, kad mes kentėtume dvasinį ir fizinį atskirties skausmą, dėliodami likimus pagal tuos pačius vienodus scenarijus ir manydami, jog ir toliau mes juos laikome savo dievais. Nieko panašaus. Jie niekada nebuvo mūsų dievais. Jie niekada jais nebus. Mes čia kuriame taisykles, nes tai yra vieta, kur mes evoliucionuojame pagal savas, Meilės taisykles. Taip, mes galime pažeisti kosmoso taisykles, kurias patys parašėm, nes esame žmonės. Tačiau norėdami ištaisyti klaidas, darome ataskaitą patys prieš save, o ne prieš dievus – teisėjus. Grįžę taisyti klaidų mes atminties neprarandam, o tiksliai padarom tai ko reikia, suvokdami priežastis ir pasekmes. Atsiranda patirtis. Išmoktos pamokos tampa sąmoningumo dėlionės fragmentais. Kuo daugiau fragmentų, tuo dėlionė pilnesnė. Tai ir yra tikroji, o nesuklastota evoliucija.

Tik taip yra evoliucionuojama. Bet ne per skausmą ir ašaras. Jų karma – klastotė, ji netikra, primesta per apgaulę. Mes daug metų atidirbinėjom ne savo karmas ir dėl to praradom daug energijos. Todėl mūsų pareiga ir teisė pareikalauti atiduoti tą energiją, kuri iš mūsų buvo paimta neteisėtai. Tai dar vienas šaltinis mums patiems sustiprėti ir įvesti čia savo tvarką. Mes žinome koks turi būti tikras karmos mechanizmas ir kaip teisingai turi veikti žemutinių, grubios materijos pasaulių matricos. Dėsniai visur tie patys: Meilė ir laisva valia. Jei yra trečias ir ketvirtas punktai, juose parašyta: „skaitykite pirmus du“.

Suvokti pasaulio problematiką – pirmas žingsnis. Tai ką dabar parašiau – trumpai keliais šrichais brukštelėta penkių tomų knygos verta informacija. Dabar didelių knygų niekas neskaito, todėl iš didelio srauto spaudžiame reikalingiausią esenciją supaprastinta kalba ir visiems prieinamomis metaforomis. Labai atsiprašau intelektualų, nes stengiuosi pateikti kiek įmanoma paprasčiau ir suprantamiau.

xxx

Ką toliau daryti?

Palaukit minutę, neskubėkit. Išsiaiškinome kosmoso paslaptis, dabar išsiaiškinkim, kas knibžda mūsų pačių kūnuose. Tada ir galvosim ką daryti. Kvantinė joga yra pakankamai nuoseklus kelias. Nors kartais tekstuose apie tai galima įžvelgti nelogiškumo bei chaoso. Tiesiog šiandien laikas spaudžia dirbti ir kai kurios detalės arba grandys tarp teiginių natūraliai iškrenta. Visas šlifavimas vyksta po to, diskusijose, bloguose, socialiniuose tinkluose ir atskirų dalių komentaruose.

Taigi, antroje dalyje: genetiškai modifikuotas ir klonuotas žmogus, jo sandara sielų gaudyklėje, kurią mes labai gražiai vadiname Žeme. Trečioje dalyje bus kalbama apie tai, kaip pradėti dirbti su savimi, aptarsime svarbiausias technikas ir praktikas, kaip pažadinti save ir kitus, kaip atrasti Tikrąją Prigimtį, atstatyti Šaltinį, pažadinti Stebėtoją. Toliau - kaip atrakinti spynas savo paties Aš aukštesniesiems planams, kurie demonų pastangomis buvo užrakinti galingomis spynomis su painiais kodais. Mes visa tai atrakinsime ir pajusime Susijungimą. Į mus pradės tekėti energija, kuri pati valys mūsų kūnus ir jų organus nuo porčių, implantų ir čipų, nuo mirties ir kančios agregorų. Paskui mes išmoksime kai kurti šviesos agregorus. Ir tik pačioje pabaigoje prisiminsim ir įsisavinsim kvantinio gydymo technikas. O vietoj hapyendo teks susipažinti su etikos kodeksu. DABAR svarbu atrakinti kelią energijai.

Be tos atrakintos energijos sunku viską daryti savarankiškai. Mes darėmės regresinius seansus, burėmės kortomis, pasinėrėme į tradicines jogas, valėmės parazitus, darėme stuburo tiesinimus, Teta gydymus, kad išsitiesintų likimas. Visa tai buvo reikalinga. Nes tos praktikos pažadina. Jų lankymas rodo, jog bundame. Toliau kiekvienas gali rinkti savo asmeninį kelią. Kvantinė joga ir yra asmeninis kelias be grupių, ašramų ir guru. Tai darbas su atrakinta ir laisvai tekančia energija Šviesa, kurį turėtų vainikuoti pačio Architekto (Dievo) grįžimas į šį pasaulį, mums susiliejus su Dieviškuoju Planu, o po to ir su juo pačiu į vieną visumą. Tai nuostabi palaimos būsena, kai jauti, kad Jis kvėpuoja tavo plaučiais ir kalba tavo lūpomis. Krikščionių tikėjime tai vadinama Kristaus sąmonė.

Ir tada mes įveiksime mirtį ir veiksime taip, kaip Jis veikia. Mes atsidursime reikiamu laiku, reikiamoje vietoje ir padėsime pasauliui išsivaduoti nuo suklastotų versijų, mirties ir skausmo. Šis pasaulis turi atgimti kaip subalansuoto progreso vieta, kur skausmo ir netekčių nėra, tačiau evoliucija vyksta pilnu tempu. Tai įmanoma tik vienu atveju, kai esame vienyje su Tikrąja Prigimtimi. Mes galime turėti reikalų su infernaliniais parazitais, bet tik tiek, kad jie užtikrintų mūsų judėjimą, bet ne totaliai dominuotų mūsų atžvilgiu, kaip yra dabar.

Sielos, kurios dabar atėjo į žemę darbui yra Jo planas, nes tie baisūs reikalai stabdomi labai pavojingoje fazėje. Tai superiniai galinga komanda, kuriai patikėta labai svarbi misija. Gali skirtis mūsų nuomonės, praktikos, augimo lygiai, tačiau mes pučiame į tą pačią dūdą. Tik labai prašau, nebemaitinkite tų pasaulių ir tų būtybių, nes neužteks energijos labai svarbiam darbui.

Pasaulis reliatyvus. Viskas taip turi būti. Negi Architektas toks naivus ir numatys visiems tik vieną Kelią. Tada ateis Azazelos komanda, sukurs agregorą su panašiais pavadinimais ir panašiai atrodančiais ritualais ir viską suklastos. Jeigu nepasiduosim jo klastai, atlėks pakylėtieji valdovai ir nukreips jūsų dėmesį į suklastotas naujienas. Jei tai nepadės, ateis agentai iš atsiskyrusios civilizacijos ir užverbuos į slaptas kosmines programas. Bet jei ir tai nepadės, užzombins skaliarinėmis patrankomis. Iš Kelio liks tik pavadinimas, o turinys bus juodas, nors atrodys beveik viskas taip pat, kaip originale. Tada šimtai šviesos darbuotojų nueis tuo juodu keliu. Juk taip veikia šita demoniška programinė įranga. Ji gaudo Kelius ir juos perima, netgi labai savarankiškus, originalus paversdama prabangiai atrodančiomis klastotėmis.

Todėl Jis yra numatęs šimtus, o dabar gal net šimtus tūkstančių Kelių tam, kad suklaidinti priešą, o mums palikti šansą. Tai štai, mes ir esame vienas iš tų Kelių. Vienas iš aštuonių milijardų. Šiandien pavienio žmogaus gyvenimas yra joga. Realus gyvenimas yra joga. Praktikas atliekame darbe, namuose, gatvėje, automobilyje pagreitintais tempais. Kad pasiekti tokius dvasinius lygius, kokius mes pasiekiame dabar, parėjusių amžių adeptams reikėdavo medituoti beveik visą gyvenimą.

Netgi ne jogoje čia esmė. Gyvename ir einame savęs link, eksperimentuojame, darome klaidas. Iš tikrųjų klaidų nėra, yra tik pasirinkimai ir reali praktika, o žemiškas taisykles kuriame patys. Kai tik sukuriame ar atrandame sistemą, iš kart ją perima. Jei ji gera – suklastoja, perdirba ir pritaiko energijai siurbti. Arba išjuokia, išsityčioja. Esame pripratę. Visko matėm. Šiandien mus reikia labai koncentruotos sistemos, kuri nekainuotų daug laiko, kad ieškantieji pagautų esmę iš pusės lūpų. Bandau tai daryti. Žinau, kad vėl atkreipsiu į save priešų dėmesį, sulauksiu kritikos ir puldinėjimų. Tačiau kito kelio nėra, o tie puldinėjimai jau nebeveikia. Kaip sakoma vienoje populiarioje dainoje „taikikliai sudilo“.

2018 m. liepos pradžia

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija