Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Kaip sumažinti nerimą ir stresą?

Kaip sumažinti nerimą ir stresą?


ĮrašėGintaras- Įrašyta17 Lapkričio 2016

Dabar daug kalbama apie streso atmosferą visuomenėje, prastą tautos emocinę būklę, patyčias visuose lygmenyse. Tai yra realaus įprasto gyvenimo grimasos. Kviečiama su visais šiais reiškiniais kovoti. Pagaliau apie tai prabilo ir valdžios vyrai.

Kaip valdyti stresą, žmones mokau jau seniai, kokius 10 metų. Ketvirti metai šia tema rengiu paskaitas, seminarus ir kursus, konsultuoju asmeniškai visoje Lietuvoje. Žinoma, mano metodai toli gražu ne moksliniai ir ne akademiniai, jie yra tam tikrų asmeninių dvasinių ieškojimų ir inovacijų produktas. Ir galiu pasakyti, jog rezultatais esu patenkintas. Noriu tikėti, jog įveikti tautoje stresą ir nerimą nėra sausas naujosios Vyriausybės šūkis – vėliau seks konkretūs veiksmai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad paprastiems žmonėms didžiausias nerimo ir streso šaltinis yra pati valdžia. Taip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Bet kai pradedi dirbti su savimi, ir valdžia, ir blogi kaimynai tampa draugais.

Taigi, ir dabar norėčiau pasidalyti patirtimi, kaip išsilaisvinau, bei priminti vieną šaltinį, kuris man asmeniškai padėjo perinstaliuoti smegenis. Tai buvo maždaug prieš 20 metų. Pirmiausia, padėjo kvantinės fizikos studijos, o labiau už viską Roberto Antono Wilsono knygos. Buvo ir daugiau šaltinių, kurie padėjo vidiniame darbe, bet šis, manau, buvo esminis.

Pagrindinė naujo įsitikinimo mintis, kuri gydo – nėra pamatinės objektyvios tikrovės. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo statuso visuomenėje, liudija tik savo tikrovės versiją, įsitikinimus bei patirtį, kuri man gali būti neįdomi arba įdomi. Perimti kito žmogaus modelį reikštų atsisakyti savo visatos ir numirti kaip asmenybei. Bet mes galime ir praturtinti vienas kitą. Pagrindinė kova yra su baimėmis. Jų yra labai daug. Taigi, savo patirtyje baimes nuodijau reliatyvizmu, kuris atkabina bet kokias fiksacijas. Kartais reikia vienos idėjos, kuri pakeistų gyvenimą. Man tai buvo neurologinis reliatyvizmas.

Galbūt tai irgi iliuzija, bet ji gydo, suteikia laisvės pojūtį ir daug energijos.

Kokia gi tokio reliatyvizmo edukacinė prasmė? Kvantinė logika moko priimti visus įmanomus atsakymus ir kurti savo modelį aiškiai suvokiant, jog tai modelis, kuris jokiu būdu negali būti tikrovės ekvivalentu.

Kai DAO pavadini DAO, tada DAO nebetampa DAO.

Būtent apie tai ir kalba R.A. Wilsonas. Kvantinė psichologija labai praktiška mankšta smegenims, nes moko klausyti ir girdėti, bet visa tai nesukelia neigiamų neurologinių pasekmių. Liaudiškai kalbant, kitų žmonių nuomonė nemotyvuoja. Vadinasi, išlieki ramus, kas beatsitiktų, netgi, kai tavo atžvilgiu kas nors nevaldo emocijų ir raunasi nuo grandinės. Nebelieka streso. Ilgainiui praktikuojant neurologinį reliatyvizmą pagauni save už rankos, kad nebėra streso. Kai aplink esantys plyšta nuo nervų, tu žiūri į tai, kaip į spektaklį. Nutyla vidinis dialogas. Kai jis nutyla,tavyje atsiranda daugiau energijos ir žinojimas be žodžių, kas vyksta ir ką turi daryti. Kitaip tariant, atsiveri Dievo ir Visatos vedimui, o problemos išsisprendžia savaime.

Tai buvo mano kelias. Galbūt kitas žmogus pasirinks kitą kelią. Aš tik dėstau savo patirtį, kuri kitiems neprivaloma, bet, galbūt kai kuriuos draugus užves ant kitokių sprendimų kelio...

Šita, žemiau pateikta ištrauka iš R.A.Wilsono knygos „Kvantinė psichologija“, svetainėje jau buvo. Vienaip ar kitaip aš daug jo citatų naudojau ir naudoju. Šį kartą pateikiu vieną iš patobulintų versijų. Radau straipsnį, išverstą kažkada populiaraus „Šiaurės Atėnų“ leidinio puslapiuose. Pateikiu šiek tiek papildytą.

Pagarbiai
Gintaras Mikšiūnas

Kaip tik taip pareiškė Johnas Gribbinas, žurnalo „New Scientist“ fizikos skilties redaktorius, BBC televizijos debatuose su Malcolmu Muggeridge’u, bet dauguma žiūrovų jo žodžius sutiko skeptiškai. Regis, vis dar gajus viduramžių katalikiškos eros palikimas, kuris verčia daugumą žmonių, net išsilavinusių, manyti, kad visi turi kažkuo „tikėti“, kad jeigu žmogus nėra teistas, tai jis – dogmatiškas ateistas, jeigu nemano, kad kapitalizmas nuostabus – vadinasi, jis karštas socializmo šalininkas, ir jeigu aklai netiki X, tai reiškia, kad jis yra mirtinas X priešas ir karštai išpažįsta X priešingybę.

Mano manymu, tikėjimas yra intelekto mirtis. Kai tik žmogus įtiki kokia nors doktrina (nesvarbu kokia) arba tampa kuo nors tikras, jis liaujasi mąstyti apie tą egzistavimo aspektą. Kuo tvirtesnis žmogaus įsitikinimas, tuo mažiau jam lieka peno apmąstymams, o žmogui nėra jokio reikalo apie nieką galvoti ir, vadovaujantis šiuolaikinės medicinos standartais, teigiančiais, kad smegenų neveiklumas įrodo, jog gyvybė nutrūko, jis galėtų būti laikomas kliniškai mirusiu.

Mano požiūris yra identiškas daktaro Gribbino ir daugumos nūdienos fizikų požiūriui, kuris fizikoje yra žinomas kaip Kopenhagos interpretacija, nes buvo suformuluotas Kopenhagoje daktaro Nielso Bohro ir jo bendradarbių 1926–1928 m. Kopenhagos interpretacija kartais vadinama „modelio agnosticizmu“ ir teigia, kad bet kokios schemos, kurias naudojame mūsų pasaulio patyrimui sisteminti, yra pasaulio modelis ir jų nedera painioti su pačiu pasauliu. Alfredas Korzybski bandė populiarinti šį požiūrį ir kitose srityse, pasitelkdamas šūkį „Žemėlapis nėra teritorija“. Alanas Wattsas, talentingas Rytų filosofijos aiškintojas, pateikė dar išraiškingesnį palyginimą: „Meniu nėra pietūs.“

Tikėjimas – tradicine prasme tikrumas arba dogma – yra grandiozinė iliuzija: „Mano dabartinis modelis (arba schema, žemėlapis) aprėpia visą visatą ir jo niekada nereikės keisti.“ Mokslo ir pažinimo istorijos požiūriu, man tokia nuostata atrodo absurdiška ir arogantiška, ir aš negaliu atsistebėti, kad labai daug žmonių vis dar mąsto kaip viduramžiais.

Pagrindinis dalykas, kurio išmokau gyvenime, yra tas, kad „tikrovė“ visada yra daugiskaitinė ir kintama.
Žodis „tikrovė“ anglų kalboje yra a) daiktavardis ir b) vienaskaitinis.

Todėl, kai mąstome, anglų kalba (ir daugelis kitų indoeuropiečių kalbų) pasąmonėje programuoja mus įsivaizduoti „tikrovę“ kaip vieną esatį, kaip didžiulį Niujorko dangoraižį, kuriame kiekviena dalis yra tik kitas „kambarys“ to paties pastato viduje.

Ši kalbinė programa yra tokia įtaigi, kad dauguma žmonių mąstydami negali išsiveržti už jos ribų, ir kai kas nors bando pasiūlyti kitokią perspektyvą, jie tik pasukioja pirštą prie smilkinio – girdi, tauškia nesąmones.

Supratimą, kad „tikrovė“ yra daiktavardis, vientisas daiktas kaip plyta ar beisbolo lazda, lemia biologinis faktas – mūsų nervų sistemos, tikriausiai išlikimo tikslais, paprastai sujungia energijos šokį į fiziško pavidalo „daiktus“. Tačiau tokie „daiktai“ vėl suskyla į energijos šokius – procesus arba veiksmažodžius – kai nervų sistemos susijungia su tam tikromis narkotinėmis medžiagomis arba yra paveikiamos pasitelkiant jogos arba šamanizmo pratimus ar mokslinius prietaisus. Ir misticizme, ir fizikoje sutariama, kad „daiktus“ konstruoja mūsų nervų sistema ir kad tas „realybes“ (daugiskaita) geriausia apibūdinti kaip sistemas ar energijos funkcijų pluoštus.

Tiek apie „tikrovę“ kaip daiktavardį. Supratimas, kad „tikrovė“ yra vienaskaitinė tarsi hermetiškai uždarytas stiklainis, nesuderinamas su šiuolaikinio mokslo atradimais, kurie šiame šimtmetyje rodo, kad „tikrovę“ teisingiau suvokti kaip tekančią ir vingiuojančią upę, kintančią ir evoliucionuojančią kaip pats gyvenimas.

Dauguma filosofų žinojo, bent jau apytiksliai nuo 500 m. pr. Kr., kad pasaulis, kaip jį pateikia mūsų pojūčiai, yra ne „realusis pasaulis“, o konstrukcija, kurią mes kuriame – mūsų meno kūrinys. Šiuolaikinis mokslas prasidėjo Galilėjaus laikais, kai jis įrodė, kad spalva „yra“ ne objektuose, o susidaro iš mūsų pojūčių sąveikos su objektu. Nors filosofijai ir mokslui žinomas neurologinis reliatyvumas ir tobulėjant technologijoms jis buvo įrodomas kaskart vis įtaigiau, mes dėl kalbos kaltės vis tiek manome, kad už pojūčių sukurtos srūvančios, vinguriuojančios, sąveikaujančios ir kintančios visatos slypi vientisa, monolitiška „realybė“, aiškiai ir tvirtai apibrėžta, tarsi geležies gabalas.

Kvantinė fizika sudavė smūgį tokiai platoniškai „realybės“ sampratai, parodydama, kad moksliškai prasmingiau kalbėti tik apie sąveikas, kurias mes faktiškai patiriame (mūsų veiksmus laboratorijoje), o suvokimo psichologija pakirto ją parodydama, kad tarus, jog tokia samprata egzistuoja, kyla beviltiškų prieštaravimų bandant paaiškinti, kaip mes suvokiame, kad hipopotamas iš tiesų nėra simfoninis orkestras.

Vienintelės „realybės“ (daugiskaita), kurias mes faktiškai patiriame ir apie kurias galime prasmingai kalbėti, yra suvokiamos, patiriamos egzistencinės realybės – realybės, kuriose mes dalyvaujame kaip redaktoriai – ir jos visos neatsiejamos nuo stebėtojo, kintančios, evoliucionuojančios, galinčios būti praplėstos, praturtintos, nuo žemos raiškos pereinančios į aukštą, anaiptol nesusidedančios į vieną Realybę iš didžiosios raidės R kaip galvosūkio fragmentai. Jos veikiau kontrastuodamos iliuminuoja viena kitą tarsi paveikslai didžiuliame muziejuje ar skirtingi Haydno, Mozarto, Beethoveno ir Mahlerio simfonijų stiliai.

Alanas Wattas pasakė bene taikliausiai: „Visata yra didžiulė Rorschacho rašalo dėmė.“ Mokslas atranda joje vieną reikšmę XVIII šimtmetyje, kitą XIX, dar kitą XX; kiekvienas menininkas atranda unikalias reikšmes vis kituose abstrakcijos lygmenyse, o kiekvienas žmogus – vis kitokias reikšmes skirtingomis savo gyvenimo valandomis, nelygu kokia vidinė ir išorinė aplinka.
Mūsų „realybės“ modeliai yra labai maži ir tvarkingi, o patyrimo visata didžiulė ir chaotiška, todėl nė vienas modelis negali aprėpti viso milžiniško chaoso, atsiveriančio necenzūruotai sąmonei.

Manau, kad neurologinis modelio agnosticizmas – Kopenhagos interpretacijos taikymas už fizikos ribų pačiai sąmonei – leidžia žmogui išsivaduoti iš mechaniškų jausmų ir robotiško mąstymo pastatyto gardo, kuriame kalėti esame pasmerkti, jeigu laikomės įsikibę dogmatiškų modelių ir nekišame galvos iš savųjų realybės tunelių.

http://www.rawilson.com/trigger1.html
Vertė Vitalijus Šarkovas
"Šiaurės Atėnai"

p.s.

Nedidelis ekspetimentas su Dabartinės lietuvių kalbos žodynu (www.dz.lki.lt)

Įveskite žodį „tikrovė" ir gausime atsakymą:
tikróvė (1).
Tai, kas jau yra, realybė: Ar jo žodžiai atitinka ~ę?

Jeigu įvesime į žodyno paiešką daugiskaitoje „tikrovės", tai nerasime nieko. Lietuvių kalbos žodynas, kaip sąmonės programavimo priemonė, nenumato tokio reiškinio, kaip kelios tikrovės. Ji yra viena, nekintama ir fundamentali. Kaip šiuo atveju elgtis, kai kvantinė fizika mus verčia manyti, jog yra daugiskaita, kad pasaulis yra daugiasluoksnis, susidedantis iš nepamatuojamo tikrovių kiekio, o pasireiškia tik ta, kurią sugebame ar norime pamatyti? Šalia gali egzistuoti daugybė kitų tikrovių ir tiesų, kurių nesugebame ar nenorime matyti. Kiekvienas laisva valia renkasi, ką nori matyti.

Išvada. Jeigu a priori manoma, jog tikrovė viena, tai ir tiesa yra viena. Jeigu kvantinė fizika mums sako, kad tikrovių yra daug, vadinasi ir tiesų gali būti daug. Fundamentalioji, materialistinė logika mums perša mintį, kad jeigu tikrovė ir tiesa yra Viena, vadinasi esti ir vertikali, piramidinė hierarchija žmonių, kurie tikrovę/tiesą žino geriau už likusius. Tie, kurie žino mažiau, turi pasiklausti pas tuos, kurie žino geriau ir ne už „ačiū", o už pinigus.

Štai šis modelis yra katorga pasaulio žmonėms, nes bet koks gražiai kalbantis oratorius įtikins milijonus eilinių žmonių, kad jis tobuliausiai suvokia, kaip viskas yra ir kaip turi būti. Pagal tai teisiami visi kiti, kurie žino kitaip ir ne taip. Todėl kitaip mąstantys visuomet nervina tuos, kurie sėdi piramidės viršuje.

Kūrybiškumas - visų pirma, tai bandymas išeiti iš už leistino žinomumo ribų. Jokie gamtos dėsniai nėra kliūtis sukurti savo pasaulį, kuris praturtina kitus pasaulius...

GM

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija