Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Kvantinis pabudimas

Kvantinis pabudimas


ĮrašėGintaras- Įrašyta26 Lapkričio 2014

Gyvybė - tai milžiniška uždara kvantinė sistema, kurios viduj „verda“ klasikiniai procesai. Ji yra numačiusi visus įmanomus pagrindinius ir atsarginius vystymosi scenarijus. Apie viską pagalvota, netgi apie gerą kainą. Nors ir turime formalią pasirinkimo laisvę, jos nėra, neesame visiškai laisvi, nes Dievas (mes patys) parenkame (pasirenkame) tuos scenarijus, kuriuos dėl savo aklumo turime patirti tam, kad grįžtume Namo, Vienybės link. Taip Dievas žaidžia pats su savimi.


Jokūbo laiptus teks praeiti visiems. Jokūbo laiptai – tai kelias atgal į Save. Pirmosios pakopos būna sunkiausios. Pirmiausia tai daroma gundymais, po to griežto įstatymo raide, nurodant pirmiausia sau, kas yra blogai, o kas gerai. Kitaip tariant – įsivedant tvarką ir judėjimo kryptį. Todėl ir atrodo, jog išeidami į išorinio formų pasaulio laisvę – ją tuoj pat prarandame. Sugriovę seną matricą, tuoj pat sukuriame naują. Taip įvyksta todėl, kad, susivokę bei pamatę pasaulio laikinumą, šį aktą atliekame pirmiausia protu. Taip esame pripratę. Protas yra pagrindinė materialėjimo ir nužmogėjimo priežastis, tačiau protas yra pirmieji Jokūbo kopėčių laipteliai (Senasis Testamentas), padedantys išauklėti kūną elgtis padoriai. Ir jeigu praėję vieną Kelio etapą (sutramdę gyvulišką kūną) jaučiamės neįsipareigoję bei neįsitempę, prieš mus iškyla nauji savęs kūrybos uždaviniai, apie kurios net nepagalvojame. Ir štai šiame naujame etape daug ką tenka spręsti jau nebe ne protu. Maža to – atrandame būtybę, kuri nėra jokia būtybė. Tai tiesiog nemarus Tu., kuris buvo yra ir bus visada.

Kelio (į save) pradžioje lūkesčiai būna dideli. Bet atsitinka taip, jog pradedi lipti Jokūbo laiptais, atsimerki akis ir pamatai, jog niekas iš esmės nepasikeitė. Aplink tas pats kiemas. Tie patys namai, ta pati darbovietė. Veidai, žmonės, daiktai - nepasikeitę, viskas turi tas pačias spalvas ir atspalvius. Netgi darosi labai skaudu, nes Kelio pradžioje austi lūkesčiai neišsipildė. Nbeliko kelionei būdingos romantikos, tik baugi ramybė, kuri protui – visiškai neįkandama. Atsimerkęs pamatai prabėgusį dešimtmetį, o gal du ir prisimeni Karalienės žodžius Alisai: „kartais tenka bėgti iš visų jėgų, kad liktum bent toje pačioje vietoje“. Jei nebūčiau bėgęs iš visų jėgų – būčiau, ko gero, likęs už borto. Kvantinis šuolis į tai, kas visada buvo. Tik atsikratė bereikalingi lukštai – iliuzijos apie pamatinę nekintamą tikrovę, kuri pasirodė tik viena iš milijono galimybių. Tačiau pasirinkimo jokio nebuvo.

Bet vis dėl to, kažkas kitaip. Viduj nėra nieko kas paliestų, užkabintų. Tu tame išorės teatre ir esi, ir neesi. Tau užpila ant galvos šiukšlių kibirą, nusipurtai ir eini toliau. Tuščias ir nepasiekiamas bet kokiam jusliniam-emociniam jautrumui, nes matai procesus platesniame diapazone, lyg iš šono.

Nors nieko išorėje neesi įsimylėjęs, bet tuo pačiu jautiesi neesąs bejausmis zombis, nes žinai, kad visa tai telpa tavyje. Pamažu atrandi savyje kitokių savybių - gali keliauti po paralelinius pasaulius ir kūne, ir be kūno. Kaip nori. Tačiau išsvajotų kelionių nebesinori. O kokia prasmė, kai viskas ranka pasiekiama. Tik pagalvoji ir atsiduri ten kur tau reikia. “Matrica” (išorinis pasaulis) – neatrodo sielos kalėjimu, nauja pasaulio tvarka, pasaulio vyriausybė su savo užmojais nebegąsdina, o sistemos agentai nebepersekioja už Įstatymo pažeidimus ir netgi sveikinasi kaip su savu. Nebelieka jokių sąmokslo teorijų. Viskas kas iki tol atrodė netobula, dabar atrodo savo vietose.

Iš gyvenimo kažkur dingo Holywoodo trileriui būdinga įtampa ir intriga. Atsirado budrumas be įtampos ir atsakomybė be įsipareigojimų. Pamažu lydosi baimės, jog kažkas gali įvykti, ko neturėtų įvykti, ir kad gali neįvykti tai, kas turėtų įvykti.

Tačiau Kelias duotas kiekvienam praeiti. Pranašui Enochui taip pat buvo parodytas Dangus ir Likimų knyga, tačiau ar jis iš karto buvo pakviestas į šią ekskursiją? Be to jis buvo doras žmogus Dievo akyse, bendravo su ateiviais ir angelais, kaip lygus O mes?

Nuo ko viskas prasidėjo?
------------------
Teosofai sako, kad Gyvybė Žemėje yra ta vienintelė arena, kurioje suvaidinus kokią nors svarbią rolę, gali pasirinkti: arba išeiti kurti geresnius pasaulius arba pagyventi laisvai be jų. Taip Dievas žaidžia su pačiu savimi, nes jis yra ir banga (idėja), ir materija (rezultatas), ir energija (kelias). Dievas tobulas, bet jis myli formas, nes jų nenutrūkstama kaita ir yra gyvenimas.

Kaip atsiranda noras pabusti?

Iš pradžių būna taip. Va, gyveni sau, paprastas žmogus ir ima kankinti keisti klausimai. Pirmas iš jų - jog tau visi meluoja ir slepia kažkokią Tiesą, retušuoja tikrąjį vaizdą, plauna smegenis. Pasirodo, kad visa tai tu pats ir pasirinkai, iššaukei iš kvantinės superpozicijos. Tu pats norėjai, kad tau meluotų. Po to, kai surenki faktus ir dėstai loginę dėlionę, norėdamas arba patvirtinti arba paneigti savo nuojautas, pradedi aiškiai suvoki, jog tau tikrai nesivaidena. Tada galvoji, ar meluojama iš piktos valios ar iš kvailumo? Aplinkiniai žmonės mano, kad reikėjo anksčiau kreiptis pas psichinės higienos specialistus ir dabar tokie klausimai nekiltų. Jeigu jau ima jie kamuoti, svarbu prisiminti, kokios yra Kontrakto sąlygos. Kalbu apie tą Kontraktą, kurį sudarėme „debesyse“ patys su savimi. Čia svarbu sau pačiam atsakyti, kokį vaidmenį “Matricoje” turi suvaidinti. Gal būt turi ją sugriauti, o gal pastatyti ir saugoti nuo kitų, o gal būt veržles pralaisvinti, kad kiti ant laurų neužmigtų ir galų gale pabustų iš kolektyvinio hipnozės seanso. O gal tavo paskirtis būti sraigteliu didelėje mašinoje ir trokšti kietos rankos valdymo, mielai įsileidžiant mikrochipus į savo rankas ar kaktas? O gal kietai miegoti, maukiant „Klumpės“ vyną už parduotuvės kampo atokiame bažnytkaimyje?

Norint žengti pirmuosius žingsnius laisvės link, pradžia visados būna kokioje nors bendruomenėje, draugijoje, bažnyčioje (jogos klube, mokykloje). Ten duodama idėja ir judėjimo kryptis. Pažindamas kitus, pažįsti save. Pažindamas save – pažįsti kitus. Bet žmogus, būdamas religinėje bendruomenėje gali ilgai nežinoti atsakymų ir blaškytis “matricoje” tarp pilno supratimo ir vaikiško atsisakymo susivokti. Nežinojimas atsakymų irgi gali būti savotiškas vaidmuo?

Pirmiausia nematomas Kelias ar Jokūbo laiptai pasireiškia matomais procesais. Spektaklis (filmas) žaidžiamas pagal karminį scenarijų ir per žiaurų neapčiuopiamą Įstatymą, užrašytą „debesyse“ arba pasąmonėje . Įstatymas pasirodė per Mozės Dievą nors Jis buvo ir Visada. Jis taip pat atneša išsigelbėjimą teisingiesiems ir bausmę nusidėjėliams. Kol žmogus, pasiryžęs žengti pirmuosius bažnyčioje studijuoja Įstatymą, jis arba teisus, arba ne tam tikro paragrafo atžvilgiu. Ne Mozės Dievas baudžia. Jis tik neutralus prokuroras, bet žmogus pats tai daro su savimi. Jis pats apsisprendžia ar kurti savo gyvenimą, ar pasikliauti išankstinėmis saugiomis programomis (kad ir labai Dieviškomis).

Pirmame etape didelio pasirinkimo net nėra - privalai pasikliauti programomis, išmokti matricos mašinų kalbą, išzubrinti visus technologinius paragrafus (o jų pagal Torą yra 613) ir teoriškai, ir praktiškai. Kitaip tariant, privalai pažinti okupacinę (tavo sielos atžvilgiu) sistemą, kurią tu pats sukūrei ir pasirinkai. Nes kito kelio neturėjai. O po to, jeigu kas ne taip, pats save nubaudi pagal tų įstatymų raidę. Tave graužia sąžinė, jeigu darai ką nors ne taip tam tikros sistemos atžvilgiu. Bet kitos sistemos akimis žiūrint, tu gali atrodyti kaip tikras teisuolis. Tačiau reliatyvus požiūris tau dar svetimas, kol nesupratai, kad matrica turi savo pakraščius, kad jos praktiškai nėra, nes tik tavo dėka matrica buvo gyva.

Dviejų akmenų Įstatymas, Sandora yra širdyje tam, kad pamėgintum savyje nugalėti žvėrį (kūną). kai tai įvyksta, po kurio laiko suvoki, kad esi laisvas netgi Įstatymo atžvilgiu. Tada į jį, kaip bet kokios sistemos sinonimą, gali nusivalyti kojas. Esi laisvas, nes žinai, kad iškalei kiekvieną pastraipą mintinai, pritaikei realiame gyvenime ir suvokei, kad metas pereiti į kitą klasę, kur šablonai ir sistemos nėra tokie griežti ir kur yra daugiau meilės ir laisvos valios. Tu tik nuvalai dulkes nuo abiejų akmenų ir žvėris (kūnas ir protas) tampa tau tarnu, nes mielai pasiduoda jaukinamas.

Trys žodžiai apie Tiesą
------------------

Šio Pasaulio unikalumas yra tas, kad pilna Tiesa jam nereikalinga. Pilna Tiesa sugriautų šį trapų 3-jų dimensijų Pasaulį. Jame neliktų pusiausvyros. Šio pasaulio melas palaiko gravitaciją ir mechaninius dėsnius. Jei žmonės staiga prisimintų Tiesą, Pasaulis (toks koks jis yra) tikrai sugriūtų ir grįžtų į normalią Dievo duotą vagą. Kuo blogiau tuo geriau. Tikra Tiesa deformuotų sistemą - iškreiptų “normalią” žmonijos socialinę piramidę, be kurios gyvybė Žemėje, tokioje formoje, kokia yra dabar, neišgyventų nė dienos. Tai senojo, iškreipto DNR kodo dalis, kuri tūkstančius metų iš kartos į kartą buvo programuojama tam, kad žmogus ne gyventų, o vien tik spręstų žvėries lygmens išlikimo problemas tol, kol pasieks kritinį tašką ir susivoks.

Žemiausiuose Visatos tankuose pasauliai remiasi manipuliacijomis, dėl to jie ir yra žemiausi. Tačiau melas nėra pateisinamas ir už tai baudžiama pagal karmos principą. Tokiu būdu atstatoma pusiausvyra, kuri visuomet būna išbalansuojama gyvenant žemesnių vibracijų pasauliuose. Bet kokia sistema, bet kokia matrica - visuomet būna pasmerkta, vos tik ji gimsta. Tačiau iš kitos pusės – ji yra amžina, dėl to, kad laikinos, nuolat griūvančios formos keičiasi kaip kaleidoskopo spalvos, pagal termodinamikos dėsnius tol, kol to pasaulio kolektyvinė sąmonė neprabunda ir neatlieka šuolio į visiškai naują kokybę, kur jokia termodinamika neveikia.

Čia klasikinė termodinamika atitinka žydų Totą, tuo tarpu Kvantinė fizika – Kristais mokymą.

Tokio šuolio išvakarėse, norim to ar nenorim, mes esame šiandien. Jį reikės atlikti. Vieniems skaudės, kitiems ne – tačiau to išvengti nepavyks. Tai jokiu būdu nesusiję nei su 2012, nei su 2013 m.. Viskas vyksta dabar, realiame laike.

Kiemas vis viena bus išvalytas, nors kol kas suirutė naudinga Mozės Dievui – tikrajam 3-iojo tankio matricos šeimininkui. Mozės Dievas vadinamas Matricos Dievu.

Žmonių įprastinės kančios dėl aklumo naudingos būtent Jam, o taip pat - kitiems Dievams (jų yra ne vienas), kurie mus čia ir patupdė, nes Dievai (gal būt ateiviai) iki šiol maitinasi šituo „Š“ iš Žemės. Tačiau laikui bėgant viena kryptimi, gundomi ir kankinami žmones ne tik pažįsta gėrį ir blogį, tačiau išmoksta visus paragrafus mintinai. Po to jie paliks Dievams trupinius, o sau pasiims viršūnes. Mozės Dievas, kaip ir kiti Dievai visada sieks susigrąžinti sielas į matricą, antraip jie nebedirbs daugiau Dievais. Visata duos atleis iš darbo. Top menedžeriai nebeparduos dvasinių idėjų ir nebeatlaikys konkurencijos rinkoje.

Konkurencijos, manipuliacijų ir praradimų egzaminą ne kiekvienas išlaiko, net ir Dievai, o jiems, kaip ir mums yra numatytas savas karmos ciklas, tam, kad pusiausvyra būtų atstatyta. Juk jie taip pat turi kilti Jokūbo laiptais Vienybės link. Bet ne visi tai supranta.

Jeigu kas galvoja nuo kasdieninių rūpesčių pasislėpti bažnyčioje (sistemoje), tam tikrai ateis vargo dienos. Idiotai išmoks melstis ir pramuš kaktomis bažnyčių grindis. Nes toks žmogus pagreitinta tvarka bus priverstas atlikti du darbus tuo pačiu metu: ir eiti Keliu kruvinais keliais visas Stacijas, ir išmokti mintinai Įstatymo paragrafus spjaudant kraujais. Nepavydėtina dalia, bet tai irgi gali būti toks Kontraktas arba vaidmuo.

Todėl ir sakau, jog iš „kermošinio religingumo“ šaipytis negalima. Bet esu įsitikinęs, kad dabartiniais laikais tokių tikrai mažėja.

Dieviškais egoizmas ir pirmas Dekalogo punktas
--------------------------------------------
Sužinoti Tiesą - reikštų atskleisti uždangą, praplėsti sąmonę, neprarandant ir neatiduodant SAVĘS. O taip pat - neįsileidžiant į save jokio „paralelinio pasaulio“ padaro, kuris, gal būt iš geros valios nori padėti. Netgi Pakylėtųjų Valdovų !!! Tokie padėjėjai – gali būti tik trumpi pagalbininkai, kad tavo protas, priprastų prie anapusinės realybės. Sąjungininkai iš anapus reikalingi tik tam, kad savo kuždėjimais padėtų praplėsti sąmonę, jei protas įkyriai reikalauja apčiuopiamų įrodymų. Po to šitų „draugų“ reikia skubiai atsikratyti. Žinoma, supratingos 5-6 lygmens anapusinės būtybės tave paliks pačios, tačiau pasitaiko ir blogų istorijų, nuo kurių niekas neapsaugotas.

Krikščionių bažnyčios, drausdamos okultizmą ir bendravimą su žemutiniais dvasių pasauliais tai daro teisingai iš praktinių sumetimų, nes toks bendravimas yra pavojingas, jeigu nesilaikai tam tikrų saugumo technikos taisyklių. Jogams draudžiama bendrauti su sidhchomis (dvasiomis), kas jos neišvestų iš teisingo kelio nušvitimo link. Tokie draudimai teisingi, bet žmonės jų dažniausiai nežino ir nepaiso. Pagrindinė saugumo technikos taisyklė bendraujant su dvasiomis – tai 10 Dievo įsakymų ir ....... sveikas egoizmas.

Jei kur nors ir praverčia sveikas racionalus egoizmas, tai tik dvasiniuose reikaluose, nes būti pragmatiku ir maksimalistu einant Keliu, įpareigoja Pirmas Dekalogo punktas: tarp manęs ir Dievo nieko nėra ir būti negali. Man atrodo, kad be reikalo New Age religijos siūlo atsisakyti ar pažaboti EGO. Kiek jį bežabotum, jis vis viena atsiras kitoje formoje. Tai neįmanoma užduotis. Kadangi aš visada turėjau problemų dėl EGO, nutariau jį nukreipti teisinga linkme, įdarbinti keliaujant po kitus išmatavimus, prisimenant, jog tarp manęs ir Dievo nieko nėra ir būti negali. Jeigu egoistiškai trokšti patirti Dievą, tai visi tie dvasių pasaulio kuždesiai tampa kaip tušti tauškalai į kuriuos arba kreipi dėmesį, arba ne, priklausomai nuo nuotaikos ir pragmatinių tikslų, kuriuos norisi pasiekti. Su tais padarais reikia elgtis griežtai ir tiksliai, tuomet nekyla joks pavojus patekti į jų pinkles. Bet geriausia su jais iš viso neprasidėti. Tai pasakytina ne tik apie dvasių pasaulį, bet ir apie visas be išimties ateivių civilizacijas, kurios, tiesą sakant, jau pradeda atsibosti su savo patarimais ir lindimais ne į savo reikalus.

Reliatyvus gali būti tik materialusis pasaulis
-------------------------------------
Metodologija, kaip ištrūkti iš matricos gali būti pati įvairiausia. Viena iš tokių - mano praktikuojamas neurologinis reliatyvizmas, netgi pamatinių vertybių atžvilgiu. Tačiau čia irgi reikia būti budriems, nes reliatyvizmas naudingas žengiant pirmuosius žingsnius laisvės link, sprendžiant kasdieninius materialius ir informacinius šio pasaulio klausimus (kitaip tariant, bendraujant su žmonėmis), nes mes visi esame skirtingi ir mūsų tiesos, būnant žemėje, yra skirtingos. Mūsų saikai, kuriais seikėjame energijas iš kvantinio okeano, yra unikalūs. Ir nė vienas iš jų negali pretenduoti į absoliučiai teisingą modulį. Tačiau sąmonei kylant Jokūbo laiptais, reliatyvizmo gyvenime tampa mažiau, nes kuo aukščiau, tuo daugiau išminties ir suvokimo, kad mes tampame kaip vienas kūnas, kurio atskiros dalys jau nebemato skirtingai, neprarasdamos savęs, kaip Dieviškąjį vardą turinčių asmenybių.

Tuo tarpu gyvenant kūniškam lygmenyje būtina elgtis nestandartiškai (taip, kaip liepia širdis, o ne aplinkybės), nes Įstatymas jau yra širdyje, o nestandartinis elgesys nuvalo dulkes. Standartai, įsitikinimų sistemos ir saugūs gyvenimiški scenarijai Biblijoje vadinami drabužiais. Drabužiai būna dažniausia priežastis, dėl ko negaluoja širdis. Nuvalius dulkes, atskleidžiame uždangą. Apsinuoginame. Jeigu ant dulkėto, purvino paviršiaus pirštu vedžiosi tas pačias raides, ateis vėjas ir lietus (gundymai) ir viską vėl sujauks. Tai nepatikima. Geriau apsinuoginti.

Gyvendamas melo ir iliuzijų pasaulyje kiekvienas pats sau išsirenka drabužio fasoną. Gudresni - pataiso Įstatymo raides (arba dalį Jo punktų), kurie atrodo nesuprantamai ar baugiai. Tiesiog Įstatymo raidės užpaišomos kitomis spalvomis, kad drabužis atitiktų madą. Užsivilkdamas tokius drabužius, ant kupros žmogus pasiima ir karmos naštą. Tikroji laisvė atsiranda tada, kai atsisakai visų normų ir ritualų juos VISUS uoliai vykdydamas. Bet ką daryti tada, jei nesinori? Bet kokiu atveju, reikia pradėti, o po to širdis pasakys ką daryti, o gyvenimiškos aplinkybės susiklostys taip, kaip to labiausiai reikia.

Čia mes kalbame apie dvasinius įstatymus. Su pasaulietiniais yra šiek tiek kitaip.

Pasaulietiški įstatymai kuriami ne dėl tvarkos, bet tam, kad atsirastų noras juos pažeisti. Nes kol nėra įstatymo, nėra ir tokios pagundos. Senovės žydų išmintis sako, kad jeigu nori sugriauti valstybę, reikia uoliai vykdyti įstatymus.

Geriausias streikas yra geras darbas.

Uolus įstatymų vykdymas yra sistemos veidrodis, o tuo pačiu jos parodija. Kiekviena tvarka nori, kad kas nors ją pažeistų. Deja tai yra dėsnis. Apie įstatymus sužinome tik tada kai jie yra priimami Seime ir tada kai jie pažeidžiami. Kitais atvejais mes apie juos nieko nežinom. Tik tokiu būdu valdžia praneša savo pavaldiniams, jog ji egzistuoja. Todėl ji nuolat provokuoja ir gundo. Jei garsiai pasakoma nežudyk ir nevok, ji tiesiog provokuoja tai padaryti. Bet kaip sakiau, bet kokia pasaulietinė įstatymų sistema vos tik gimusi jau yra pasmerkta. Todėl ar verta dėl jos pergyventi? Ji niekad nebus teisinga gyvenant 3-jų dimensijų (išoriniame) formų pasaulyje. Nes formų pasaulis yra reliatyvus.

Kaip sakė Sergejus Lazarevas, bet kokia valstybė žmogaus dvasinių procesų atžvilgiu visuomet tarnaus kaip „negatyvus faktorius“. Tačiau jis būtinas ir reikalingas tam tikru sielų augimo laikotarpiu, nes žmogus turi išmokti atsispirti gundymams.

Bet tokia tvarka bus ne amžinai.

Sistema gali pasitarnauti kaip instrumentas, kaip dvasinių procesų katalizatorius. Tačiau tarp pasaulietinių ir dvasinių įstatymų niekad negalima dėti jokio lygybės ženklo.

Bet koks „negatyvus faktorius“ visuomet užsitarnauja karmą. Ir jeigu tas „negatyvus faktorius“ pasitarnauja pozityvių dvasinių procesų katalizatoriumi, jis vis viena neatleidžiamas nuo karminės atsakomybės. Jei vagis apšvarino tavo butą ir tu dėl to tapai dvasiškai tyresnis, tai karminių procesų prasme, nusikaltėlis vis viena turi sėsti į kalėjimą ir jokios lengvinančios aplinkybės, nei tavo atleidimas negali tapti pretekstu išvengti bausmės. Pusiausvyra turi būti atstatyta. Bet kuri teisinė sistema sukuria sau karmą, todėl ji jau gimusi yra pasmerkta, nes atsiradusi iš karto gundo nusidėti. Gundymas, kaip augimo katalizatorius reikalingas, bet gundymas neatleidžia nuo karminės atsakomybės. Ar nesusimąstėte, kodėl širdies ir onkologinės ligos teisininkų tarpe yra labai populiarios? Marijos evangelijoje (1947 m. prie Negyvosios jūros rastas I-II a. apokrifas) yra tokie žodžiai: „nekurkite įstatymų, kad vėliau nebūtumėte pagal jų raide teisiami“.

Kristaus mintis, jog skriaudėjams reikia atkeisti, buvo neteisingai interpretuota.

Aš tai suprantu kitaip: atleidimas – tai žinojimas, kad priešininkas (vadinasi sistema) gaus to ko nusipelnė (vadinasi jokio keršto) ir tuo pačiu padėkojimas už neįkainojamą pamoką, kuri padėjo praregėti. Tokiu būdu į eterį nepaskleidžiu jokio negatyvo ir išeinu iš vandens sausas.

Tai paradoksas, bet jis teisingas
-------------------------

Ateina laikas, kai žmogui išorinių ritualų nebereikia, nes dulkės nubyra pačios nuo per daug didelės trinties. Kol bijai apsinuoginti ir dėl to jausti gėdą, geriau nešioti rūbus ir studijuoti paragrafus mechaniškai, papunkčiui, iš lėto, net ir nežinant jų esmės. Jei ką praleidai, būtina grįžti ir iš naujo pakartoti. Tai „negatyvus faktorius“, bet jis reikalingas. Svarbu tikėti, jog suvokimas vėliau ar anksčiau bus duotas. Dabartiniais laikais, šis mokymo procesas vyksta labai intensyviai ir į Šio Pasaulio universitetą susirinko tikrai išskirtinės sielos. Sakyčiau – galaktikos o gal ir Visatos elitas. Tai tikrai ne sraigteliai Dievo mašinoje. Per vieną dieną ar net valandą galima išmokti tokią pamoką, kurią ankstesnių amžių adeptai mokydavosi 7 reinkarnacijas po 3000 metų.

Išėjimas iš gėrio ir blogio priešpriešų ribos, kurias saugo Įstatymas, nereiškia, kad tu atsisakai socialinės ir asmeninės atsakomybės, ji tik perauga į labiau adekvačią formą. Paradoksalu yra tai, kad ta naujai atgimstanti atsakomybė nėra tokia, kurios laukia ir tikisi iš tavęs likusi bendruomenės dalis bei esama teisinė sistema, kuri tebegyvena kolektyviniame hipnozės seanse (filme). Bendruomenė laukia iš tavęs nekompromisinės kovos su blogiu, bet ji akla ir pati nežino, kas yra blogis, nes gauna iškreiptus receptus, užrašytus žemiškuose įstatymuose, kurie nusako šviesos ir tamsos, tikrumo ir netikrumo ribas. O kadangi tos ribos netikros, jos sukuria prievartos aparatą tikrųjų sielos poreikių atžvilgiu ir gali tapti „negatyviu faktoriumi“, vadinasi - puikia trąša praregėjimui.

Tas ribas tu matai visai kitaip ir nepyksti dėl to, kad pati sistema ar kitas jas mato jas kitaip. Tau takoskyros kaip ir nėra, nes matai mozaiką iš platesnės perspektyvos ir nuolat besikartojančius ciklus vis naujesnėje kokybėje bei energijų transformacijas, susijusias su pirminiu žmogaus noru ar nenoru lipti Jokūbo laiptais.

“Žodžiai, kurie duoti žemės daiktams pavadinti veda į paklydimą, nes jie nukreipia širdies dėmesį nuo to, kas amžina į tai, kas netikra” (Ev. pagal Pilypą 11).

Bet kurios išorinės formos, nubrėžtos įsitikinimų sistemos - tikrovės ribos, kaip ir Biblijoje minimi drabužiai tarnauja apgavystei, bet jie gali apsaugoti tam tikro sezono metu nuo šalčio ir nuo gėdos. Jie taip pat gali tarnauti kaip žinutė bendruomenei apie tavo statusą. Tai yra ne tik nežinojimo, bet ir puikybės simbolis. Drabužis reikalingas, kol jo tikrai reikia iliuziniam Pasauliui (ar pasauliams) išlaikyti.

Vakarai bus išgelbėti
--------------

Visados sakydavome, jog „Vakarai mus išgelbės“. Dabar sakoma, kad „Rytai išgelbės“. Visa Vakarų filosofija nuėjo melo keliu, išstumdama ar pakeisdama šventų raštų žinias žmogiškosiomis sampratomis, iškeliant kūną, t.y. žvėrį aukščiau už Dievą. Todėl gali būti, kad Vakarai greičiau persirgs, už geraširdę Rusiją. Vakariečiai greičiau išmoks paragrafus ir greičiau už kitus brolius ir seseris iš Rytų nusimes šio pasaulio drabužį. Dvasingiems, uoliai medituojantiems Rytų adeptams gali būti sunkiau. Rytai siūlo pasiekti Tiesą per giežtą askezę ir atsisakymą būti įrėmintiems, apgaudinėjamiems bei mušamiems šioje melo ir iliuzijų matricoje. Išeiti ir pasislėpti savo viduje, nenorint matyti ir prisiimti atsakomybę už tai, kas darosi išorėje - tai lengvesnis kelias. Buda tai suprato, bet ar supranta tai visi Rytai?

Man budistinė sutra, - tai kaip ieškojimas. Tai panašu į žaidimų programą, kuri veikia tam tikru augimo periodu. Uoliai ir stropiai vykdydamas įprastinius savo darbus pagal dvasinių ir žemiškų įstatymų raidę, mintyse kartodavau sutras ir kartu - krikščionišką “Tėve mūsų”. Tokia keista kontempliacija pradeda veikti iš vidaus. Sutros, pirmiausia, derina įprastą minčių srautą taip, kad atlaikyčiau gundymus, kurie susiję su mano drabužiais (sistema). Po to drabužiai krenta ir lieka tik nuogas kūnas - siela. Po kurio laiko iš visų įstatymų lieka tik 2 punktai - meilė ir laisva valia.

Išsigelbėjimas yra mirtis
----------------------
Kiekvienas žmogus, kuris ieško išsigelbėjimo ir Tiesos, iš tikrųjų ieško sau mirties, tame drabužyje (įsitikinimų sistemoje), kuriame priverstas gyventi. Jis turės numirti arba bus nukryžiuotas, nes atsirandantis jo „naujas supratimas“ visuomet bus priešingas visuomenės normų ir teisingumo supratimui. Esama sistema orientuota į 5 pojūčius ir pagal juos sprendžia apie visumą. Ir pagal tai yra užprogramuojamas prievartos aparatas.

Juslinio pasitenkinimo ieškojimas neturi nieko bendro su dvasiniais ieškojimais. Bet 5 juslių sistema (vakarietiška) gali tapti (ir tampa) puikiu tramplinu sąmonės prabudimui. Rusai to nesupranta. Iliuminati ordino paslaptys sąmokslo teorijų kūrėjų lūpomis buvo neteisingai interpretuotos. Ta linkme, matyt pasidarbavo Rytų saugumo tarnybos. Pasaulio vyriausybė, deja, yra, bet ji ne tokia , apie kurią rašo mano mylimi autoriai David Icke ar Alan Watt‘s. Pavyzdys toks: Europos Sąjunga yra kūniškų gundymų matrica, bet be jos šiame žmonijos evoliucijos etape sielos neišsigrynintų. Vakaruose kuriamas „žemiausias taškas“, "žengimas į pragarus", be kurio nebūtų suvokto judėjimo kvantinio šuolio link. Be "žengimo į pragarus", be gundymo dykumoje, mes šiandien apie Kristaus prisikėlimą nieko nebūtume žinoję.

Žvėris sutramdomas žvėrimi, protas įveikiamas protu
.......................................

Bet kuri šventa knyga kalba ne vien tik apie 5 jusles ir žvėries sutramdymą, nurodydama kiekvienam žmogui jo trūkumus ir prastą būtį. Šventraščiai kalba apie žmogų kaip kūno ir sielos visumą. Tiek dangiški, tiek žemiški įstatymai atlieka tą pačią funkciją - tramdo žvėrį, bet tuo pačiu jį ir gundo. Tačiau dangiški įstatymai tai daro teisingai, o žemiški – ne, nes jie visados žmogų vertina siaurai - kaip žvėrį ir nenumato jokių alternatyvų jam pasikeisti. Be to žemiški įstatymai reikalauja nusilenkimo ir paklusnumo, tuo tarpu dangiški įstatymai pripažįsta laisvą valią. Jei žmogus pasiruošia eiti Keliu, jis turi būti pasiruošęs ir gundymams. Dieviški įstatymai gundo tol, kol žvėris yra gyvas ir savarankiškas. Prijaukintas žvėris į gundymus nereaguoja, todėl jį nugalėjus, Dieviški įstatymai nebereikalingi, nes žmogus pats tampa pilnaverčiu Dievo partneriu, o jo gyvenimas atitinka realią tvarką Visatoje.

Šalia popierinės Knygos papildomai studijuodamas dar ir Gyvenimo Knygą - daug greičiau pamatai realią situaciją. Gyvenimo knyga visų pirma yra budėjimas, savistaba bei savianalizė kiekviename žingsnyje darant teisingas išvadas.

Materiali 3-iojo pasaulio matrica nėra nei blogai, nei gerai. Tai pakankamai saugūs akiniai ir darbiniai drabužiai (gyvenimo scenarijai) pradedančiajam. Tam tikru gyvenimo etapu yra labai smagu ir jauku gyventi mašinų pasaulyje. Vėliau matrica padeda atsiremti kojomis į visišką dugną, pabusti ir pakilti. Ir vieną gražią dieną drabužiai tampa girnapuse ant kaklo.

Kiekvienas saugus gyvenimiškas scenarijus (ar asmeninis projektas) - tai žmogaus karas su Dievu, aprašytas Jobo knygoje. Karas su Dievu – iš žydų paveldėta, prigimtinė maištininko-europiečio savybė, kuris, žinodamas Įstatymą, o po to jį paminęs, vėl intuityviai siekia vienybės. Tačiau šį kartą dėl aklumo ją mėgina atrasti kūno ir išorinės laimės lygmenyje. O iš tikrųjų maitina žvėrį. Kai kam atrodo, jog tai blogai. Tai nėra visiškai blogai. Pamokos gali būti kartojamos, tačiau jos bus išmoktos sunkiau ir greičiau, negu per rytietišką atsižadėjimą kur nors jogos klube. Iš esmės išvarymas iš Edemo, išėjimas iš Egipto, Jobo kančia - to paties turinio procesai, kurie vyksta dabar. Jie visi simbolizuoja Kelią, esantį skirtinguose atkarpose, pasauliuose ir realybės lygmenyse.

Copyrited www.kvantnemagija.lt
Kopijuoti į kitas svetaines galima tik su nuoroda www.kvantinemagija.lt

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija