Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Laikas - didžiausia iliuzija

Laikas - didžiausia iliuzija


ĮrašėGintaras- Įrašyta17 Liepos 2016

Atsakymai į žurnalo „Būrėja" klausimus, 2016 m. vasara

- Ar laikas visada teka tuo pačiu greičiu?

Pirmiau išsiaiškinkime kas yra tas laikas. Egzistuoja keli požiūriai, kaip vertinti laiką. Jeigu laiką nagrinėsime iš klasikinės fizikos pozicijų, tai mums reikėtų sugrįžti į 6 klasę ir prisiminti, jog tai yra viena pagrindinių šalia erdvės esanti materijos egzistavimo formų, pasireiškianti materialių objektų egzistavimo trukme, jų būsenų kaitos nuoseklumu.

Laikas, esą, egzistuoja objektyviai ir yra neatsiejamas nuo judančios materijos. Laikas fizikoje gali būti vienmatis bei reliatyvus. Laikas ir erdvė neva neatsiejamai priklauso vienas nuo kito. Laiko sąvoką fizikai mielai dalijasi su psichologais, nes šalia objektyvaus ir meterialaus laiko egzistuoja ir subjektyvus jo suvokimas, taip pat egzistuoja įvairios teorinės laiko konstrukcijos. Yra ir dvasinis laikas arba „gyvenimas be laiko“, t. y. amžinybė, kur yra Dievas ar dievai. Ten mes patenkame pabaigę šio pasaulio kelionę. Žvelgiant iš ten, žemiškasis laikas gali atrodyti kaip tam tikta kelio atkarpa plokštumoje. Kai kam jis apspręstas vos tik gimus, o kai kas jį susikuria, nes valdo laiką. Tokį dalyką mes vadiname Likimu. Laiko greitis tuo pat metu ir skirtingas, t.y. asmeninis, ir – objektyvus bei vienodas visiems. Jeigu remsimės žymiu Rusijos mokslininku akedemiku Nikolajumi Kozyrevu, laikas panašus į bangą, nes yra tuo pat metu visur, tačiau, kur reikia, jis materializuojasi asmeniškai, kitais skaičiais, negu bendri. Žvaigždėse laiko nėra, jos, pasak N. Kozyrevo, maitinasi laiku.

- Egzistuoja toks reiškinys kaip asmeninis laikas?

Kadangi laikas tam tikra prasme yra mūsų tikrovės vienas iš atributų, pirmiausia atsakykime į klausimą, kas gi yra ta tikrovė. Ir vėl reikėtų ieškoti paradoksalaus atsakymo, nes kitaip neįmanoma. Rytų dvasinės tradicijos ir filosofija sako, kad tikrovė yra iliuzija – Maja. Vadinasi, ir laikas yra asmeninė kiekvieno žmogaus iliuzija. Tokiam požiūriui antrina smegenų veiklą tyrinėjantys mokslininkai, nes yra daug požymių, kurie leidžia manyti, jog erdvę ir laiką (tai neatsiejami dalykai) sukuria tiek genuose, tiek ir žmogaus prote suinstaliuotos programos. Visa šiuolaikinė moderni Vakarų mokslo mintis remiasi Vladimiro Iljičiaus Lenino veikalu „Materializmas ir empiriokriticizmas”. Visų laikų proletariato vadas tvirtina, jog materija, o taip pat ir laikas, egzistuoja savaime, nepriklausomai nuo žmogaus, ir yra objektyviai tyrinėtinas. Keista, juk visuose pasaulio pakraščiuose Lenino paminklai seniai jau nuversti, o šis virusas dar vis gyvena mūsų smegenyse? Nėra taip toli nuo šio požiūrio nutolusi ir krikščioniška teologija. Kaip tai atsitiko? Pasak Alberto Einšteino, erdvė neatskiriama nuo laiko, vadinasi, teoriškai Visatoje neva egzistuoja viena erdvė ir vienas laikas visiems. 1905 m. straipsnyje „Apie judančių kūnų Elektrodinamiką“, A. Einšteinas dėstė, jog kiekvienam stebėtojui šviesos greitis vakuume vienodas, nepriklausomai nuo stebėtojo judėjimo greičio. Greitį mes suprantame kaip kūno judėjimą ervėje per tam tikrą laiko atkarpą. Kai greitis tampa panašus į šviesos greitį, kūnai pavirsta į energiją. Vadinasi, niekas negali judėti greičiau už šviesą. Ši A. Einšteino teorija niekada nebuvo laikoma iki galo įrodyta, kaip ir niekas iki galo negali įrodyti, ar erdvė-laikas objektyvus, ar subjektyvus dalykas. Teisingas atsakymas: yra ir taip, ir taip. Viskas priklauso nuo to, kuo tikime. Taigi ir laikas yra objetyvus tol, kol tuo šventai tikime. Akimirksniu atsitinka taip, kad besąlyginio tikėjimo materijos objektyvumu smegenų programos išsiderina ir mes tada sipriau pajaučiame asmeninį laiką. Galbūt tiedu laikai eina kartu? Gali būti ir dar kitaip, ko mūsų protai suvokti kol kas negali.

- Ar įmanoma laiką valdyti, t. y. sustabdyti arba priversti jį tekėti lėčiau ar greičiau?

Žiūrint kokia koncepcija remsimės. Jeigu šventai tikėsime, jog laiką galima priversti tekėti lėčiau arba greičiau, tai taip ir bus. Tačiau, jeigu manysime, jog pasaulio dėsniai dėl mūsų norų nekinta, būsime priversti tikėti, kad laikas visiems ir visur vienodas. Netgi mūsų biologiniai laikrodžiai priklauso nuo šio pasirinkimo. Norite gyventi lėčiau ar ilgiau? Nešvęskite gimtadienių arba jubiliejų, pasistatykite jauno savo aš nuotrauką šalia lovos ir visada būsite tokie. Jūs tik padedate savo biologiniam laikui tekėti, nes fiksuojate dėmesį į datas. Jeigu, pavyzdžiui, išsikeltumėte gyventi į negyvenamąją salą ir kažkas atimtų visus laikrodžius, jūs gyventumėte ilgiau, nes nežinotumėte, kiek jums metų. Diena, kai darbas ir rūpesčiai alina, trunka labai ilgai, tuo tarpu gyvenimas pralekia kaip viena diena. Taigi, kuo mažiau dairysitės į laikrodžius, tuo geriau valdysite laiką. Paradoksalu, tačiau tikslu...

- Didžiulio pavojaus akivaizdoje žmonės atsiduria tarsi transe. Jie regi viską lyg sulėtintai, tarkime pamato į juos skriejančias kulkas. Kaip tai paaiškinti?

Pavojaus metu suveikia tam tikri biologiniai mechanizmai arba programos, kurios padeda išlikti gyviems. „Normali“ smegenų būsena pereina į ekstremalų režimą. Todėl ir tikrovės pojūtis pakinta. Gali atsirasti ir laiko anomalijos, ir netikėtas jėgų proveržis. Pavyzdžiui, atsitikus avarijai, mama pakelia keliolika tonu sveriantį sunkvežimį ir ištraukia vaiką. Vieniems tai trunka sekundę-kitą, o ta mama erdvę ir laiką valdo: sustabdo ir padaro tai, ką reikia. Vadinasi, tai irgi yra ganėtinai stiprus įrodymas, jog laikas ir erdvė pavaldi protui. Tačiau tam, kad valdytume materiją, nereikia jokio „ekstrymo“. Yra tam tikri smegenų veiklos dažniai, vadinami alfa, teta ritmais, kai natūraliai pasikeičia laiko ir erdvės suvokimas. Tokios proto būsenos pasiekiamos per dvasines praktikas, kai žmogus iš „pasyvaus“ kūrėjo tampa „aktyviu“. Vienaip ar kitaip, mes nuolat kuriame savo asmenine materiją, vadinasi, ir laiką, ir erdvę. Prisiminkime fizikos eksperimentą su dviem ekranais ir dviem ertmėmis: kai stebėtojas stebi, dalelės elgiasi kaip materija, o kai nestebi – kaip banga. Taigi, viskas pasaulyje priklauso nuo stebėtojo ir jo aktyvumo. Taip pat ir laikas.

Kalbama, kad žmogaus kūne netgi egzistuoja organas, atsakingas už laiko valdymą, tik jo nenaudojant ir nevystant savo gebėjimų, jis atrofuojasi. Koks tai galėtų būti organas?

Kap supratau, kalbama apie paranormalias patirtis? Giliai tarp galvos smegenų yra vienas iš nedaugelio neporinių organų - kankorėžinė liauka. Tai štai - šis organas aktyvus būna naktį, kai miegame. Tada mes patenkame į kitą realybę, kuri yra kiti laikai. Dienos metu, kai dominuoja mūsų įprasta protinė veikla, kankorėžinė liauka tam tikra prasme „užmiega“. Apibendrintai galima pasakyti, jog visa žmonijos kultūra stengėsi daryti viską, kad kankorėžinė liauka kuo ilgiau „miegotų“, netgi naktį. Tam naudojamos įvairios narkotizuojančios priemonės, tokios kaip alkoholis, tabakas, narkotikai, vaistai. Šią funkciją šiandien atlieka ore tvyrantis elektromagnetinis smogas, kietosios dalelės, iš lėktuvų barstomi chemikalai, genetiškai modifikuoti organizmai, kuriuos vartojame su maistu ir dantų pasta su fluoru. Galima sakyti, jog mes dirbtinai atrofuojame kankorėžinę liauką ir tokiu būdu sąmoningai vengiame bet kokių anomalijų. Ar ne keista, kad geriausiai kankorėžinė liauka būna išsivysčiusi pas vaikus, iki lytinio subrendimo. Paskui ji pamažu atrofuojasi, kol lieka tik „smėlis“. Net ir atrofavusi ši liauka reaguoja į tiesioginius saulės spindulius ir gamina laimės bei ramybės pojūtį sukeliantį melatoniną, daugiausia, nakties miego metu. Šis hormonas garantuoja žmogaus apsaugą nuo radiacijos, elektromagnetinio ir cheminio poveikio bei skatina paranormalius, metafizinius potyrius, plečia sąmoningumą, pakeičia realybės suvokimą. Tai vadinamoji „trečioji akis“. Rytuose kankorėžinė liauka palaikoma aktyvia visą gyvenimą, įsegant kaktos srityje papuošalą arba tašką su tam tikra mantra.

Vakaruose, priešingai, kankorėžinę liauką stengiamasi slopinti. Senovės šumerų dievai Anunakiai šventyklų skulptūrose vaizduojami su kankorėžiais rankose. Katalikų bažnyčios popiežiaus skeptre taip pat yra kankorėžis. Taip per daug tūkstančių metų mūsų protas prisirišo prie vieno statiško tikrovės modelio, todėl lakas ir erdvė mums, kaip ir V. I. Leninui, atrodo monolitiniai monstrai, kuriems mūsų norai – it musės ikandimas. Norime valdyti laiką ir erdvę – eikime į dvasinius centrus, bibliotekas, jogos sales, paskirkime tam didelę mūsų laisvo laiko dalį ir rezultatus neabejotinai pajausime.

- Kaip galima paaiškinti reiškinį, kad žmonėms prieš mirtį tarsi visas gyvenimas prabėga prieš akis?

Tai yra „gyvenimo filmas“. Galima sakyti, kad mes savyje visą gyvenimą nešiojame keistą vaizdo registratorių, kurio išjungti neįmanoma. Patikrinti - taip pat. Čia savotiška mūsų „juodoji dėžė“. Kur ji yra – kitas klausimas. Svarbiau išsiaiškinti – o ką su tuo daryti? Mirtis yra vienas iš gyvenimo slenksčių, tuo tarpu ta mūsų „juodoji dėžė“ savo filmą pradeda rodyti prieš svarbiausiua slenksčius. Kai kas tuos filmus mato, kai miršta tėvai, prieš lemtingus ir svarbius gyvenimo lūžius, prieš avarijas. Pavyzdžiui, dažnai pasitaiko, kad jaunavedžiai, o ypač jaunosios vestuvių išvakarėse, taip pat susapnuoja gyvenimo filmą. Gali būti parodytas ne tik praeities, bet ir ateities filmas. Bet kas į tai kreipia dėmesį, ypač vestuvių išvakarėsę? Ne tas galvoj! Kareiviai, karštuose taškuose dalyvaujantys realiuose koviniuose veiksmuose, tuos filmus mato labai dažnai. Taigi, apibendrintai galima pasakyti, jog „gyvenimo filmas“ – tai paranormali patirtis, ištinkanti žmogų lemtingų gyvenimo slenksčių arba pokyčių akivaizdoje. Jeigu tokių patirčių daugėja, negalima į tai numoti ranka - vadinasi, gyvenimas jus informuoja apie bręstančius pokyčius. Svarbiausia neišsigąsti ir tų pokyčių nebijoti - viskas į naudą.

- Kokių su laiku susijusių mįslių mokslas dar neįminė?

Ko gero, kelionės laiku. Kvantinėje fizikoje žinomas toks dalelių teleportacijos principas, kuris aprašomas tiek matematiškai, tiek ir įrodomas laboratorijose. Tai štai - vienas iš šio eksperimento paradoksų yra tas, jog dalelę galima teleportuoti ne tik į kitą erdvės vietą, tačiau ir į praeitį. Dėl šios priežsties šiandieninė teorinė fizika neatmeta galimybių keliauti ne tik iš vienos erdvės į kitą, per mistinę triušio olą, bet ir į praeitį. Šiandien mokslininkai išmoko teleportuoti kvantines daleles, pavyzdžiui, fotonus ar elektronus. Dabar eksperimentai atliekami ir su sudėtingesniais cheminiais junginiais. Legendos gaubia kelis bandymus teleportuoti gyvus paradus, o taip pat ir žmogų. Antai, kalbos iki šiol netyla apie XX a. viduryje JAV atliktą vadinamąjį „Montouk“ eksperimentą, prie kurio ištakų dirbo vienas iš garsiausių praėjusio šimtmečio fizikų Erichas fon Neumannas. Šis eksperimentas viešai vadinamas nepavykusiu, tuo tarpu liudininkai, kurie apie tai yra parašę knygų, teigia, kad teleportacijų tyrimai tiek ervėje, tiek laike iki šiol atliekami ne viešame lygmenyje, mat visuomenė apie tai neturi nieko žinoti, kad nekiltų „kultūrinis šokas“. Tyrėjai, kaip manoma, susidūrė su dideliu iššūkiu, nes Visata, arba mums įprastas laikas ir erdvė, yra panašus į daugiasluoksnį pyragą.

Tai organiškai išplaukia iš Ervino Šiodinderio lygties. Keliaudami į praeitį arba ateitį mes nebūtinai pateksime į istorijos vadovėliuose aprašytus įvykius ar į tuos, kurie iš tikrųjų bus, bet į kokią nors alternatyvią versiją.
Kitaip tariant, apie laiką galime spręsti tik iš šios sekundės pozicijų. Iš tikrųjų, nei žinodami, kas bus rytoj, ar kas buvo vakar, mes savo problemų neišspręsime. Norime ilgai ir laimingai gyventi? Paskęskime šios sekundės žavesyje ir magijoje...

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija