Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Iš kur kyla žmogaus mintys?

Iš kur kyla žmogaus mintys?


ĮrašėGintaras- Įrašyta27 Vasario 2017

Interviu žurnalui "Būrėja", 2017 m. vasaris

1. Kas yra mintys, mąstymas? Kaip vyksta mąstymo procesas? Iš kur kyla žmogaus mintys?

Žymiausi pasaulio filosofai nuo pat Antikos laikų iki šių dienų mėgino ir tebemėgina atsakytį į šį klausimą. Netgi ir šiandien mes negalime vienareikšmiai į jį atsakyti. Aš nesu filosofas, taip pat nesu neurologas ar psichologas. Tačiau pabandykime iš bendro išsilavinimo apibendrinti ir suvesti į vieną visumą kelis su šiuo reiškiniu siejamus aiškinimus. Visų pirma, mąstymas, mintys, kaip rašoma pasaulietiniuose vadovėliuose, yra apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimo procesas, leidžiantis pažinti ne tik tikrovės daiktus, įvykius ir kitus reiškinius, bet ir jų santykius bei priežastinius ryšius. Mąstymas tai esąs mentalinis procesas, kuris leidžia gyvoms būtybėms modeliuoti pasaulį, efektyviai pasiekti savo tikslus, materializuoti norus. Mąstymas apima manipuliavimą žiniomis, sąvokų formavimą, problemos sprendimą, priežasties nustatymą ir sprendimo priėmimą.

Manoma, kad pagrindinis mąstymo įrankis yra galva, tiksliau – joje esantys smegenys. Painūs ir labai sudėtingi neuronų ryšiai ir užtikrina mąstymo procesą. Tačiau mokslas ne kartą buvo įrodęs, jog smegenys tik iš dalies yra susijusios su mąstymo procesu. Pelėms būdavo išimama didžioji dalis smegenų, o jos vis tiek prisimindavo išmoktas funkcijas. Greičiausia, yra taip, kad mąstymo ir minčių priežastys glūdi už mūsų fizinio apvalkalo. Kitaip tariant, jos atsiranda iš mūsų dvasinės prigimties.

2. Tiesa, kad daug ir giliai mąstantiems gyventi sunkiau nei žmonėms, kurie „plaukia gyvenimu pasroviui“ – daug negalvodami?

Negalima vienareikšmiai atsakyti į šį klausimą. Labai aktyvus mąstymas, galvojimas yra daugiau valios išraiška, kai gyvybiškai būtina rasti teisingą sprendimą, žmogaus nuomone, keblioje situacijoje. Žmogus turi įvertinti labai daug galimų variantų ir rasti vienintelį. Žiūrint iš dvasinės pusės – per daug mąstyti nesveika. Per daug aktyvi mentalinė veikla reiškia, kad žmogus gyvenimo yra įspraustas į kampą. Kai yra išgyvenamos sudėtingos emocinės būsenos, įsijungia tam tikras apsauginis mechanizmas ir į galvą pradeda lįsti begalinis srautas minčių, kurių didžioji dalis neracionalios ir bevertės. Vidinis dialogas yra bevertis dalykas. Tiesiog žmogus mintimis išgyvena jau būtus arba būsimus scenarijus, dėl to įkrenta į dar didesnę emocinę duobę, iš kurios būna sunku išlipti. Per daug aktyvus mąstymas iš tikrųjų be galo vargina. Protinis darbas yra sunkesnis už fizinį. Bet jeigu to nebūtų, mes užterštume Visatą savo negatyviomis emocijomis. Jos turi būti išmąstytos ir išsakytos. Lygiai tas pat pasakytina ir apie pozityvias emocijas.

Iš tikrųjų, jeigu nori priimti teisingą sprendimą, reikia išmokti sustabdyti vidinį dialogą arba atpalaiduoti nuolat tekantį minčių srautą ir susilieti su „čia ir dabar“ tvyrančia tuštuma. Štai joje ir rasime visus atsakymus. Plaukti pasroviui galima dvejopai. Vieni plaukia pasroviui todėl, kad tingi arba nemoka mąstyti. Tai yra degradavimas. Kiti – jei reikia rasti išeitį. Tada nuramini protą ir leidi likimui vesti, atsiranda teisingi sprendimai. Viskas priklauso nuo paties žmogaus dvasinio išprusimo.

3. Kokiems asmenims kyla originalios ir net genialios mintys? Ar gali tokių minčių gimti mažai išsilavinusio, paprasto žmogaus galvoje?

Genialūs atradimai – nėra vien tik akademinį išsilavinimą turinčių žmonų prerogatyva. Istorija žino daug atvejų, kai genialios inovacijos gimsta labai paprastų ir menką išsilavinimą turinčių žmonių galvose. Jie tiesiog siekia patobulinti gyvenimą ir daro tai labai kūrybingai, nežinodami galiojančių taisyklių ir standartų, kurių dažniausia laikosi daug žinių turintys akademikai. Labai dažnai genialumas slypi paprastume ir taisyklių nepaisyme. Kartais reikia išrasti dviratį, kad suvoktum, kas yra dviratis. Vieni žmonės gimta su kūrybiškumo dovana, kiti to pasiekia besimokydami. Iš tikrųjų, viskas pasaulyje yra atrasta ir žinoma. Todėl mąstymo efektyvumas neturi būti matuojamas vien tik kompiuterinių algoritmų modeliais. Tai tiesiog gebėjimas kelis žinomus dalykus susieti nauju būdu.

4. Dalį žmonių nuolat kamuoja neigiamos mintys – apie tai, kokie nelaimingi ir negražūs jie yra, kaip jiems nesiseka gyvenime ir kad ateityje, greičiausia, taip pat viskas nepasiseks? Kodėl kankina tokios mintys ir kaip jos paveikia žmonių gyvenimus?

Taip atsitinka todėl, kad didžioji dalis žmonių gyvena arba praeities prisiminimais, dažniausia – negatyviais, arba bijo ateities ir gyvena dar neįvykusiuose scenarijuose. Žmonės nemoka gyventi esamos akimirkos ramybėje, kuri garantuoja sveikatą ir gyvenimo džiaugsmą. Dėl to patiria daug streso. Visa tai, apie ką jie galvoja, vienaip ar kitaip atsispindi išorės įvykiuose, nes išorinis įvykių pasaulis yra tiesioginis vidinių išgyvenimų atspindys. Taip pat ir mintys apie save, tai, ką mes galvojame apie save, sukuria mūsų išorės įvaizdį bei fizinę sveikatos būklę. Jei žmogus blogai galvoja apie save, jis nemyli nuostabiausio Visatoje Dievo kūrinio. Tai reiškia giluminę pretenziją. Ji gali iššaukti širdies ir kraujagyslių susirgimus, ankstyvą senėjimą bei aplinkybes, kurios į gyvenimą pasibeldžia kaip įvairaus pobūdžio nelaimės. Todėl, norint pakeisti gyvenimą, pirmiausia reikia pakeisti požiūrį į save.

5. Kaip atsikratyti dažnai kamuojančių destruktyvių minčių? Ar pozityvus mąstymas – išeitis? Kas padeda mąstyti pozityviau?

Norint sutvarkyti tai, kas vyksta galvoje, pirmiausia reikia atsisėsti ir ilgai sėdėti. Ir sėdėti nežiūrint į jokias kitas aplinkybes. Kitaip tariant, reikia pradėti medituoti, pajausti viskuo pripildytos tuštumos alsavimą. Toliau – bandyti pažinti jau esamą savo vidinį žemėlapį: besikartojančias emocijas, jausmus, pastebėti dėl ko jie kylą, kokios mintys gimdo naujus vidinius išgyvenimus ir t. t. Taip pat reiktų pasistengti patyrinėti, kaip visa tai veikia išorinio gyvenimo aplinkybes. Ar jos mus tenkina, ar ne? Geriausia būtų save „išmėsinėti“ iki automatinių pasąmonės reakcijų, visiškai savęs neteisiant. Tada suvoksime, jog įkyrios mintys tėra tik mūsų ego aspektai, kuriuos pamažu išlukštenus lieka tuštuma, kuri ir yra mūsų pagrindinė esmė, mūsų tikrasis Aš.

6. Kiek polinkiui mąstyti neigiamai turi artimieji, draugai, kolegos? Ar gyvenant ir dirbant pesimistų ir niurzgų apsuptyje neišvengiamai tampama tokiu pat?

Kokia tavo aplinka, toks esi ir pats. Į ką tu atkreipi dėmesį, kas tave jaudina ar užgauna, tą ir pats turi. Iš tikrųjų, aplinka yra ir mūsų vidaus atspindys, ir galimybė tobulėti, t. y. keistis. Viskas priklauso nuo prioritetų. Galima gyventi tarp pesimistų ir tiesiog nematyti, nes jų požiūris į gyvenimą tavęs neužgauna. Tiesiog priimi ir supranti, jog taip žmogus mąsto ir nieko nepakeisi. Kiekvienas žmogus juk turi teisę būti toks, koks nori būti. Jei kito žmogaus būsena, jo emocinė būklė bei reiškiamų minčių tėkmė tavęs niekuo neįpareigoja, tada viskas gerai. Bet jeigu veikia, vadinasi, pats turi ir tokių pačių minčių, ir emocijų. Sąmoningas ar nesąmoningas noras pakeisti kito žmogaus įsitikinimus ar mintis yra ne kas kita o manipuliacija, bandymas pakeisti pasaulį pagal save. Tai irgi yra pretenzija, kuri galiausia pasireiškia per ligas ir nelaimes. Geriausia niekam neturėti priekaištų. Tada ir sveikata puiki, ir nuotaika gera.

7. Ar reikia stengtis atsiriboti nuo negatyviai mąstančių asmenų?

Jei labai žeidžia svetima nuomonė, tai aišku, kad neklausyk to, kas nepatinka. Bet iš esmės, jeigu žeidžia, vadinasi yra ženklas, kad esi pažeidžiamas. Tau nepatinka Visatos dalis, kuri mąsto kitaip. Tau ji kelia grėsmę? Kodėl? Ar turi atsakymą į šį klausimą? Gilumine prasme, tai yra nepriėmimas, pretenzija Visatai, Dievui, kad Jo tam tikra dalis neatitinka mano požiūrio ir dėl to man skauda. Jeigu nepatinka, vadinasi, sieki nuo jos atsiriboti arba užkariauti. Jei išmoksti tapti nepažeidžiamas, neįsižeidžiamas, nepaveikiamas, tai dar nereiškia, kad daraisi nejautrus ir tau viskas „dzin“. Kai darosi „dzin“, tada tu atsiriboji, bėgi, slepiesi. Čia irgi ta pati pretenzija. Būti mąstymo prasme nepriekaištingu, reiškia jausti viską kaip savo paties dalį, kaip savo paties organinį tęsinį. Tada viską supranti ir užjauti, ir darai gyvenime tik tai, ką turi daryti, atsirandi ten, kuri turi atsirasti, bendrauji su tais, su kuriais ir nori bendrauti ...

8. Kaip vieno asmens mintys gali paveikti kitą žmogų?

Mūsų ir mūsų aplinkos žmonių mintys kuria objektyvią tikrovę. Savaime, nuo žmogaus minčių nepriklausoma tikrovė, neegzistuoja. Tai dar XX a. pradžioje įrodė kvantinė fizika. Mintis veikia materiją. Tai yra mokslinis faktas. Mintis padaro materiją tokią, kokią mes patiriame penkiomis juslėmis. Išorinė tikrovė – mūsų mąstymo padarinys. Todėl mes vieni kitus veikiame ir mintimis, ir žodžiais. Net tuo atveju, kai netyčia pagalvojame apie kitą žmogų, mes jį veikiame. Remiantis kvantine fizika, jeigu kiekvienas žmogus sukuria savo asmeninę tikrovę, mes, bendraudami konstruktyviai ir kūrybiškai, vieni kitus praturtiname. Bet jeigu stengiamės įtikinti arba kitaip paveikti kito žmogaus požiūrį, ardome natūralią harmoniją.

9. Ar mintys užkrečiamos?

Mintis galima prilyginti gyvoms būtybėms. Tai panašu į virusus. Idėjos iš tikrųjų yra užkrečiamos. Jei didelė žmonių grupė galvoja panašiai, susiformuoja vadinamieji agregorai, kolektyvinės mintys, idėjos. Yra tam tikros žmonių profesijos, kurių pagrindinis darbas – užkrėsti žmones tam tikra idėja, kad jie pirktų vienodas prekes, balsuotų už tuos pačius politikus. Tačiau būna ir spontaniškų protrūkių, kai kokia nors mada, mąstymo ar elgesio standartas pavergia milijonus.

10. Ar įmanoma skaityti žmogaus mintis?

Yra sakoma, kad visos knygos jau yra parašytos, visos idėjos išgvildentos, nieko pasaulyje naujo neatsitinka. Mes visi esame susiję per nematomą Visatos holografinį kompiuterį. Laikas ir erdvė, kuri skiria atskirus žmones, tėra tik iliuzija. Būdami viename taške galime gauti informaciją apie visą Visatą, taip pat ir apie kito žmogaus mintis. Tačiau yra ir paprastesni metodai. Pavyzdžiui, veidotyrininkai nesunkiai gali perskaityti žmogaus mintis, jam dar neprabilus. Taip pat yra būdai, padedantys nustatyti, ar žmogus kalba tiesą, ar meluoja. Man atrodo, kad skaityti kito žmogaus mintis – pakankamai nesaugus ir nereikalingas užsiėmimas, nebent esi tam tikrų tarnybų darbuotojas. Visų pirma, tai begalinė atsakomybė. Geriau leisti kitam žmogui tavo atžvilgiu išlikti paslaptimi. Taip įdomiau.

11. Tenka girdėti apie telepatiją – bendravimą mintimis. Kokie žmonės turi tokių savybių ir kodėl ne visi tai sugeba?

Yra didelė žmonių dalis, kuri geba prisijungti prie vadinamo Visatos holografinio kompiuterio. Tai visiškai paprastas dalykas. Sustabdai įprastą minčių tėkmę, sumažini vidinį dialogą, įsiklausai į tylą ir tada klausi Visatos, ką nori sužinoti. Bet klausimas turi būti labai konkretus. Atsakymą gausi arba iš karto, arba praėjus kuriam laikui. Tokioje būsenoje mes galime pasikeisti mintimis, pabendrauti be žodžių su tais, kurie mums artimi. Galbūt ir gerai, kad ne visi tai sugeba. Mes, ko gera, dar evoliuciškai prie to nepriaugome. Viskam savas laikas.

12. Kas pasikeistų pasaulyje, jei visi gebėtume skaityti vieni kitų mintis?

Kaip sakiau, mes nesame tam pasiruošę. Nesu tikras, ar būtų gerai, jei staiga taptume aiškiaregiais, mediumais ar telepatais. Bet pati idėja yra puiki. Gal kada nors, po kelių šimtų, o gal tūkstančių metų, tai gal taps įprastu reiškiniu. Gal tai padės susikalbėti ir vieniems kitus geriau suprasti.

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija