Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras žurnalas

Gintaras žurnalas


Žemė kaip sielų gaudyklė. V dalis. Esu Tas Kas Esu

Kiekvieno žmogaus gyvenime artėja ta diena, kai pradedi abejoti visuo tuo, kas patenka į vidų per 5 pagrindines jusles, o tai kas ateina iš vidinių pasaulių - atrodo labai rimta. Žmogaus fizinis kūnas – geriausias konteineris sielai. Dėl to nėra prasmės ginčytis. Pats žmogus yra šventa, dieviška būtybė, įsikūnijusi dieviška kurianti meilė - Sofija. Tačiau Žemė – ta vieta, kur žmogui labiausiai nepasisekė. Ne tik normaliam žmogui, žiūrint į dabartinį socialinį gyvenimą planetoje, plaukai šiaušiasi, bet ir dažnai padoresnei reptilijai žvynai nuslenka. Ką darysi, turim ką turim. Jei visa tai matom, galvojam ką su reikalu toliau daryti?

Pirmas vaizdas, nubudus iš miego, visada traumuojantis, paskui – arba pripranti, arba puoli Archontams į atlapus. Bet ne jie dėl to kalčiausi. Jie tik kontroliuoja savo kaimenę ir sotinasi negatyviomis žmogiškomis emocijomis. Žemė iš tikrųjų paversta į savireguliuojantį energijų fabriką, kurioje, kaip kokiame Persų įlankos smėlyne, savo „naftos“ gręžinius yra susmaigsčiusios galingiausios Visatos korporacijos. Tai - energija, negatyvi energija, kuri neognosticizme vadinama Jaldabaoto galva, kuri buvo nukirsta Sofijos, bet įstrigo žemėje, kaip mega blogio fabrikas, tenkinantis visų visatų ir pasaulių padugnių poreikius. Jaldabaotą pirmieji krikščionys piešė kaip milžinišką aštunkojį, kurio čiuptuvai pasiekia kiekvieną, o galva imituoja saulę.

Penktoje dalyje mes toliau kasipstysimės po šį blogio fabriką, pakomentuosime kai kuriuos dalykus, kurie nutiko IV dalyje ir sulauksime istorijos tęsinio. Reikalas tas, jog kai tik atidarai Pandoros skrynią, sunku yra sulaikyti ir žaibiškai įvertinti tą informaciją, kurią gauni iš Visatos informacinio lauko. Atrodo, įeinį į būseną, paskui iš jos išeini, arba koks parazitas išveda, bet dalimi savo Aš, lieki ten, ir matai tolesnius įvykius, netgi gyvendamas „normalų“ gyvenimą, kaip ir visi kūniški biorobotai. Atsitinka taip, kad pradedi gyventi skirtingose laiko linijose skirtingose dimensijose tuo pat metu, panašiai kaip J. K. Rowling, Hario Poterio autorė. Ir po to gali prisėdęs arbatos geležinkelio stoties kavinėje parašyti fantasy stiliaus romaną. Tada supranti, jog tokie žmonės kaip George Lucas, Clive Staples Lewis ar ponia Rowling nėra fantazuotojai, o kitokių pasaulių insaideriai. O tie pasauliai yra tokie patys realūs, kaip tas, kurį neva matome prieš šavo akis bei prokuroriškai esame įsitikinę, jog jį puikiai pažįstame.

Naują sagos dalį pradėkime nuo būtent to filmo, kurį kol kas labai įtikinamai rodo 5 juslės. Ne veltui kažkada senelis A. Einšteinas postringavo, jog tai irgi iliuzija, tačiau labai įtikinama. Aš nesenai tą 5 juslių pasaulį atradau iš naujo ir pagalvojau, o Dieve, kokia geniali kompiuterinė grafika, kokios įtaigios hologramos, kaip tobulai suprogramuota, kokie genialūs režisieriai ir animatoriai, kokios geros fonogramos, koks šaunus garso takelis, koks turi būti galingas serveris, kuris visa tai palaikytų. Įtraukia nerealiai. Galų gale, kur jis, tas serveris. To serverio paieškai skyriau visą savo sąmoningą gyvenimą.

Kaip gi aš tą filmą naujai atradau?

Man jis nuo pat pradžių atrodė įtartinas. Tą šaltą kūčių išvakarės popietę, kai akis atvėriau Vilniaus Pirmoje Tarybinėje Ligoninėje (ten dabar brolių Pranciškonų vienuolynas), viskas atrodė baisiai įtartina ir nepatikima. Atėjimas į šį pasaulį man asocijuojasi su skausmu. Regresinės meditacijos metu pasąmonė iš karto nuveda į pačią skaudžiausią vietą. Jei neturi tikslo ir konkretaus klausimo, visada atsidursi ten, kur tau labiausiai skauda. Paskui suvoki save kaip keistą transdimensinę būtybę, kuri kaip milžiniškas beformis energijos srautas, nusidriekęs per kelis gyvenimus, kelis pasaulius, kelias dimensijas. Viena tavo dalis styro kažkur Pirmoje Tarybinėje ligononėje 1965 metais, kita – Vegos sistemoje, trečia – kažkur ties Antikine Graikija, ketvirta – paralelinėje Žemės versijoje, penkta – mažiausiai 6 paraleliniuose likimuose, iš kurių 5 žiauriai sunkūs. Pakui pamatai, kad virš tavo galvos stovi principingas Archontas, vardu Asir. Dalis tavęs jį mato kaip Mozės Dievą, dalis kaip drakonžmogį. Dalis tavęs jo bijo, o kita dalis mato reliatyvią mozaiką evoliucinėje spiralėje. Jei tokioje būsenoje nesufokusuoji dėmesio į ką nors konkretaus, matai viską 360 laisnių horizonte, kur laikas-erdvė pasireiškia daugiskaitoje, kaip sulėtinto, laginančio kompo DVD filmą. Ir apskritai, žmonių kalba nėra tas įrankis, kuris būtų tinkamas šiems vaizdams apibūdinti, todėl tenka imtis alegorijų, archetipų, kad perteikti pačią energiją. Juk kiekvienas žmogus, kad ir labiausiai biorobotizuotas, turi tą 6 jausmą ir „mato“, „mąsto“ bei dekoduoja informacijos esmę iš energijų, kurios pasireiškia kap kasdieninio gyvenimo įvykiai, į žodžius bei prasmes. Tada reikia drąsos ir kūrybinės laisvės bei šiek tiek daugiau atidumo, kad suvesti tą energiją į kalbos ar rašybos simbolius.

Šiek tiek liūdina, jog ženkli žmonių dalis yra tiek nustekenta, kad nebesugeba suvesti į visumą kelių nesudėtingų dalykų. Jie mato arba vieną, arba kitą. Ryšys tarp energetinių dimensijų pas juos neveikia. Šiek tiek toje srityje prakutusius jie vadina „mentalistais“. Kas tai yra aš nežinau, bet žodis tikrai parinktas netinkamai. Taigi, pas daugelį žmonių sinapsinis ryšys tarp dviejų skirtingų neuronų niekada nesusidaro. Trukdo įvairūs vidiniai bei išoriniai toksinai: alkoholis, tabakas, vaistai, kava, Wi Fi, fluoruotas vanduo, iš lėktuvų chemikalais teršiamas oras, politinė, komercinė propaganda, smegenų plovimas ir t.t. Tie neuronai gali būti šalia vienas kito, o sinapsių tarp jų nėra. Jos net prie geriausių norų nesusidaro. Todėl ir pasaulis tokiams žmonėms atrodo kaip statiškas, baisus, išorinis monolitas, kurį pažinti galima tik sudėtingus reiškinius skaidant į kokius nors mažesnius fragmentus. Jie žino kitus dalykus, kad pažinimas įmanomas tik atsiskytus nuo objekto, puolant, arba tik bėgant nuo egzistencinių problemų. Stebėjimas – reikalauja daug energijos, todėl tokiam darbui šiuolaininis miesto žmogus tiesiog neturi sveikatos. Ar gali žmogus traumuota psichika adekvačiai stebėti pasaulį ir matyti loginius, tačiau nematomus ryšius? Misija – neįmanoma. Ne viskas, kas atrodo nematoma yra iš tikjųjų nematoma. Tiesiog niekas vaikų nemoko į pasaulį žvelgti panoraminiu, daugiasluoksniu žvilgsniu. Suaugusiam tai daryti tampa be galo sunku.

Ir štai dabar prieisime prie tos vietos, kaip aš atradau pasaulį naujai, dabartiniais laikais. Iš tikrųjų tai nieko naujo. Tą pati trauma kaip ir 1965 metais Pirmoje Tarybinėje ligoninėje. Tik šį kartą panašus vaizdas, kaip dejavu trenkė į galvą vos išlipus iš traukinio Klaipėda-Vilnius, sostinės geležinkelio stoyje. Tada atėjo mintis-partizanė iš anksčiau, iš tų prisiminimų, kurie buvo ir yra iki gimstant žmogaus kūno konteineryje. Žmogus savo genetine atmintimi juk žino kas yra harmonija. Mes visi tai žinome. Todėl gamtoje pailsime. Gamtoje mes gydome potrauminį sindromą. Bet grįžtame į miesto rutiną ir viskas iš naujo. Kažkodėl savanorišką mazochizmą mes vadiname kasdieniniais iššūkiais. Taip per kančias einame prie išsvajoto pozityvo. Kai ‚prieiname‘, mus vėl trenkia veidu į kiaulidės srutas.

Matricos kvapai

Žemė kaip sielų gaudyklė. IV dalis. Akistata su Karmos Valdovais

Kaip aš atsiradau Žemėje? Tai kalėjimo vardas. Planeta turi kitą - tikrą vardą Gaja. Tačiau pradėkime nuo Žemės. Pasakojimas apie kelią į Žemę vyskta ne linijinėje logikoje, laikas čia matuojamas kitaip, todėl pasitelkime vaizduotę ir pasinerkime triušio olą. Įvykiai nėra išgalvoti, tai sapnų, meditacijų bei astralinių kelionių patirtis. Ko prašiau, tą ir gavau. Filmas buvo parodytas maždaug toks.

Pirmas vaizdas, kurį pamačiau pirmą kartą atvėręs akis Vilniaus Pirmoje Tarybinėje ligoninėje buvo traumuojantis. Tai vieta, kurioje baisiai šalta ir žiauriai skauda. Tai labai nemaloni vieta, aš čia nenoriu būti. Ir iš karto balsas iš už kardo: „taip reikia, tokios sąlygos, pats to norėjai“.

Dabar einame į vietą, kur aš tą norą pareiškiau. Aplinka – beformė, panaši į lėktuvo vidų, greičiausiai kažkoks zondas ar kapsulė. Vyksta lyg ir teismas, kaip karo lauko tribunolas. Šalia - reptilinės būtybės, tačiau bendrauja su mumis šviesiaplaukis humanoidas. Mes patalpinti į kažkokias kapsules, kurios neleidžia judėti ir sukelia didelį diskomfortą. Tas blondinas klausia, ar jūs sutinkate atlikti misiją 3 dimensijų pasaulyje už tai, kad nesilaikėte kosminių dėsnių ir dabar esate už tai teisiami? Esą esame kliūtis evoliucijai, todėl yra du pasirinkimai: amžinai likti surakintiems kapsulėje, arba gimti 3D pasaulyje. Kadangi tai buvo mažesnė blogybė iš dviejų, pasirinkome Žemę.

Kas mes tokie, ir kodėl atsidūrėme toje kapsulėje, tame kosminiame laive? Pagal DNR bandau atkurti savo išvaizdą, atitinkančią vibracijas iki patekimo į kosminį laivą. Būtybė – humanoidas su insektoidine psichika, lytis – androgenas, t.y. nėra lyties, 7 dimensijos pasaulis, žvaigždynas – Lyra. 4-oji Vegos planeta. Kokie yra paskutiniai prisiminimai iš to pasaulio? Kalnai. Kai kurie iš jų tuščiaviduriai, kaip ametisto arkos. Gyvybiniai procesai vyksta didelių mega-kristalų viduje. Planetos paviršius be atmosferos, radioaktyvus, todėl civilizacija – vidinė. Norint persikelti iš vieno mega-kristalo į kitą, reikia įveikti gana atšiaurią ir pavojingą išorę. Tam naudojami cilindrai su plazminiu gaubtu, kad be trinties galima būtų įveikti kristalo paviršių išvykstant iš jo ir patenkant į jį. Planeta nuolat atakuojama reptilinių grupių iš Oriono.

Toliau epizodas išplaukia toks: man tenka valdyti cilindrą ir išskristi iš kristalo vidaus į „lauką“, tam, kad patikrinti elektromagnetinės apsaugos skydus. Reptiliniai ateiviai gaudo į išorę išėjusius cilindrus, juos grobia, sukurdami cilindrų skrydžio trajektorijose elekromagnetinius tinklus. Patekęs į tokią elektromagnetinę anomaliją, cilindras dingsta ir atsiranda vadinamoje „neutralioje zonoje“, kažkur kosmose. Pagrobti įkaitai teisiami už tai, kad būtent ši civilizacija, kuriai priklausau, nesilaiko evoliucinių dėsnių, atseit, atsisako tobulėti, nes esą turi viską ko reikia: amžiną gyvenimą ir technologijas, kurios leidžia atsisakyti natūralios reprodukcijos. Nesidalina energija, nemoka mokesčių Imperijai. Teismo metu girdim kaltinimus, esą gyvename sau ir nesidaliname su kitais. Pažeidžiame atjautos ir dalinimosi dėsnius. Tai esą yra piktnaudžiavimas laisve. Tokiu būdu žemesnių vibracijų būtybės medžioja aukštesnių vibracijų civilizacijų atstovus, kad priverstų juos pagyventi „kaip visi“. Iš tiktųjų mes žinojome, kad tai melas, bet neturėjome pasirinkimo. Todėl sutikome atlikti karminę bausmę 3 dimensijų dualiniame pasaulyje, kuriame reprodukciniai procesai itin sunkūs ir itin skaudūs.

Tada, kai sutikome, mūsų kapsules reptiloidai išmetė į atvirą kosmosą. Toliau – atsidūrėme kitoje tarpinėje erdvėje, kur mus pasitiko kita būtybė – vyras su kobros galva. Paskui jis staigiai pakeitė išvaizdą, tapo panašus į Mozę ir pareiškė, kad jis bus mūsų „karmos taisymo projekto vadovu“, t. y. prižiūrės likimo scenarijus, kaip mes atliekame bausmes žemėje. Paklausėme, kuo vardu ši būtybė ir ką ji atstovauja, nes atrodo nepatikimai? Tai transdimensinė būtybė, vardu Asir. Pasižiūrėjme, kokio lygmens ta būtybė. Pasirodo, kad ne aukščiau 4 lygmens. Atkūrėme išvaizdą pagal DNR. Tai – drakonietis. Ką ji čia veikia? Prižiūri karminius procesus, teisia sielas po mirties ir nukreipia jas atgimti, trina atmintį, sukelia kančias ir palaimas, surenka gyvybinę energiją. Tada mes pasakėme, jog atsisakome pirminės sutarties kurios pagrindu turime atsirasti Žemėje. Motyvavome tuo, jog esame šviesos būtybės ir mokytis, taikant amneziją žemės sąlygomis mums nereikia. Jo požiūriu mūsų argumentai yra nepakankami, nes aukštesni pasauliai, iš kurių mes buvome paimti, nebeevoliucionuoja. Jie turi daug, o kiti – nieko. Teks dalintis. Todėl evoliucijai Žemėje mes paimti prievarta, todėl, kad reikia vykdyti misiją. Mes, esą turime mokyti žmones to, ką žinome ir gyventi vienodą gyvenimą, „kaip visi“. Jų (Archontų) misija – taikyti visiems vienodas evoliucines sąlygas. Mes, esą sustingome gėryje ir nepriimame permainų, todėl ir buvome numesti į žemų vibracijų pasaulį išmokti paprastumo.

Tada paprašėme įvardinti tą, kuris visą tai sugalvojo, tačiau vietoj konkretaus atsakymo išgirdome įsakmiai hipnotizuojančią komantą tylėti, esą taip yra, buvo ir visados bus. Tada nuėjome vėl į tą vietą, kur buvo apgaule išgautas mūsų sutikimas ir atšaukėme jį. Tačiau pasijutome įkalinti kapsulėje, neutralioje zonoje. Tai irgi ne išeitis. Tada vėl grįžome į Žemę su iššūkiu sau – išlaisvinti save ir čia įkalintas sielas. Archontas tai priimė kaip grubią klaidą programavime ir nervingai pakoregavo likimų scenarijus. Ir iki šiol turiu reikalų su Archontu, vardu Asir, kuris koreguoja mano likimus taip, kad negalėčiau vykdyti savo misijos.

Kova su Archontu paaštrėjo 2012 metais, kai stebėjimo kameros jam pranešė apie tai, kokį darbą mes dirbame beveik nuo 2004 metų. Archontas ėmėsi priemonių koreguoti likimą, nes prisiminė savo klaidą. 2012 metų lapkričio pabaigoje prie manęs buvo „prikabintas“ į žmogų įsikūnijęs reptiloidas moteriškame pavidale, kuris turėjo mane sunaikinti iš vidaus, per sunkius santykius. Spėjau išnešti sveiką kailį. Vėliau jam į talką atėjo ir dar daugiau reptiloidų. Jie prikaišiojo papildomų čipų širdies, gerklės ir galvos čakrose. Juos kelis metus po to sunkiai traukiau lauk. Kova su Archonto siunčiamais žmonėmis vyksta iki šiol. Kol iššifruoji, kol perkandi informaciją, praeina nemažai laiko ir jautiesi nieko nepadaręs svarbaus dėl kitų. Ženkli energijos ir laiko dalis išeikvojama atsišaudymams.

Bet karminių sutarčių atsisakymas padėjo. Atsisakymas karmos – technologinė Archontų programavimo klaida, atsiradusi dėl per didelės „Kristaus AŠ“ šviesos mano genų struktūroje. Tai nėra gerai ir nėra blogai. Viskas priklauso nuo to, iš kokios pusės pažvelgsime. Mūsų ginčai su Arcontų prieš pat gimimą, sutrikdė jo normalų darbą, sutrikdė jo koncentraciją ir tai lėmė mano likimo linijų programavimo klaidas. Jie nemėgsta tokių dalykų ir paprastai būna tam nepasiruošę. Todėl buvo uždėti keli scenarijai vienas ant kito tame pačiame gyvenime bei iki galo neištrinta atmintis. Grubus darbas. Tai trikdė mano normalų gyvenimą čia Žemėje, bet vėliau pamačiau tame daugiau privalumų nei trūkumų. Pradėjo plaukti prisiminimai (būtent taip supratau šį reikalą labai ilgai). Prisiminimai gyvenimo eigoje nesumažino konfliktų su Karmos Valdyba, kuri iš esmės atstovauja blogio imperijai ir žmonių kankinimui. Blogiausia tai, mano įsitikinimu, kad Archontai yra įtikėję savo išskirtine misija skatinti evoliucinius procesus ten, kur jie yra sustoję. Ši misija bevertė ir iliuzinė. Kūrėjo masteliu žiūrint, skatinti evoliucionuoti 7 ar 8 dimensijos būtybes nėra prasmės. Nes jos jau yra praėjusios labai ilgą savo evoliucijos raidą, kuri yra 1000 kartų ilgesnė nei vidutinė Oriono reptiloido gyvenimo trukmė. Visiška nesąmonė.

Žemė kaip sielų gaudyklė. III dalis. Guminis matricos kalėjimas?

Atėjo metas vėl pažvelgti į tai, kas tvyro aplink. Mes tai darome nuolat. Bet šį kartą tai darysime, kaip dabar madinga, kitaip, netradiciniu kampu. Taikysime ne linijnę ir ne erdvinę, bet daugiasluokslę logiką, kai evoliuciniai procesai vyksta transdinemsine spirale. Metas susivokti, kur mes esame ir kokioje aplinkoje gyvename. Nedidelė šoko terapija tikrai nepakenks. Tikrai jūsų laukia šokas. Gal būt iki šiol turėjote saldžių iliuzijų dėl to ką matote aplink. Šį kartą pabūsiu Morfėjumi, kuris rašo laišką Keanu Reevesui. Rašau pirmiausia sau apie save, apie savo potyrius, kaip transdimensinė būtybė, kuri sprendžia dieviškos kūrinijos iššūkius, kurie yra tokie pat amžini, kaip ir žmogiškos klaidos.

Niekada negailėjau kandžių žodžių sistemai. Suprantu, kandžiojimas ir lojimas sistemos atžvilgiu taip pat yra pažeidžiamumo simptomas. Galų gale sulaukiu reakcijos atgal. Tai natūralu. Tai vyksta labai stipriai, nes sistemai irgi skauda. Bet kartais be to neįmanoma. Tai irgi gydymosi būdas, mano nuomone, kur kas geresnis negu aklas nuolankumas aplinkybių atžvilgiu. Todėl stengiuosi būti kiek įmanoma kritiškas ir savo paties ir aplinkos atžvilgiu. Suabejojimas signalų tikrumu, kurie patenka į mano jusles, suabejojimas neuronų programomis, kurios didžia dalimi, gal būt, ne mano paties nuopelnas, padeda atlikti asmeninį restartą.

Paskutinių 25 metų mano gyvenimo credo surezonavo su Airijos filosofo ir rašytojo Robert Anton Wilson neurologine psichodelika ir absoliučiu reliatyvizmu: „aš niekuo netikiu“. Tai yra tipinis agnosticizmas, kuris šiuolaikinėje visuomenėje yra smerkiamas kaip pavojinga „paraštinė ideologija“. Kitaip tariant viduje kaunasi dvi programos: sisteminis monoteizmas (tai tas pat materializmas, mainstream‘as) ir visuotinis reliatyvizmas (kvantinis, ne linijinis požiūris į viską, kaip į laikinus dalykus). Pirmoji dalis yra skiepijama ir palaikoma socialinės išorės (kalėjimo). Kadangi antrosios dalies mano psichikoje ženkliai daugėja, vadinasi tai yra pasekmė to, kad: arba matrica praranda dantis, arba šviesa ima viršų.

Tačiau vieno savo programų aspekto negaliu kontroliuoti taip, kaip man norėtųsi. Ir pagal tai sprendžiu, kad reptiloidinė kontrolės sistema dar galinga. Tai potrauminis sindromas. Tai liga, kuria sergame visi. Pabandysime pažvelgti kuo skiriasi potrauminis sindromas nuo krikščioniško nuolankumo „yra kaip yra“. Nes šios energijos yra tapačios ir joms atsirasti yra rimtas objektyvus pagrindas, kuris, nežiūrint į pokyčius planetoje, kurie įvyko po 2012 metų, niekur, deja, neišnyko. Nes visi esame įkalinti koncentracijos stovykloje, kurioje su mumis atliekami bandymai, deja, tokie pat žiaurūs, kaip nacių koncentracijos stovyklose, kaip ir MK ultra, universalių karių „Manchurian candidate“ rengimo vaikų kolonijose, slaptose požeminėse bazėse. Tik skirtumas tas, jog visuotinis „legalus“ sociumo zombinimas veikia kiek subtiliau, nei slaptose bazėse ar koncentracijos stovyklose. Bet turinys ir tikslas tas pat. Kaip kokia šunų dresūra. Vadinasi tai vis dar stipriai rezonuoja su žmogaus vidumi. Pats principas tokios sistemos išlieka universalus – daryti žmogų nejautrų ir apatišką bet kokiam skausmui ir valdyti kaip lėlę per išmoktas komandas. Tai natūraliai keičia/deformuoja fizinio žmogaus apvalkalo genetinę struktūrą per daug šimtų metų link naujos būtybės sukūrimo Naujojoje Eroje, Naujojoje Pasaulio Tvarkoje: „universalus karys“, „universalus vergas“, „universalus energijos šaltinis“.

Psichikos traumavimas šioje planetoje vyksta nenutrūkstama gija, per visas 5 jusles, 24 val. per parą. Mes aplink matome akivaizdų melą, neteisybę ir žiaurumą: tai traumuoja. Mes girdime ausų būgneliais nejuntamą triukšmą bei kakafoniją, karo, smurto, neapykantos propagandą beveik visur: tai traumuoja. Mes gyvename gazoliais smirdančiuose miestuose bei randapais išpurkštuose kaimuose: tai traumuoja. Mes valgome iš atliekų ir chemikalų gaminamą maistą, kurį perkam norfose ir maksimose: tai traumuoja. Mūsų odą ir kvėpavimo takus pasiekia chemikalai išpurkšti iš lėktuvų: tai traumuoja. Mūsų imuninę sistemą kas sekundę atakuoja kasdien slaptose bazėse kuriami nauji virusai: tai traumuoja. Visi įmanomi faktoriai, su kuriais susiduriame kas sekundę, mus traumuoja. Bet mes jau nebejaučiame, mes jau daug metų to nejaučiame, pripratome ir galvojame, kat taip reikia. Nieko nepakeisi. Reikia gyventi, reikia prisitaikyti. Dauguma apie tai net nesusimąsto.

Mes traumuojami 24 val. per parą. Mus traumuoja reprodukcinė sistema: nuo brukte-propaguojamų gyvenimiškų šeimyninių/buities scenarijų per nesibaigiančias muilo operas. Taip sistemingai laužomas šeimos institutas. Dėl to mes nebežinome kas yra meilė ir pagarba partneriui, kurį išsirinkome. Mus traumuoja „korporatyviniai santykiai“, kai darbdavys žiūri į žmogų kaip į vergą. Darbdavys pats nežino, kodėl į darbuotoją žiūri kaip į vergą, nes jis pats yra vergas. Mums nesinori eiti ryte į darbą, bet mes einame į tą beprasmybę, nes reikia išgyventi ir susimokėti mokesčius. Mus traumuoja švietimo, sveikatos, teisės ir visos kitos sistemos, kurias, kažkodėl labai pagarbiai vadiname „viešuoju sektoriumi“. Valdininkų darbas yra ne kas kita, o traumas palaikanti patyčių mašina. Viskas šioje sistemoje pastatyta aukštyn kojomis taip, kad keltų traumas, skausmą ir baimę. Kol galų gale mes atbunkame ir galvojame, kad taip reikia. Ir niekas joks reformatorius, prie geriausių norų negali nieko pakeisti, nes visos tos grandys susijusios. Jas valdo virusas PTSS. Tai tas pat gnostinis Demiurgas, kuris atkando dalį Dievo kūrinijos ir viską apvertė aukštyn kojomis, paversdamas pagrobtą pasaulio dalį savo maistu. Apie jį kalbėsime vėliau.

Mes netgi nieko negalvojame, nes galvoti nepajėgiame, nes per sunkus tai darbas. Mes netgi neprisimename, kas buvo vakar, užvakar, prieš 5, prieš 10, prieš 50 metų. Todėl labai lengva perrašyti istoriją. Mes sutelkiame dėmesį į tai, kas skauda. Nors fizinis skausmas jau senai atbuko, ir toliau intuityviai gelbstimės prisitaikydami prie mums nepalankių gyventi aplinkybių arba nuleidžiame rankas: „o ką tu mažas žmogus padarysi“. Mes pūdomi tiesiog iš vidaus ir patys to nejaučiame, o po to stebimės, jog degraduojančiame sociume plinta onkologija ir kitos ligos, kurios natūraliai iš gamtos skirtos tam, kad sunaikinti bei perdirbti į kitą energijos rūšį tai kas degraduoja. Tokie eksperimentai su žmonėmis tęsiasi jau daug tūkstančių metų ir šiuo metu tapo globaliai pavojingi. Jie jau pakeitė genų sistemą. Mes jau tapome mutantais.

Guminė matrica

Taigi, visos permainos, t.y. sistemų perkrovimas pradedamas nuo diagnostikos ir situacijos įvertinimo. Įvykiai retai kada teka vien tik linijine seka. Kvantinė fizika, netgi realių eksperimentų bazėje įrodė, jog dabartis gali lemti praeitį lygiai taip pat, kaip ir praeitis dabartį. Kai mes nebeturime atminties, mes negalime jaustis normaliai ir oriai nei ateityje, nei praeityje, o juo labiau dabartyje. Istorija ne vieną kartą buvo perrašyta vien todėl, kad esame bukoje amnezijoje, traumuota, šizofrenine psichika. Taigi, iš pradžių atverkime trandimesinės būties pirmąjį puslapį ir padarykime šiokią tokią ekskursiją-analizę į „realų“ pasaulį, o paskui, kitoje, IV dalyje susitiksime akis į akį su pagrindine blogio priežastimi.

Kaip nutraukti karminius įsipareigojimus ir sutartis?

Begalinis noras atstatyti tiesą ir harmoniją, pirmiausia savyje - tai du pagrindiniai dalykai, kurie atveda į laisvę. Vidinę laisvę. Pirmiausia turime pajausti, kad dabartinė sąmonės būsena, realybės pojūtis neatitinka to, ką mato ir girdi akys bei ausys. Dalis žmogaus nuieina į vidinę opoziciją, o kita dalis tebevykdo "normalaus" gyvenimo funkcijas. Tokia būsena reiškia, jog finišas čia pat.

Mes, žmonės gimstame tam, kad gyventume amžinai ir laimingai. Kap sakė Kristus ir kiti didieji žmonijos mokytojai, gyvenimas yra VIENAS ir jis - amžinas. Tačiau esame įvelti į nesibaigiantį gimimų ir mirčių ratą. Mūsų seneliai, tėvai, kaip ir mes, laukiame laimingo rytojaus, kurį žada gniuždymo sistema, bet tas rytojus niekada neateina. Mūsų atmintis ištrinama, esame apgaule įtraukiamį į šio pasaulio kančios, proto kontrolės, bei energijų nusiurbimo žaidimus ir verčiami savimi maitinti svetimus bei įvairaus plauko karmos valdomus, eretinius, astralinius parazitus. Mūsų planeta pavesta į kalėjimą sieloms. Metas ardyti šio kalėjimo sienas.

Paslaptis yra ta, kad tai nėra Kūrėjo planas, greičiau anomalija Visatoje. Amžinasis Šaltinis, Kūrėjas mums duoda jėgą - meilę, kuri padeda patiems išspręsti savo laisvės klausimą. Skęstančiųjų gelbėjimas, pačių skęstančiųjų reikalas. Neperspektyvias ir mums žalingas karmines sutartis esame sudarę mes patys, nes buvome apgauti, neturėdami pilnos informacijos apie savo Dievišką prigimtį. Todėl mes turime imti savo likimą į savo rankas, o nepatikėti jį, kaip anksčiau - vyriausybėms, dvasininkams, karmos valdovams, ir kitokiems "dievams", kurie jau daug metų klastoja istoriją, naikina atmintį, apgaudinėja, įvelia į neperspektyvius gyvenimo ir likimo scenarijus, o po mirties kaltina, jog pažeidėme karmos dėsnius ir turime grįžti kartoti ciklo ar iš naujo atlikti blogio-gėrio vaidmenis vieni kitų gyvenimuose.

Taip neturi būti, nes dualinės matricos laiklas eina į pabaigą. Ją dar bandoma suremontuoti rankiniu būdu, skatinant pasaulinį karą bei neapykantą kitokiems, gašlumą bei vartojimą. Bet tai jau praeitis. Antroji fononų juosta destabilizuoja matricą. Vadinasi žmonės nebetiki. Didžioji dauguma visuomenės narių tik apsimeta, kad tiki sistema, vardan išlikimo, bet vidumi tikėjimo nebeliko. Dažnas žmogus šiandien, diskutuodamas su savimi apie tai, kad vyksta aplink, sau kartoja: "o kokia nesąmonė", "o kokia viso to prasmė?". Argi tai ne teisa? Todėl ir atrodo, kad visuomenė gyvena sau, o elitas - sau, t.y. skirtingose, paralelinėse laiko linijose. Štai žiūri televiziją, laidas, žinias, filmus ir suvoki, jog tai cirkas, bezdžionių teatras. Jie jau nebepataiko. Desperatiškai per medijas kuriamos naujos dualinės laiko juostos su karais ir neapykanta, nebepasiteisina. Kvantiniai sistemos kompiuteriai išsiderina nebesutaisomai. Turime pasinaudoti unikalia proga. Pats metas į kalėjimo vartų tarpdurį įkišti storą pleištą, nes spynos akivaizdžiai, negrįžtamai stringa. Galų gale mes turime šį kalėjimą išardyti po plytą ...

Nuo šiol mes jau turime raktą ir sprendimą kaip visa tai nutraukti.

Tai yra 21 punktas:

1. atsisakyti visų karminių susitarimų nuo pat pirmo gimimo šiame pasaulyje
2. atsisakyti įsipareigojimų kitiems pasauliams
3. jei tėvų nėra gyvųjų tarpe, nutraukti tėvų ir protėvių kontraktus, su jais mintimis susisiekus ir gavus jų pritarimą
4. atsisakyti karmos
5. atsisakyti likimo
6. nutraukti jau esamus, vykstančius likimo scenarijus
7. atsisakyti gimti iš naujo žmogumi, iškyrus tuos tavejus, kai nėra numatyti jokie karminiai vaidmenys
8. atsisakyti mokytis ir mokyti (kaupti patirtį), nes kokia to prasmė, jei atminties neliaka
9. pareikalauti atstatyti visą parastą atmintį
10. pareikalauti atiduoti visą prarastą energiją
11. kiek tai įmanoma ilginti savo gyvenimo trukmę žemėje
12. pareikalauti išmontuoti ir sunaikinti visą įrangą, kuri mums nepriklauso ir kuri buvo sumontuota tiek mūsų fiziniame, tiek subtiliuosiuose kūnuose prieš mūsų valią
13. jei įranga sumontuota mums sutikus – vienašališkai nutraukti sutartį, nepriklausomai nuo pasekmių
14. papildomai pareikalauti atsiimti įrangą, per kurią nuteka mūsų gyvybinė energija į parazituojančius pasaulius
15. liepti pasitraukti mažiausiai per kilometrą nuo savęs visoms būtybėms, neriklausomai nuo to, jos geros, ar blogos
16. atsisakyti santykių su žmonėmis (jei įtariame, kad tokie yra), per kuriuos nuteka energija į parazitinius pasaulius
17. nedalyvauti konfliktuose, ginčiuose, barniuose, informaciniuose karuose, karuose ir nebijoti už tai pasekmių
18. tris kartus garsiai pasakyti AŠ ESU LAISVAS (A) ir pajausti niekam neįpareigojantį jausmą, kai niekur nereikia bėgti, niekur nereikia lėkti, dėl nieko nereikia pergyventi, viskas yra gerai, viskas tinka, viskas gera
19. tai reikia daryti meditacijoje susiliejus su savo dieviškuoju AŠ
20. prašyti Kūrėjo, Amžinosios Šviesos apsigyventi mumyse, užpildyti kiekvieną mūsų kūno ląstele, užlieti visus subtiliuosius kūnus
21. pradėti gyventi iš naujo, nuo balto lapo ir perteikti šią būseną kitiems.

Bandykite patys, tai daryti kasdien, mintimis nueidami į tuos laikus, kai patirdavote traumas, ar sunkias minutes.

Tai nėra kolektyvinė meditacija. Tai asmeninis darbas su savimi su savo prisiminimais ir su savo traumomis.

Traumos mūsų atžvilgiu nebūtinai galėjo būti fizinės. Jos galėjo ateiti ir iš praeitų gyvenimų, ir iš patirčių per sapnus, iš genetinės informacijos ir/ar šeimos, giminės morfogeninio lauko.

Kai kurioms sieloms patekimas į šią planetą žmogišku pavidalu jau yra didelė trauma. Yra taip pat daug žmonių, kurie daug ką prisimena, bet jaučiasi lyg su surištomis rankomis ar įstrigę į spąstus, įsprausti į kampą. Taip pat yra ženkli dalis tokių, kurie prisimena, gyvena kartu su visais kitais "normaliais", žinodami, jog turi atlikti kažkokią svarbią misiją, bet viešai
apie tai tyli. Tai reiškia, kad ląstenės ir DNR trasformuojasi.

Tam, kad išnyktų posttrauminis sindromas, baimės ir fobijos gali paaštrėti. Parazitai, archontai taip lengvai neatsitraukia. Turime būti budrūs 24 val. per parą, net miegodami, nes jie yra sapnų medžiotojai, demagogai ir manipuliantai. Neretai negatyvus trauminis programavimas vyksta per sapnus, spontaninius išėjimus į astralą bei per įvairias mistines patirtis, jei parazitai budrumo būsenoje negali pasiekti aukos. Mažiausiai progai pasitaikius, jie stengsis grąžinti jus į ankstesnį lygmenį, kuomet buvote akli, o jumis ir jūsų emocijomis išmaniai manipuliuota.

Įsivaizduokite, kad jūs esate 7-8 dimensijos šviesos būtybės, kad jūsų kūno pagringas yra švesa ir meilė. Tada pamatysite, kokie menki yra tie parazitai. Įsivaizduokite, kad esate apgaubtas (a) dieviška šviesos sfera, per kurią neprasiskverbia joks dualizmas, jokia gėrio-blogio matrica. Įsivaizduokite save tokioje būsenoje kiekvieną dieną, kiekvieną sekundę, netgi tada, kai esate akistatoje su blogiu ir tamsa.

O jei nepavyskra, ar abejojate, ar gerai gaunasi, galite kreiptis į mane, atliksime diagnoskitą ir dekarmizacijos seansą skype ar telefomu. Iš tikrųjų tai nėra lengvas darbas ir kartais reikia pagalbos ar patarimo iš šono.

Kreiptis www.kvantinemagija.lt per langelį
Kontaktai ir sutarti laiką. Toliau jau galima dirbti telefonu, per Viber, Messenger, Skype

Energetiniai mainai - parama svetainei. Visa informacija čia:Parama

Gintaras

Žemė kaip sielų gaudyklė. II dalis. Archontų prigimtis

Rasti laiko plunksnai paskutiniais metais tapo dideliu iššūkiu ir nemaža problema. Tokio didelio dėmesio mano kukliai personai iš sistemos pusės niekada nebuvo. Įvykiai veja įvykius, kurie atsiranda tiesiog iš niekur ir ženklią dalį laiko tenka skirti didesnių ar mažesnių gaisrų užgesinimui. Ankstesniame straipsnyje užsiminiau, kad veikia kontrolės sistema, kuri iš pradžių vykdo stebėseną, paskui išskiria atskirus žmones, kurie virpesių dažniu išsiskiria iš visumus ir jų atžvilgiu vykdo prevenciją. Tai vyksta tiek administraciniame, tiek laukų lygmenyse, arba kartu, sinchroniškai, naudojant „pažangiausias“ proto kontrolės technologijas. Jas galima identifikuoti tik ugdant pastabumą ir analizuojant įvykius. Kalbant apie priemones „laukų lygmenyje“, tai čia viskas identiška „juodajai magijai“. Yra samdomi „specialistai“, kurie dirba valdžiai.

Ir tada sau užduodi klausimą, o kodėl toks padidintas dėmesys mano personai, beveik nuo 2016 metų rudens, o iš tikrųjų nuo 2012 m. Lygiai prieš metus prasidėjo puolimas per valdiškas institucijas, intensyvus organizuotų skeptikų gaujų lojimas bei jau suplanuotų renginių griūtis. Sėdau į dugną, galvoju, išsigulėsiu, atsigausiu. Kita pusė bus laiminga. Šiandien, kai jau nebevykdau jokios mokymų veiklos, atrodo, kad problemos turėtų liautis, nes ką gali paimti iš gulinčio. Nebet lovą. Deja. Prisėsti ir parašyti jau suplanuotus straipsnius – nėra šansų. Tiesiog nėra šansų. Tuo tarpu situacija tiek Lietuvoje, tiek Pasaulyje dabar tokia, kad nerašyti negalima. Į paviršių išplaukia labai daug slaptos ir itin stropiai saugomos informacijos. Jos yra labai daug, ji didelė savo apimtimi, tenka viską peržiūrėti naktimis, arba kur nors važiuojant ne automobiliu. Bet štai, atsisėt ir sudėt viską į kelis tekstus – be šansų. Reikia sukaupti daug jėgų, ir niekam nesigirti ką darai. Tada bet žingsnelį į priekį gali pajudėti.

Beje, nemažai kontrolės įrankių, kurie mano atžvilgiu buvo taikomi nuo 2012 metų, šiandien praktiškai neveikia. Aš visus juos identifikavau ir įgavau atsparumo. Kontroliuojantys asmenys, kurie patys nežinodami dėjo titaniškas pastangas, buvo atskleisti ir man pavyko juos perauklėti, kai kuriuos patraukti į savo pusę jų pačių naudai. Dabar taikomi kiti įrankiai, psichotroniniai, maginiai, kurių atpažinimas ir neutralizavimas reikalauja labai didelio dėmesingumo kiekvienai smulkmenai, laviravimo ir pėdų mėtymo. Todėl archontams tiesiogiai mane pričiupti darosi sudėtinga, išslįstu kaip ką tik pagauta žuvis. Bet jie vis viena prigauna. Žiauriai sunku, bet įdomu.

Gyriausi, jog implantai iš manęs pašalinti, bet suabejojau. Ir ne veltui. Tokie kaip mes keliame grėsmę sistemai, nes skaliarinis impulsas gaunasi gana galingas ir žmonės užsikrečia praregėjimo bacila bei pradeda prisiminti kas jie tokie. Tada griūna likimai ir sistema praranda energiją, kurią ima iš žmonių. Užtenka vieno žmogaus, kuris mato sistemą kiaurai ir mąsto kitaip. Nuo jo „užsikrečia“ per 100 tūkst. tiesiog oru, be jokio kontakto, tiesioginio ar paslėpto komunikavimo gyvai ar per socialinius tinklus. Daugiau galima nuveikti nebūnat FB, negu ten sėdint ištisas paras. Nėra prasmės. Realus komunikavimas vyksta kvantinių laukų lygmenyje. Nauja energetika, kuri kvepia tiesa ir šviesa, žmogų intuityviai traukia. Gal žmogus naujai informacijai priešinasi protu, bet sielai tai saldainis. Suveikia morfinis rezonansas ir žmonės išmoksta naujų dalykų nesimokydami, nes kažkas vienas ar keli tai jau padarė. Archontams ir kitokiems ateiviams tarnaujantis elitas tas technoloigijas puikiai žino, todėl tobulina savas kontrpriemones, kurios blokuoja tam tikro dažinių laukų plitimą bei reprogramavimą morfogenetiniame lygmenyje. Sunaikinti kvantinių laukų neįmanoma, todėl šių technologijų pagalba tiesiog nukreipiamas žmonių dėmesys nuo to kas gyvybiškai svarbu į tai, kas ir toliau alina arba griauna gyvybę. Atskirais atvejais gali netgi nužudyti.

Tiems kurie apie tai girdi pirmą kartą, matyt, šiaušiasi plaukai. Arba aš išprotėjau galutinai, arba eiliniai piliečiai yra taip smarkiai atsilikę nuo progresyvių technologijų, kad net gėda prisipažinti. Deja, atsilikę esam ir dar kaip, nes elitui taip patogiau, kad būtume kaip kerpamų avinų banda. Na gerai, tarkim tai yra nesąmonės. Sutinku, daug kam iš tikrųjų tai gali pasirodyti kaip siaubo filmas: kažkokios kvantinės bangos, kažkokie reptiloidai, kažkokie iliuminatai, kažkokia sąmonės kontrolė. Tai jeigu kalbu nesąmones, tai palikit mane ramybėje. Daug kas kalba nesąmones, pavyzdžiui, Seimo nariai, bet dėl to jie nenukenčia, išskyrus vieną-kitą, kuris nenubalsavo kaip reikia, bet už tai paėmė pinigus. Tuo tarpu spaudimas vyksta nuožmus. Ir ne tik man. Ilgai nesusirašinėjau su savo draugais kitoje Atlanto pusėje. Ir tik nesenai perskaičiau David Wilcock straipsnį, apie tai, kas jam ir jo kolegai Corey Goode nutiko po to, kai pernai ir šiemet atskleidė visuomenei slaptas kosmines programas bei paviešino slaptus failus apie žmonių klonavimą požeminėse bazėse. Na va, ir vėl siaubo filmas....

Sinchronizmas abiejose Atlanto pusėse

Prapuolę automobilio stabdžiai, atakos prieš interteno puslapį, sunaikinta leidybinė veikla, nepavykę renginiai, užsipuolimai per socialinius tinklus, kolektyvinės ir sinchrinizuotos skeptikų bei institucijų atakos, nei iš niekur atsirandantis nuovargio sindromas, finansinės problemos, keisti susirgimai ir t.t. Visa tai aš irgi praėjau beveik tuo pat metu čia Lietuvoje, kaip ir Wilcocko kompanija Amerikoje. Beje, mano atveju prisidėjo briedžiai, stirnos, barsukai, lapės ir kitokie žvėrys kelyje kas antrą – dieną. Kaip aš dar iki šiol gyvas, nesuprantu. Po tokių nesibaigiančių nuotykių galimas tik vienas teisingas sprendimas: ir toliau daryti tai ką darai, neržiūrint į tai, jog be galo sunku ir be galo sudėtinga. Iš tikrųjų – labai įdomu.

Kolegos amerikiečiai tikrai daug žino, jie liudija baisius, protu nesuvokiamus dalykus: pavyzdžiui, slaptas kosmines programas, bazes Anarktidoje, masinius žmonių, o ypač vaikų grobimus, įžimybių klonavimą ir t.t..

Kai skaitai senuosius raštus, pradedi suptrasti, kad žmonės tai žinojo, jie viską žinojo apie "dievų karus", tačiau kolektyvinė žmonijos atmintis buvo nuolat kontroliuojama ir koreguojama. Per paskutinius 2000 metų su žmonija įvyko taip vadinams Mandelos efektas. Žmonėms pateikiama išgalvota istorijos versija ir visi staiga, kažkodėl „prisimena“ tos išgalvotos versijos detales, o tikrų realių įvykių nebeprisimena. Klaidingi prisiminimai per daug metų jiems tiesiog "įsiūvami" į kolektyvinę atmintį technologijų pagalba. Naikinami kitokios tiesos įrodymai ir artefaktai, pažangūs mokslininkai, mokytojai, dvasininkai persekiojami ir žudomi. Tokiu būdu žmonės patalpinami į naują, išgalvotą paralelinę laiko juostą. Taip juk atsitiko ir su nesena mūsų šalies istorija. Šiandien Lietuvoje žmonės tebegyvena keliose paralelinėse laiko juostose. Valdžia negali leisti, kad kritinė žmonių dalis pereitų į kitokią laiko juostą, negu ji stengiasi palaikyti. Todėl bet kokie kraštutiniai socialiniai dariniai, ar tai būtų pasaulietinės, ar religinės organizacijos, tuoj pat marginalizuojamos ir sunaikinamos. Taigi, bet koks atskleidimas archontų valdžiai yra mirtinas nuodas.

Šios naujos informacijos fone atsiranda radikaliai kitoks suvokimas apie tai kur mes gyvename. Tas naujas suvokimas keičia žmogaus energetiką, nes jis jau neabsorbuoja visu 100 proc, tos informacijos, kurią gauna per savo jusles iš mainstreaminių media kanalų. Tai stipriai deformuoja apsauginę matricą, kurios vienas pagringinių komponentų – žmonių tamsumas ir bukumas. Už tai Wilcocko grupė ir gauna dabar per galvas. Kap ir aš. Jeigu jie meluotų, jeigu aš meluočiau, jei kurtume ir platintume netikras žinias, už Kremliaus pinigus, tikrai šiandien gyventume kaip inkstai taukuose ir apie pavojus pamirštume.

Bet kolegos amerikiečiai negyveno sovietmečių, todėl jiems dar reikia mokytis atsparumo. Mes gi praėjome KGB mokyklą, turime imunitetą ir mokame išsisukti kebliose situacijose. Tradicinės technologijos, siekiant prevenciškai, nepažeidžiant įstatymų neutralizuoti „kitokį“ žmogų, visur vienodos, klasika nesikeičia nei pas mus, nei už Atlanto. Viskas labai paprasa: pirma puola, teisia, žemina, užgaulioja, valkioja per institucijas, paskui prie tavęs „prikabina“ per atstumą valdomus žmones, kurie stengiasi tave „grąžinti“ į normą per buitinį ar korporatyvinį lygmenį, o jei nepavyksta – nukreipti į lankas. Tikslas – kad tu nedatytum daugiau tai ką darai ir nebesiektum savo tikslų, nebevykdytum misijos. Pavyzdys iš mano karjeros: po to, kai 2009 metais sudalyvavau TV3 realybės šou „Ekstrasensų mūšis“, darbo kolektyvui buvo labai gėda ir kolegos susirinkime svarstė mano etiką. Žadėjau apie tas technologijas parašyti studiją. Tikrai tai padarysiu.

Žemė kaip sielų gaudyklė. I d.

Vienas svarbiausių šio laikotarpio dvasiniu ir visuomeniniu reiškinių – vadinamasis ATSKLEIDIMAS įgauna pagreitį. Žemės masteliu tai neišvengiamas procesas. Realiai, tai, kas buvo numatyta 2012 m. jau įvyko, Žemė ir žmonija pakylėta. Bet mes to nelabai jaučiame? Viskam reikia laiko. Šiais metais PAKYLĖJIMAS kaip niekad realus. Pokyčiai – kiekviename žingsnyje. Jų labai daug ir jie nenuspėjami. Tačiau jie be galo reikalingi, kad Žemė ir žmonija pereitų į naujų energijų lygmenį nebegrįžtamai.

Kabalos, senos pasaulio tvarkos puoselėtojai, kurie mano, kad tebevaldo žmoniją, nenori taip lengvai pasiduoti ir pastaruoju metu pakylėjimo užgesinimui metė milžiniškus resursus. Visuotiniam prabudimui kuriamos kliūtys viena po kitos. Todėl susidūrėme su rimtais iššūkiais. Ypač Lietuvoje. Per paskutinius metus stipriai nukentėjo ir šių eilučių autorius. Vyksta visuotinis išsivadavimo karas. Karas už visišką žmonijos laisvę. Ir ATSKLEIDIMAS yra tas ginklas, kuris siekiantiems permainų ir priimantiems jas – kol kas yra svarbiausiais. Kaip ir kiekviename kare yra metas pulti, yra metas atsitraukti pergrupuoti pajėgas ir išsigydyti žaizdas. Dabar pribrendo lemiamo mūšio etapas, o fronto linija nusidriekusi kiekvieno žmogaus viduje. Ji nematoma, tačiau kova vyksta dėl kiekvieno milimetro.

Pagrindinis kovos laukas – Žemė, ginklai - paslapčių atskleidimas, žinių, kurios buvo ir yra slepiamos nuo visuomenės viešinimas. Tikslas – laisvė, visiška žmonijos laisvė. Mokytojai, insaideriai, įdomių patirčių lūdininkai ir šiaip geros valios žmonės kalba drąsiai apie tai, kas dar vakar buvo užrakinta po 9 spynomis, apie ką anksčiau (ir dabar) net pagalvoti būdavo baisu. Ir tai plečia sąmonę, keičia visos žmonijos morfogeninį lauką. Jei vakar paslaptys buvo prieinamos tik mažam išminčių ratui, tai šiandien apie tai žino milijonai. O tie, kurie vakar dar nieko nežinojo ir nesuprato kas vyksta, šiandien mokosi pagreitintais tempais.

ATSKLEIDIMO darbą Lietuvoje dirbu jau daugiau kaip15 metų. Buvau vienas pirmųjų Lietuvoje, kuris pralaužė ledus šiame fronte. Ir dabar atėjo finišo tiesioji. Tikslas – visiška laisvė. Laisvė kiekviename žingsnyje, kiekviename gyvenimo centimetre nuo iliuzijų ir nežinojimo, nuo neteisybės, manipuliacijų, nuo to, kas vyksta už mūsų nugarų, nuo bet kokios vergovės formos. Laisvė nuo iliuzijų, nuo kompiuterinės hologramos, mikročipų, dirbtinos tikrovės, kurią matome prieš savo akis.

Leninas mus mokė ją suvokti kaip nuo mūsų valios nepriklausomą objektyvią realybę. Šiandien mokslas pripažįsta, kad tai pati didžiausia apgaulė, ką senovės Rytų tradicijos vadino maja. Kai kurie tyrėjai tai vadina visuotiniu sapnu arba masine hipnoze. Ir šis reiškinys turi gilias dvasines šaknis. Daug laiko skyriau tam, kad jas išrauti. Pirmiausia savyje. Pirma rašiau straipsnius „Kvantinėje magijoje“ bei žurnaluose, paskui rengiau seminarus. Dabar atėjo metas naujiems darbams, nors pavojų ATSKLEIDIMO darbui, lyginant su tuo kas buvo apie 2012 metus yra 10 kartų daugiau. Pamažu einama prie visiškos cenzūros. Tai natūralus kabalos atsakas į pakylėtas vibracijas. Viešoji erdvė bent jau Lietuvoje kruopščiai išravėta nuo bet kokios informacijos, kuri gali nuvesti visuomenę tiesos link. Kaunamasi dėl kiekvieno individo smegenų. Neparankūs sistemai žmonės fiziškai ir dvasiškai naikinami ir luošinami. Dalis ieškančiųjų pradėjo bijoti arba yra įspraudžiami į nesibaigiančių asmeninių problemų verpetus. Tokias, dėmesio nukreipimo technologijas esu išstudijavęs detaliai ir artimiausiu metu apie tai bus parašyta analitinė studija su faktais ir konkrečiais pavyzdžiais.

Bet mes vis viena eisime toliau.

Kada „matrica“ ateina į pagalbą ...

Ko gero svetainės skaitytojai pastebėjo, kad išėmiau straipsnį, pavadintą „Atviras laiškas svetainės skaitytojams“. Atėjo laikas jį labiau paredaguoti ir sutvarkyti. Tame straipsnyje buvo reklaminių pranešimų apie renginius, kurie jau įvyko. Jame taip pat buvo ir per daug emocijų, kurios, gal būt, natūraliai atsiranda, kai ką nors radikaliai savo gyvenime keiti. Tuo gali pasinaudoti astraliniai ir kitokie parazitai, todėl reikia keisti stilių. Tačiau viskas vyksta savo laiku, tada kai reikia. Belieka dėkoti Dievui, Visatai, Gamtai už kiekvieną patirtį, kokia ji bebūtų.

Svarbiausia žinutė - jog baigiau labai svarbų etapą – paskaitų ciklus, norintiems save lavinti kvantinės bioenergetikos ir netradicinio gydymo energijomis srityse. Tai nereiškia, kad visai nutilsiu. Dabar rengiuosi pereiti prie kitokių, labiau interaktyvių informavimo formų. Apie tai bus paskelbta vėliau, šių metų rudenį.

Palangoje 2017 metų birželio 10 d. įvyko paskutinė paskaita. Tema – apie viską. Jos ištraukas galite rasti Kvantinės Magijos profilyje www.youtube.com bei šio posto pabaigoje. Į socialinius tinklus, FB ir pan. temų iš šios svetainės www.kvantinemagija.lt ir iš Kvantinės Magijos puslapio yuotube nebekelsiu. Nebent jūs tai padarysite patys. Metas išeiti iš socialinių tinklų, arba juose būti kui mažiau. Priežastis pasistengsiu išdėstyti šiame ir kituose straipsniuose. Jos taip pat yra įvardintos „Paskutinėje paskaitoje Palangoje“, www.youtube.com .

Taip pat naudodamasis proga noriu padėkoti visiems, kas lankė paskaitas, kas nuolat skaitė ir skaito svetainę www.kvantinemagija.lt. Didelis Ačiū visiems, kurie buvo šalia ir padėjo tiek idėjomis, tiek finansiškai, kad svetainė www.kbantinemagija.lt išliktų tokia, kokia yra. Aš jums visiems taip pat noriu atsidėkoti. Skambinkit, rašykit, klauskit. Padėsiu kuo galėsiu, jei reikia diagnostikos, gydymo ir panašių dalykų. Tai galima atlikti ir virtualiai ir gyvai. Visą vasarą esu pasiekiamas Palangoje, Kunigiškėse, p.n. Linėja. Mūsų kartu su Virginija komanda gali pasiūlyti plačią reabilitacinę programą, nuo įvairių problemų visai šeimai. Tai mes darome jau 5 sezoną. Taigi, jei būsite Palangoje vasarą, skambinkite.

Tie, kurie lankė ir negavo pažymėjimų, rašykite, skambinkite, įteiksiu.

Raudona linija tarp REIKI ir Kvantinio gydymo (QH)

Senai gulėjo „stalčiuje“ šis rankraštis. Matyt atėjo eilė.

Dažnai žmonės, klausia, ar Kvantinis gydymas (Quantum Healing QH) yra REIKI? Ar REIKI yra Kvantinis gydymas? Kuo šios praktikos panašios ir kuo skiriasi? Į šį klausimą atsakyti dviem žodžiais yra be galo sudėtinga. Kažkada rašiau, kad REIKI ir QH dvi skirtingos to paties medžio šakos. Jos kažkuo panašios, bet turi ir esminių skirtumų. Tačiau pabandykime tai panagrinėti plačiau. Juo labiau, kad iki šiol tokios studijos niekas nedarė. Jokių oficialių mokslinių tyrimų, įrodančių vienos ar kitos praktikos veiksmingumą nėra. Bet mes žinome, kad ir viena, ir kita nepriekaištingai veikia. Aš pateikiu tik savo privačią nuomonę.

Pirmas teiginys - kvantinis gydymas nėra REIKI ir neturi jokių sąsajų su REIKI

Tai iš esmės du skirtingi energetinio gydymo būdai. REIKI yra labai senas agregoras. QH – neturi susiformavusios agregorinės išraiškos. Skirtingi šie metodai dar ir todėl, kad šaknys skirtingos, o vaisiai – iš viso nepanašūs. Pavyzdžiui, pasak Richard Gordon, kuris parašė „Kvantinį prisilietimą“ (tai viena iš žinomiausių ir populiaresnių kvantinio gydymo krypčių), gerai supratus kas tai per metodas, tapatintis toliau su REIKI visiškai neįmanoma (Gordon, Quantum Touch 2.0, 2013). Ir netgi pats autorius R. Gordon kategoriškai tvirtina, jog „prisilietimas“ nieko bendro neturi su REIKI ir japoniškomis Mikao Usui praktikomis. Bėda ta, kad Lietuvoje per paskutinius 20 metu atsirado labai daug REIKI specialistų, o visuomenėje tvyro stereotipinė nuomonė, jog bet koks gydymas rankomis/energijomis, bet koks „prisilietimas“ savaime jau yra REIKI ir argumentų, jog tai netiesa – niekas nenori girdėti. Todėl neteisingas supratimas jau per giliai yra įleidęs šaknis į kolektyvinę pasąmonę. Taigi, dabar atėjo metas šį rūką kažkaip išsklaidyti.

Lietuvoje niekas nedarė jokių akademinių tyrimų, kas yra REIKI. O kas tada „Kvantinis gydymas“? Nors jau 5 metus dėstau šią metodiką privačiuose renginiuose, vis dėl to dauguma žmonių nežino atsakymų į šiuos klausimus. Netgi REIKI meistrai nežino kas yra QH. Todėl gydovams, kurie dirba ne REIKI sistemoje reikia gaišti daug laiko aiškinant tiek pacientams, tiek interesantams, tiek skeptikams iš sistemos, kad jie nėra kupranugariai.

Kažkada už didelius pinigus buvau inicijuotas į REIKI, praėjau 3 iniciacijas, o paskui reikėjo beveik 20 metų, gumbų ir mėlynių, asmeninių ieškojimų, suklupimų ir pakilimų, kad suvokčiau ką darau. Nes niekas, joks REIKI meistras mokytojas, pas kuriuos lankiau kursus to nemokė. Ir dabar, po daug metų praktikos, išsižadėjau REIKI ir šioje sistemoje nebedirbu. Atsisakiau REIKI ne todėl, kad tapau kažkaip nusistatęs prieš šią sistemą, bet jaučiuosi ją intelektualiai ir dvasiškai peraugęs. Tai svarbus mano gyvenimo etapas, kuris buvo vakar. Daug metų skyriau tam, kad suvokčiau patį gydymo energijomis mechanizmą ir supratau, kad su jokiais pavadinimais tai iš viso nesusiję. Tuo tarpu pati REIKI tradicija, toje versijoje, kuri man buvo dėstoma, nenumato galimybių užduoti klausimus mokytojui, kodėl ir kaip vyksta dvasinis gydymas, kokia jo chemija ir fizika. Man buvo pasakyta: taip darė mokytojai, daryk ir tu. Klausinėti nėra prasmės, tai ne šios žemės, ne šios dimensijos ir net ne žmonių reikalai, tiesiog dėk rankas, dėk ženklus, energija pati žino ką daro. Tuo tarpu norėjosi aiškumo. Kur jį gauti?

Psichogenetika. GENUS įmanoma pakeisti

Interviu žurnalui „Būrėja“, 2017 m. birželis

1. Kas yra psichogenetika?

Tai psichologijos šaka, susijusi su genetika, tirianti genetinių veiksnių ir aplinkos poveikį žmogaus psichinėms funkcijoms susidaryti. Yra ir kitas labai panašus mokslas – epigenetika, siejamas su pasaulyje žinomo mokslininko Piotro Gariajevo vardu. Dar yra kitas panašus mokslas - kvantinė genetija, bangos genetika. P. Gariajevas, kaip ir daugelis kitų šios mokslo krypties atstovų įsitikinę, jog žmogaus, kaip ir kitų gyvų padarų, genomui būdinga ir bangos būsena. Kitaip tariant genomas, kaip ir šviesos fotonas tuo pat metu yra ir daiktas (molėkulė) ir banga (energija) . Būtent dėl bangos būsenos genai sugeba keistis informacija su aplinka, prisitaikyti prie aplinkos anksčiau nei tai padaro smegenys. Idėja, kad genai „savarankiškai“ be mūsų proto ir valios pastangų geba keistis būtiniausia informacija su aplinka gimė dar 19 amžiuje, prancūzų mokslininkui Jeanui Baptistui Lamarckui.

Anot jo, kiekvienas gyvas padaras turi turėti vidinį savo išorės supratimą. Tai esą būtina evoliucijos sąlyga. Pasak to prancūzo, genai keičiasi, reaguodami į išorę. Jo idėja susivedė į tai, kad genetinės mutacijos nevyksta šiaip sau. Jos turi aiškią priežastį: arba vidinę, arba išorinę. Labai ilgai Lamarco idėjos nebuvo suprastos, tačiau XX am. antroje pusėje, atsiradus kvantinei fizikai ir įsibėgėjus tyrimams žmogaus genomo srityje, gimė naujos idėjos, iš esmės keičiančios požiūrį į gyvybės prigintį. Ir šiandien mes stovime ties revoliuciniu slenksčiu, kuomet, gal būt, bus pripažinta, jog gyva yra absoliučiai viskas, o gyvybės forma nebūtinai turi būti tik biologinė.

2. Genetikai teigia, jog visų žmonių bazinis genetinis modelis yra labai
panašus, tačiau visų sveikata skirtinga. Kas turi didžiausią įtaką asmens
sveikatai?

Mokslas jau senai įrodė, kad genai nėra visagaliai. Antai 1990 metais startavo tarptautinis žmogaus genomo projektas. Šio projekto tikslas buvo sudaryti pilną žmogaus genų žemėlapį, o taip pat sukurti virtualią kompiuterinę programą, kurioje būtų atkartotos visos sąveikos. Toks virtualus genomo modelis esą padėtų rasti sprendimus kaip gydyti sudėtingas ir retas ligas. Bet iš tikrųjų tikslas ne ligos, ne sveikatos apsauga, o galimybės ateityje daryti genetinius eksperimentus ir su pačiu žmogumi. Tuo pačiu atsakant į esminį klausimą – kur prasideda gyvybė ir kur ji baigiasi, ar mes esame užkoduoti roborai, ar kietieji diskai, kuriuos galima perinstaliuoti? Atsakant į klausimą, kas labiau lemia žmogaus ligas: ar paveldėjimas, ar aplinkos įtaka, vieningo atsakymo iki šiol nėra. Greičiausiai abu šie faktoriai veikia sinchroniškai?

Pagrindinė XX a. mokslinė dogma sako, kad proteinai žmogaus ląstelėse atlieka visus pagrindinius procesus, o jų funkcijas lemia paveldėtos „genetinės instrukcijos“, lyg kokia nekeičiama kompiuterinė programa. XX amžiuje taip vadinamas darvinizmas jėgos metodais monopolizavo visą tiesą apie gyvybę. Didžiausias XXI a. atradimas yra tai, jog genai labai greitai reaguoja į aplinkos faktorius, o vėliau jie daro įtaką ir žmogaus sveikatai. Ir mes kuo toliau tuo labiau tolstame nuo Darvino ir grįžtame prie Lamarco.

Kitaip tariant, šiendien yra daug svarbiau suvokti ne kokie genai daro įtaką mūsų gyvenimui, o kokią aplinką mes kuriame ir kokioje gyvename. Kalbame pirmiausia apie informacinį bei emocinį foną, kuriame esame. Tai ir turi esminę įtaką žmogaus sveikatai.

Ar iš tikrųjų egzistuoja artimos sielos?

Žurnalas „Būrėja“, 2017 m gegužė

Pasak mokslininkų, užtenka mažiau nei 10 sekundžių, kad žmogus nuspręstų, ar jo stebimas asmuo jam patinka, ar ne. Nustatyta, kad nepažįstamas veidas vienu metu sužadina net 12 skirtingų smegenų sričių, kurios apdoroja gaunamą informaciją. Todėl staigi simpatija, antipatija ar net meilė neturėtų stebinti. Tačiau ne viskas taip paprasta. Apie neįtikėtiną nepažįstamų žmonių artumą pasakoja žurnalistas, bioenergetikas ir ezoterinių klubų lektorius Gintaras Mikšiūnas.

- Ezoterikų teigimu, kai kurių žmonių sąmonė tokia jautri, kad net jų pagalba galima skaityti kitų mintis. Gal vadinamosios sielų draugystės paslaptys glūdi būtent čia?

- Žmogus kitam asmeniui turi išlikti paslaptimi, nepriklausomai nuo to, kokie artimi būtų santykiai. Jeigu partneriai ar draugai vieni kitiems bus kaip atverstos knygos, ar bus įdomu gyventi? Galbūt bus patogu, bet tikrai neįdomu. Jei kitą žmogų perprasti siekiama tik dėl asmeninio patogumo, derėtų suvokti, kad toks elgesys jį tiesiog išsunkia emociškai, neleidžia laisvai kvėpuoti. Galbūt mokslininkai ir teisūs sakydami, kad galima perprasti kito žmogaus charakterį ir intencijas tik su viena sąlyga – jeigu jo požiūris, mąstymas ir gyvenimo būdas bus panašūs. Tačiau yra kitas požiūris: kiekvienas žmogus – atskira visata, turinti savus dėsnius ir savą supratimą apie pasaulį. Taigi mokėti skaityti kitų mintis – neįmanoma misija. Ir tai jokiu būdu negalima sieti su artumo jausmu ar sielų draugyste. Sielų bendravimo modelių yra daug. Būna sielų dvynių, sielų pakeleivių, sielų mokytojų, sielų skolininkių ir daug kitų variacijų. Visada svarbu ieškoti bent kelių kriterijų, pagal kuriuos galima atpažinti dvasiškai artimas sielas. Pirmiausia tai – meilė be jokių sąlygų, antra – laisva valia. Jeigu asmuo pažįsta save, pasitiki savimi, yra laisvas, taip pat žiūri ir į jam artimą žmogų, net jeigu jį ką tik sutiko.

- Psichologai tikina, kad potraukis ir artumas atsiranda tarp panašias vertybes puoselėjančių žmonių. Kiek tame yra mistikos? Gal tai tiesiog pasąmonės žaidimai, kurie apgauna žmogų ir ragina patikėti sutikus neva artimą sielą?

- Žodį „pasąmonė“ sugalvojo Karlas Gustavas Jungas. Šiame reiškinyje nėra nė krislelio mistikos. Nors kartais žmogaus protas ir gali iškrėsti pokštų, tačiau derėtų labiau domėtis savimi ir savo galimybėmis, kartais pamirštant visa tai, ko mokė mokyklose. Tam, kad pavyktų geriau suprasti visatos prigimtį, nereikia daug pastangų, bet reikia daug drąsos. Juk vien mokslu neįmanoma paaiškinti kai kurių dalykų. Viskas visatoje, nuo elementarių dalelių iki kosminių kūnų, turi dvejopą prigimtį: tai ir banga, ir materija. Viskas, ką žmogus mato, turi ir savo energetinę prigimtį. Vadinasi, yra galimybė šią energiją pažinti.

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija