Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Žemė kaip sielų gaudyklė. II dalis. Archontų prigimtis

Žemė kaip sielų gaudyklė. II dalis. Archontų prigimtis


ĮrašėGintaras- Įrašyta25 Rugpjūčio 2017

Rasti laiko plunksnai paskutiniais metais tapo dideliu iššūkiu ir nemaža problema. Tokio didelio dėmesio mano kukliai personai iš sistemos pusės niekada nebuvo. Įvykiai veja įvykius, kurie atsiranda tiesiog iš niekur ir ženklią dalį laiko tenka skirti didesnių ar mažesnių gaisrų užgesinimui. Ankstesniame straipsnyje užsiminiau, kad veikia kontrolės sistema, kuri iš pradžių vykdo stebėseną, paskui išskiria atskirus žmones, kurie virpesių dažniu išsiskiria iš visumus ir jų atžvilgiu vykdo prevenciją. Tai vyksta tiek administraciniame, tiek laukų lygmenyse, arba kartu, sinchroniškai, naudojant „pažangiausias“ proto kontrolės technologijas. Jas galima identifikuoti tik ugdant pastabumą ir analizuojant įvykius. Kalbant apie priemones „laukų lygmenyje“, tai čia viskas identiška „juodajai magijai“. Yra samdomi „specialistai“, kurie dirba valdžiai.

Ir tada sau užduodi klausimą, o kodėl toks padidintas dėmesys mano personai, beveik nuo 2016 metų rudens, o iš tikrųjų nuo 2012 m. Lygiai prieš metus prasidėjo puolimas per valdiškas institucijas, intensyvus organizuotų skeptikų gaujų lojimas bei jau suplanuotų renginių griūtis. Sėdau į dugną, galvoju, išsigulėsiu, atsigausiu. Kita pusė bus laiminga. Šiandien, kai jau nebevykdau jokios mokymų veiklos, atrodo, kad problemos turėtų liautis, nes ką gali paimti iš gulinčio. Nebet lovą. Deja. Prisėsti ir parašyti jau suplanuotus straipsnius – nėra šansų. Tiesiog nėra šansų. Tuo tarpu situacija tiek Lietuvoje, tiek Pasaulyje dabar tokia, kad nerašyti negalima. Į paviršių išplaukia labai daug slaptos ir itin stropiai saugomos informacijos. Jos yra labai daug, ji didelė savo apimtimi, tenka viską peržiūrėti naktimis, arba kur nors važiuojant ne automobiliu. Bet štai, atsisėt ir sudėt viską į kelis tekstus – be šansų. Reikia sukaupti daug jėgų, ir niekam nesigirti ką darai. Tada bet žingsnelį į priekį gali pajudėti.

Beje, nemažai kontrolės įrankių, kurie mano atžvilgiu buvo taikomi nuo 2012 metų, šiandien praktiškai neveikia. Aš visus juos identifikavau ir įgavau atsparumo. Kontroliuojantys asmenys, kurie patys nežinodami dėjo titaniškas pastangas, buvo atskleisti ir man pavyko juos perauklėti, kai kuriuos patraukti į savo pusę jų pačių naudai. Dabar taikomi kiti įrankiai, psichotroniniai, maginiai, kurių atpažinimas ir neutralizavimas reikalauja labai didelio dėmesingumo kiekvienai smulkmenai, laviravimo ir pėdų mėtymo. Todėl archontams tiesiogiai mane pričiupti darosi sudėtinga, išslįstu kaip ką tik pagauta žuvis. Bet jie vis viena prigauna. Žiauriai sunku, bet įdomu.

Gyriausi, jog implantai iš manęs pašalinti, bet suabejojau. Ir ne veltui. Tokie kaip mes keliame grėsmę sistemai, nes skaliarinis impulsas gaunasi gana galingas ir žmonės užsikrečia praregėjimo bacila bei pradeda prisiminti kas jie tokie. Tada griūna likimai ir sistema praranda energiją, kurią ima iš žmonių. Užtenka vieno žmogaus, kuris mato sistemą kiaurai ir mąsto kitaip. Nuo jo „užsikrečia“ per 100 tūkst. tiesiog oru, be jokio kontakto, tiesioginio ar paslėpto komunikavimo gyvai ar per socialinius tinklus. Daugiau galima nuveikti nebūnat FB, negu ten sėdint ištisas paras. Nėra prasmės. Realus komunikavimas vyksta kvantinių laukų lygmenyje. Nauja energetika, kuri kvepia tiesa ir šviesa, žmogų intuityviai traukia. Gal žmogus naujai informacijai priešinasi protu, bet sielai tai saldainis. Suveikia morfinis rezonansas ir žmonės išmoksta naujų dalykų nesimokydami, nes kažkas vienas ar keli tai jau padarė. Archontams ir kitokiems ateiviams tarnaujantis elitas tas technoloigijas puikiai žino, todėl tobulina savas kontrpriemones, kurios blokuoja tam tikro dažinių laukų plitimą bei reprogramavimą morfogenetiniame lygmenyje. Sunaikinti kvantinių laukų neįmanoma, todėl šių technologijų pagalba tiesiog nukreipiamas žmonių dėmesys nuo to kas gyvybiškai svarbu į tai, kas ir toliau alina arba griauna gyvybę. Atskirais atvejais gali netgi nužudyti.

Tiems kurie apie tai girdi pirmą kartą, matyt, šiaušiasi plaukai. Arba aš išprotėjau galutinai, arba eiliniai piliečiai yra taip smarkiai atsilikę nuo progresyvių technologijų, kad net gėda prisipažinti. Deja, atsilikę esam ir dar kaip, nes elitui taip patogiau, kad būtume kaip kerpamų avinų banda. Na gerai, tarkim tai yra nesąmonės. Sutinku, daug kam iš tikrųjų tai gali pasirodyti kaip siaubo filmas: kažkokios kvantinės bangos, kažkokie reptiloidai, kažkokie iliuminatai, kažkokia sąmonės kontrolė. Tai jeigu kalbu nesąmones, tai palikit mane ramybėje. Daug kas kalba nesąmones, pavyzdžiui, Seimo nariai, bet dėl to jie nenukenčia, išskyrus vieną-kitą, kuris nenubalsavo kaip reikia, bet už tai paėmė pinigus. Tuo tarpu spaudimas vyksta nuožmus. Ir ne tik man. Ilgai nesusirašinėjau su savo draugais kitoje Atlanto pusėje. Ir tik nesenai perskaičiau David Wilcock straipsnį, apie tai, kas jam ir jo kolegai Corey Goode nutiko po to, kai pernai ir šiemet atskleidė visuomenei slaptas kosmines programas bei paviešino slaptus failus apie žmonių klonavimą požeminėse bazėse. Na va, ir vėl siaubo filmas....

Sinchronizmas abiejose Atlanto pusėse

Prapuolę automobilio stabdžiai, atakos prieš interteno puslapį, sunaikinta leidybinė veikla, nepavykę renginiai, užsipuolimai per socialinius tinklus, kolektyvinės ir sinchrinizuotos skeptikų bei institucijų atakos, nei iš niekur atsirandantis nuovargio sindromas, finansinės problemos, keisti susirgimai ir t.t. Visa tai aš irgi praėjau beveik tuo pat metu čia Lietuvoje, kaip ir Wilcocko kompanija Amerikoje. Beje, mano atveju prisidėjo briedžiai, stirnos, barsukai, lapės ir kitokie žvėrys kelyje kas antrą – dieną. Kaip aš dar iki šiol gyvas, nesuprantu. Po tokių nesibaigiančių nuotykių galimas tik vienas teisingas sprendimas: ir toliau daryti tai ką darai, neržiūrint į tai, jog be galo sunku ir be galo sudėtinga. Iš tikrųjų – labai įdomu.

Kolegos amerikiečiai tikrai daug žino, jie liudija baisius, protu nesuvokiamus dalykus: pavyzdžiui, slaptas kosmines programas, bazes Anarktidoje, masinius žmonių, o ypač vaikų grobimus, įžimybių klonavimą ir t.t..

Kai skaitai senuosius raštus, pradedi suptrasti, kad žmonės tai žinojo, jie viską žinojo apie "dievų karus", tačiau kolektyvinė žmonijos atmintis buvo nuolat kontroliuojama ir koreguojama. Per paskutinius 2000 metų su žmonija įvyko taip vadinams Mandelos efektas. Žmonėms pateikiama išgalvota istorijos versija ir visi staiga, kažkodėl „prisimena“ tos išgalvotos versijos detales, o tikrų realių įvykių nebeprisimena. Klaidingi prisiminimai per daug metų jiems tiesiog "įsiūvami" į kolektyvinę atmintį technologijų pagalba. Naikinami kitokios tiesos įrodymai ir artefaktai, pažangūs mokslininkai, mokytojai, dvasininkai persekiojami ir žudomi. Tokiu būdu žmonės patalpinami į naują, išgalvotą paralelinę laiko juostą. Taip juk atsitiko ir su nesena mūsų šalies istorija. Šiandien Lietuvoje žmonės tebegyvena keliose paralelinėse laiko juostose. Valdžia negali leisti, kad kritinė žmonių dalis pereitų į kitokią laiko juostą, negu ji stengiasi palaikyti. Todėl bet kokie kraštutiniai socialiniai dariniai, ar tai būtų pasaulietinės, ar religinės organizacijos, tuoj pat marginalizuojamos ir sunaikinamos. Taigi, bet koks atskleidimas archontų valdžiai yra mirtinas nuodas.

Šios naujos informacijos fone atsiranda radikaliai kitoks suvokimas apie tai kur mes gyvename. Tas naujas suvokimas keičia žmogaus energetiką, nes jis jau neabsorbuoja visu 100 proc, tos informacijos, kurią gauna per savo jusles iš mainstreaminių media kanalų. Tai stipriai deformuoja apsauginę matricą, kurios vienas pagringinių komponentų – žmonių tamsumas ir bukumas. Už tai Wilcocko grupė ir gauna dabar per galvas. Kap ir aš. Jeigu jie meluotų, jeigu aš meluočiau, jei kurtume ir platintume netikras žinias, už Kremliaus pinigus, tikrai šiandien gyventume kaip inkstai taukuose ir apie pavojus pamirštume.

Bet kolegos amerikiečiai negyveno sovietmečių, todėl jiems dar reikia mokytis atsparumo. Mes gi praėjome KGB mokyklą, turime imunitetą ir mokame išsisukti kebliose situacijose. Tradicinės technologijos, siekiant prevenciškai, nepažeidžiant įstatymų neutralizuoti „kitokį“ žmogų, visur vienodos, klasika nesikeičia nei pas mus, nei už Atlanto. Viskas labai paprasa: pirma puola, teisia, žemina, užgaulioja, valkioja per institucijas, paskui prie tavęs „prikabina“ per atstumą valdomus žmones, kurie stengiasi tave „grąžinti“ į normą per buitinį ar korporatyvinį lygmenį, o jei nepavyksta – nukreipti į lankas. Tikslas – kad tu nedatytum daugiau tai ką darai ir nebesiektum savo tikslų, nebevykdytum misijos. Pavyzdys iš mano karjeros: po to, kai 2009 metais sudalyvavau TV3 realybės šou „Ekstrasensų mūšis“, darbo kolektyvui buvo labai gėda ir kolegos susirinkime svarstė mano etiką. Žadėjau apie tas technologijas parašyti studiją. Tikrai tai padarysiu.

Kas tokie tie archontai?

Vis dėl to straipsnis vadinasi „Archontų prigintis“. Grįžkime prie pagrindinės temos. Nors kalbame apie archontus, iš tikrųjų tema skirta baimei.

Kadangi mano mąstymas nėra akademinis, esu laisvas nuo štampų ir klišių, todėl pateikiu archontų temą laisvai, taip kaip man atrodo, o ne teip, kaip gal būt daugeliui priimta. Šaltinių nenurodysiu, o tiems, kam įdomu, siūlau papildomos informacijos paieškoti interneto platybėse. Raktinių žodžių ir užuominų bus daug. Bet kokiu atveju galutinės išvados – kiekvieno asmeninis reikalas.

Dažnai vartoju šį graikišką terniną, todėl iš pradžių sustokime ties juo. Originalo kalboje jis reiškia valdytoją, valdininką.

Mano žodyne tai apibendrintas anapusinių būtybių, kurių darbas – kontroliuoti gyvybės ciklo procesus tiek žemėje, tiek ir kituose visatos lygmenyse, pavadinimas. Analogija ezoterikoje – dievai, demonai, tamsos angelai. Patys jie nevampyruoja, bet organizuoja vampyravimą, modeliuoja energijos nusiurbimo schemas, rašo likimų scenarijus, teisia sielas po mirties ir t.t.. David Icke juos vadina reptiloidais. Bet kokių atveju tai yra blogis, nors jie patys savęs blogiu tikrai nevadina, greičiau prokurorais, apsaugininkais ar pan. Jų paskirtis – valdyti sistemas. IT terminologijoje tai būtų sistemų administratoriai, vadyboje – projektų vadovai, viešąjame sektoriuje – teisėsaugos valdininkai. Jų pavaldume – ne tik Žemė, ne tik žmonės, net ir kiti pasauliai, kitos civilizacijos. Pagal vibracijas jie yra 4-5 lygmens transdimeninės būtybės, atsisakiusiuos evoliucijos. Jų evoliucinis ciklas yra sustoję. Iš kitos pusės – tai organinė kūrinijos dalis, kuri reikalinga žemo dažinio pasauliams valdyti, kad galima būtų išvengti evoliucinio chaoso. Šiek tiek blogio, dar niekam nepakenkė. Tačiau šioje Paukščių Tako galaktikoje įvyko anomalija ir, susiklosčius palankioms astrologinėms aplinkybėms, procesas tapo nebevaldomu, archontų įtaka pradėjo didėti, valdos – plėstis. Tarnaujantys sau pradėjo viešpatauti, o tarnaujantys kitiems spėja bet šiek tiek subalansuoti jėgų svarstykles, kad procesai nenukryptų į visišką chaosą. Dievai kūrėjai tiesiogiai jų sunaikinti negali, nes dėsniai numato, jog pažeistas blogio-gėrio balansas pagal aukso pjūvį, turi atsistatyti pats, viskam esą yra savi ciklai. Ir šiuo metu archontų dominavimo ciklas eina į pabaigą, balansas atsistatys per bundančių žmonių sąmonę. Kitaip neįmanoma.

Pasauliai, iš kurių jie valdo mus, vibraciškai labai artimi Žemei. Tačiau archontai, specialių šviesos efektų pagalba, imituoja, jog tas pasaulis, iš kurio jie atėjo valdyti Žemę, yra tikras dieviškas. Ir kito jokio nėra. Tačiau tai ne tiesa. Nesuskaičiuojamas kiekis regresinių seansų bei tarpusavyje nesusijusių klinikinę mirtį išgyvenusių žmonių liudijimai tai įrodo. Archontai valdo gyvybės cikus, uždarydami sielas į karminius gimimo ir mirties ratus. Dėl patiriamos kančios iš žmonių trykšanti gyvybinė energija yra vienintelis jų mitybos šaltinis. Dieviško šviesos maitinimo jie neturi. Todėl archontai, kankindami žmones, užsiima tiek gyvybinės energijos, tiek negatyvių emocijų, tiek DNR medžiagos gavybos verslu.

Pagrindinis technologinis iššūkis, kurį tenka spręsti archontams – tai absoliučios šviesos pavertimas tinkama jiems vartoti energijos forma. Toks energijų transformatorius ir yra siela žmogaus pavidale, esanti specialioje terpėje - dualiniame - trijų dimensijų pasaulyje. Siela žmogaus pavidale turi prigimtinę dievišką šviesą, net ir uždarius ją nuo Šaltinio. Technologinis procesas reikalauja nukreipti aukos dėmesį nuo Šaltinio, kuris yra viduje, į išorę, kontroliuoti prisiminimus, manipuliuoti endokrinine sistema bei juslėmis. Tokioje schemoje generuojasi negatyvios emocijos, nes žmogus pirma jaučiasi apribotas, o trimatėje erdvėje niekada pilnai neprisitaiko, nes to neleidžia prigimtinis ryšys su Šaltiniu. Dažniausiai tokios schemos pasekmė yra generuojama baimė ir įvairios jos rūšys.

Gamybinės technologijos gana nesudėtingos. Trimatės erdvės, kurias jie valdo, padalinamos į du polius, kokios nors įsitikinimų ar dėsnių sistemos atžvilgiu. Kitaip tariant, jie parašo įstatymus ir po to žmonės bijo atsidurti už įstatymo ribų. Ezoterine prasme tai rojus ir pragaras. Šiuo pagrindu sielos teisiamos po mirties ir nukreipiamos atkentėti už tai, kad pažeidė ar nesilaikė įstatymo. Užsisuka niekad nesibaigiantis karmos ratas.

Teisybės vardan reiktų pasakyti, kad taip ir turi būti visuose pasauliuose, kur sąmoningos gyvybės procesai tik užsimezga. Pirmykštės bendruomenės – labai geras sielų evoliucijos poligonas. Įsikūnijusioms sieloms į tokias terpes archontai duoda moralės kodeksus ir schemas, kaip turi būti užtikrinama tvarka, siekiant dvasinio tobulėjimo (Pavyzdžiui, Mozės Įstatymas, Tora su 613 punktų). Archontų duotų įstatymų pagalba siela turi įveikti žvėrį (kūną), kurio autoriai ir yra patys archontai. Juk dabartinio žmogaus fizinis kūnas yra ne kas tikta, o genų inžinerijos produktas, skirtas sieloms įkalinti dualinėje matricoje.

Pasiekus tam tikrą amžių tiek pavienis individas, tiek ir bendruomenės, archontų paslaugų atsisako ir išeina į laisvę, nes jos išmoksta pamokas. Kai žvėris (kūnas) įveiktas, archontų įstatymai nebereikalingi. Tada pasikeičia ir pats kūnas, ląstalės regeneruojasi, nes išsivalo nuo implantų. Vėliau, tokiame išvalytame kūne siela gali mėgautis gyvenimu iki 1000 metų, kol atsibosta. Tačiau tokia schema galioja pirmykštėms, beraštėms bendruomenėms, kai sieloms, pirminiame evoliucijos etape, itin sunku įveikti kūnišką pusę, kai genetinių kūno programų dominavimas sielos atžvilgiu būna itin nuožmus.

Tačiau dabartinės žemės civilizacijos atveju tai yra pertekliniai dalykai, nes sielos apgaunamos, gimstant joms ištrinama atmintis ir nebepaleidžiamos iš rato, nors žvėris lengvai įveikiamas protu. Reikia tik išlaikyti atmintį nepažeistą. Bet sielos neišleidžiamos priverstinai, be to trinama atmintis ir todėl kartoja tas pačias klaidas. Čia ir yra archontų užvaldymo esmė - neleisti išeiti iš gyvybės rato ir tokiu būdu kontroliuoti kuo daugiau sielų ir pasaulių.

Na įsivaizduokim, ūkininkas nusamdo apsaugos komandą, kuri turi prižiūrėti avių bandą, bet apsaugininkai perima verslą, manydami, jog ūkininkas blogai išmano savo darbą, tikėdamieji, jog pats bandos šeimininkas jiems tarnaus kaip žaliavos šaltinis.

Į šį Visatos tašką, vadinamą Žeme, archontai sielas vilioja iš visų įmanomų galaktikų ir pasaulių, privilioja, kaip tai daro pardavimų vadybininkai, nes sielos ieško galimybių sunkiai evoliucionuoti sudėtingomis sąlygomis. Toliau archontai apgauna sielas ir uždaro jas į sansaros ratą. Dalis sielų vis dėl to pabėga. Ir dabar yra labai ženkli dalis bėgančių. Dėl šios priežasties archontai sustiprino pajėgas. 1996 metais Kongo demokratinės respublikos teritorijoje atsiradusios elektromagnetinės anomalijos metu, į mūsų dimensiją pateko arti kelių šimtų tūkstančių archontų, kurie įsikūnijo į klonuotus žmones ir pasklido po visą pasaulį. Jų pajėgos ne kartą buvo didinamos ir ne kartą mažinamos. Todėl nenustebkite, kad bus siekiama sukelti naują karą. Tai plano dalis, vadinama didžiąja pjūtimi. Pjūties tikslas – prieš ciklo pabaigą surinkti kuo daugiau DNR medžiagos bei energijos, nes toliau archontams teks labai ilgai badauti. Pjūtis tiesiog neišvengiama ir numatyta pagrindiniame Žemės likimo scenarijuje. Tačiau bundanti žmonija gali pakeisti scenarijų. To mes ir tikimės. Tiek vedų šaltiniuose, tiek sevovės Graikijos bei Mesapotamijos legendose yra užuominų, jog ateis tokie laikai, kai žmonės teis dievus. Mes iš tikrųjų teisime archontus, bet galų gale jų pasigailėsime ir paleisime, nes paprasčiausiai jų ciklas bus pasibaigęs.

Pasitaikė atvejų kai archontų tarpe kildavo riaušės ir dalis atskilusių (puolusių angelų) nueidavo tarnauti kitiems, t.y žmonėmis. Biblija ir kiti raštai liudija, jog archontai kryžminosi su žmonėmis ne vieną kartą. Greičiau tai nuolatinis procesas. Mūsų DNR kodai susiję, nes jie iš esmės mus tokius ir sukūrė. Kryžmindavosi su žmonėmis ne tik atskalūnai, bet ir tikrieji piktieji archontai. Vienetai iš jų išmokdavo tarnauti kitiems. Įsikūniję į žmones archontai yra visuose visuomenės sluoksniuose, pradedant nuo bomžo iki elitinių šeimų. Iš esmės Prometėjas buvo pabėgęs archontas, kuris davė žmonijai ugnį. Enocho knygoje ir Pradžios knygos 6 skyriuje irgi kalbama apie pabėgusius archontus, kurie įsiliejo į žmonių ratą, todėl ir buvo sukeltas potvynis. Įvairiais istoriniais etapais kildavo „dievų“ karai, apie ką primena ir Biblijos, ir Vedų, ir senovės Kinijos šaltiniai.

Archontų hipostazė

Apie šias būtybes žmonės žinojo visais laikais. Vieni juos vadindavo dievais, kiti demonais, treti – dvasiomis. Donas Chuanas, Meksikos indėnų šamanas, kurio liudijimus savo knygose užrašė JAV rašytojas ir antropologas Carlosas Castaneda, juos vadino gruobuonimis. Vienaip ar kitaip, mes su jais turėjome reikalų visada. Tačiau į dienos šviesą jie buvo išvilkti tuoj po II pasaulinio karo, 1947 metais, kai piemuo ties Egipto kaimeliu Nag-Hamadi rado seną puodynę su papirusais. Tarp rastų pirmųjų krikščionių dokumentų buvo ir traktatas, kuris dabar pasaulyje žinomas kaip „Archontų hipostazė“. Tikrasis pavadinimas skamba maždaug taip – „Apie tikrąją valdytojų prigimtį“.

Reikalas tas, jog senovės Graikijoje archontais vadino tikruosius valdininkus/biurokratus. Pasak pirmųjų krikščionių, visi archontai, netgi žmonės-archontai yra deminiškos prigimties. Vadytojas juk negali būti angelu, nes tokiu atveju jis neįvykdys savo paskirties. Žmogiškumas archontų darbe – kenkia. Jis turi būti tarnaujantis sau ir negailestingas įstatymo sergėtojas: rūstus pažeidėjams bei budrus atžvilgiu visų tų, kurie laikosi įstatymų. Nes tie, kurie laikosi įstatymų yra potencialūs pažeidėjai. Kodėl? Todėl, kad žmogus turi prigimtinę nuodėme, siekti tai, ko negalima. Įstatymo raidė padeda susikalbėti, suvienodinti bendruomenės narių vidinius žemėlapius, tačiau ji visada gundo ir trukdo evoliucijai ypač tiems, kurie yra sociumo pakraščiuose. Tie „paraštiniai“ visada būdavo archontams didžiausias galvos skausmas.

Archontui gėris ir blogis yra šiapus bei anapus įstatymo. Jei įstatymą „parašė“ ne žemiška būtybė, tai jokie kyšiai ar indulgencijos nepadės. Iš esmės kalbame apie valdymo schemą, kai prokurorai reikalauja laikytis įstatymo, kurį parašė rangu aukščiau stovintys dievai. Jeigu papirksi prokurorą, vis tiek liksi nubaustas, nes Dievas kyšių neima. Todėl reikia bijoti ir bijoti. Visada „reikia“ ko nors bijoti ir mylėti Lietuvą. Tada būsi doru piliečiu.

Antikinėje Graikijoje, Egipte, na ir ženklioje Šiaurinės Afrikos dalyje buvo kalbama apie žvėragalvius archontus. Jų išvaizda žemiškos virbacijos kontekste daugumoje atvejų yra reptilinė. Tačiau transdimensinės būtybės, skirtingų dažinių pasauliuose gali turėti skirtingas bei labai prieštaringas formas. Viena moteris per Calogero Grifasi regresinį seansą liudijo, jog tam tikroje dimensijoje archontą matė kaip biblijinį dievą su baltais apdarais, o kitoje, kaip raguotą paną (čia turima omenyje ne moteris, o su oržio ragais ir kanopomis paradas). Todėl, jeigu sapne, ar meditacinėje būsenoje pamatome neaiškios kilmės energijos koncentracijas, kvapus, ar šešėlius, būtina įsakmiai liepti tai būtybei pasirodyti tikra savo forma, atitinkančia tą būtent dimensią ir pasakyti vardą, o paskui sekti kur nusidriekia jos galai. Taip pat, įsakmiai reikia nutraukti su jomis bet kokius susitarimus (jei tokia nuojauta yra), kuriuos žmonės sudaro per apgavystes. Ir, kai žmogų nuvedi į 7,8 ar 9 pasaulius, iš absoliučios šviesos pozicijų pamatai, kad tos būtybės yra labai žemų vibracijų. Lyginant su tikrąja žmogaus prigimtimi jos yra nieko vertos. Nėra net ką lyginti.

..................................
Šiak tiek įdomių minčių radau internete:

Pirmieji krikščionys per „Archontų hipostazę“ atskleidžia archontų-valdytojų realumą – jie nėra fikcija ar lakios vaizduotės padariniai, o egzistuoja iš tikro. Galiausiai žmogus taps galingesnis už archontus, šie žus, o Šviesos vaikai (žmonės) pažins savo Tėvą ir jį šlovins.

Kosmologinis mitas čia pateikiamas sutrumpintai. Jame kosmologiškai Visata perskirta uždanga į dvi nesikertančias sritis. Pirmoji yra dvasinė nepažeidžiama (nekintanti), neregima, esanti virš uždangos, metančios šešėlį, sudarantį kintančią ir regimą fizinį pasaulį. Po aukštesniosios būtybės Pistis Sofijos (Išminties, Tikėjimo) paraginimo žemesniojo pasaulio tiesos nežinantis ir piktybinis dievas Jaldabaotas savo palikuonis suskirsto pagal hierarchiją, kurią mato aukštesniajame pasaulyje. Taip jie tampa valdytojais (archontais), minimais Pauliaus laiškuose efeziečiams ir kolosiečiams. Tokiu būdu žemesniojo pasaulio valdytojai atitinka aukštesniojo pasaulio angelų tvarką.

Pamatę nuostabų aukštesniojo pasaulio atvaizdą vandenyje, archontai sumano sukurti to pasaulio kopiją materialiame pasaulyje. Ja tampa Adomas, kuris negali atsiplėšti nuo žemės, nes archontai tegali jam suteikti tik fizinę gyvybę, o negali duoti to, kas yra tik aukštesniajame pasaulyje, t.y., nepažeidžiamos (nekintančios) sielos. Tačiau tą situaciją išvydusi Dvasia nusileidžia ir įsikūnijo Adomo kūne.

Iš perkelto į Sodą Adomo šono jie išima Ievą. Siela lieka ir Ievos dalyje. Supykę archontai ją išprievartauja, kad pradėtų Kainą, tačiau, prieš tai įvykstant, Dvasia palieka Ievą ir persikelia į gyvatę (žaltį), tad lieka nesuteršta. Toji dvasią turinti gyvatė moko Adomą su Ieva neklausyti archontų ir valgyti vaisių no uždraustojo medžio, kad galėtų atpažinti gėrį ir blogį.

Vėliau Dvasia iš gyvatės persikelia į judviejų dukrą Norėją. Kai archontai pabando išprievartauti Norėją, ši šaukiasi pagalbos ir atvyksta arkangelas Eleletas1) , kuris ją išgelbsti ir paaiškina, kaip Sofija sukūrė pirmąjį archontą Jaldabaotą, o šis – fizinį pasaulį ir kitus archontus. Dėl piktžodžiavimo prieš aukštesnįjį pasaulį, jis nutrenkiamas į bedugnę, o jo vietą užima nuolankesnis sūnus Sabaotas.

Tada Norėjai atskleidžiama, kad ji ir jos palikuonys yra iš aukštesniojo pasaulio, į kurį sugrįš, kai į žemesnįjį pasaulį ateis Tikrasis žmogus. Kūrinys baigiamas eschatologiniu himnu apie dvasingųjų būtybių išlaisvinimą ir archontų žlugimą.

Vietoj pabaigos

Atėjo metas, kai gnostikų, pirmųjų krikščionių padavimai patvirtinami moksliškai. Insaideriai kalba apie tai, kad mūsų pasaulis – dirbtinė matrica, simuliacinė programa, kurią administruoja archontai. Šios reptilinės būtybės gal būti tiek už uždangos, tiek ir įsikūnijusios į klonus arba gyvus žmones. Archontams yra pavaldžios ir kitos civilizacijos. Tai robotizuoti pilkieji, kurie atlieka eksperimentų su žmonėmis juodžiausius darbus, vykdo vibracijų monotoringą, pagrobimus, nužudymus, išprievartavimus. Pilkųjų yra daug rūšių. Vieni primena reptilijas, kiti varliagyvius, treti žmones. Tai priklauso nuo genetinės jų sudėties. Bet iš esmės tai darbo mašinos. Rangu aukščiau jų stovi tikrieji reptiloidai, kurių irgi suskaičiujama per 10 rūšių. Jie atlieka karines, administracines funkcijas. Vienas reptiloidas gali administruoti per kelis šimtus tūkstančių sielų. Aukščiau stovi drakoniečiai, kurie vykdo susisiekimo, komunikacines, ryšių ir koordinavimo tarp rasių, taip pat karines funkcijas. Jie turi savo politiką, tačiau vis viena yra pavaldūs archontams. Jų yra daugiausiai įsikūnijusių į žmonių pavidalą. Jie elgiasi pozityviai ir netgi gali padėti spręsti žmonėms sudėtingas technines užduotis, vykdyti bendrus projektus karinėse bazėse, tokiose, kaip „Area51“. Visai šalia jų hierarchijoje yra taip vadinami nordai. Tai labai gražaus veido ir kūno sudėjimo humanoidai, kurie ir padeda, ir kenkia žmonijai, priklausomai nuo asmeninių interesų. Jie daugia naudojasi esama situacija, o su archontais tik koordinuoja veiksmus, bet teisiogiai jiems nepavaldūs. Yra manačių, kad nordai ir yra tie patys atskilę archontai, paiėmę ne reptilinę, o šiaurinio žmogaus genų sistemą.

Dažnai klausiama, kodėl pozityvios civilizacijos, kurios atvyksta čia, atseit mums padėti, nieko nedaro, o tik stebi, kaip tarnaujantys sau kankina žmones. Esmė ta, kad dauguma pozityvių civilizacijų į žmones žiūri kaip į kolektyvinį protą, kuris serga šizofrenija. Žinoma, niekas nesiginčys dėl to, jog dėl mūsų problemų kalti archontai ir buvusios palankios jiems veikti aplinkybės kosmose. Tačiau dar visai nesenai, vos prieš 5 metus reikalai iš esmės pasikeitė. Pozityvūs, tarnaujantys kitiems ateiviai žino, jog šią žmonijos ligą gali įveikti tik trys faktoriai: pats žmogus, jo kantrybė ir, žinoma, laikas, o kartu paėmus - meilė, nes ciklas eina į pabaigą. Todėl iš esmės mes nematome ir nepamatysime jų kosminių laivų flotilių, besikaunančių su reptiloidų cilindrais virš mūsų galvų. Be to yra dar ir vidinės žemės civilizacija, kuri taip pat stengiasi nebūti procesų nuošalėje. Didelė karinė intervencija gali pridaryti daugiau žalos, negu naudos. Jei bus sugriauta infrasruktūra, užteršti miškai ir jūros, ką tada darysime? Todėl parama vykdoma daugiau humanitarinė. Padedama plėsti sąmonę ir šviesos virusu užklėsti kritinę žmonijos masę, toliau – viešumas, išslaptinimas, tiesa, o dar toliau – suveiks dėsniai ir laikas.

Šiam kartui tiek

Toliau originalus „Archontų hipostazės“ tekslo vertimas (ačių portalui www.spauda.lt):

Gintaras, 2017 m. rugpjūčio pabaiga

[Samaelio nusidėjimas]

[80:20-27] Apie valdytojų esmę Tiesos Tėvo dvasia mums kalbėjo didysis apaštalas apie Tamsos jėgas: „Mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, o su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ [Ef 6:12]. Siunčiu [šiuos žodžius], nes klausei apie valdytojų esmę.

[80:27-31] Jų vadas yra aklas. Iš savo galios, per savo nežinojimą ir pasikėlimą jis pasakė su sava jėga: „Aš dievas, nėra kito, be manęs“.

[80:31-87.4] Kai jis tai ištarė, jis nusidėjo Viskam, o jo žodis pasiekė Nepažeidžiamąjį. Ir tada iš Nepažeidžiamojo atėjo balsas: „Tu klysti, Samaeli“, kas reiškia „aklųjų dievas“.
[87.4-11] Jo mintys buvo aklos. Ir išleidęs savo galią – kuri buvo jo išsakytas piktžodžiavimas – jis išsiuntė ją žemyn į Chaoso ir bedugnės gelmes, savo motiną, pakursčius Pistis Sofijai. Ir ji skyrė jo sūnus atitinkamai pagal jų jėgą, aeonų aukštumose pavyzdžiu, kad iš neregimųjų regima atsirastų [pažodžiui, būtų surasta].

[87.11-20] Nepažeidžiamasis pažvelgė į Vandenų gelmę, jo atvaizdas pasirodė vandenyse. Ir Tamsos jėgos ją pamilo. Bet jos negalėjo suvaldyti vandenyse pasirodžiusio atvaizdo, nes buvo silpnos – juk „negali turintys sielą [psychikos] suvaldyti dvasios [pneumatikos]“, nes jos yra iš apačios, o ji [atvaizdas] iš viršaus.

[ Adomo ir Ievos sutvėrimas ]

[87.20-27] Todėl Nepažeidžiamasis pažvelgė į Vandenų gelmę, kad Tėvo valia ji galėtų sukurti vientisumą, visa ką sujungus su šviesa. Susitarę valdytojai [archontai] tarė taip: „Sutverkim žmogų iš dalies žemės dulkių“. Jie sulipdė savo tvarinį, kuris buvo žmogus, [sudarytas] vien tik iš žemių.

[87.27-33] Tada valdytojai ... kūną ... jie ... moterį ... yra ... su žvėries veidu. Ir paėmę dalį žemės [dulkių], nulipdė [žmogų] pagal atvaizdą savo bei [pagal atvaizdą] dievo, pasirodžiusio [jiems] vandenyse.

[87.33-88.10] Ir jie tarėsi taip: „Užvaldysime jį [atvaizdą] per mūsų sukurtą formą, [kad] ji išvystų tarsi savo [vyriškąjį] dvynį [ ... ], ir mes įveiktumėm jį per mūsų sukurtą formą“ – nesuprasdami Dievo galios dėl savo silpnumo. Ir jis [Sabaotas, vyriausiasis archontas] papūtė į jo veidą; ir gavo žmogus sielą ir [buvojo su ja] žemėje daug dienų. Tačiau jie negalėjo privesti jį pasikelti dėl savo silpnumo. Tarsi audringi vėjai jie stengėsi [toliau pūsti] bandydami užgrobti jiems vandenyse pasirodžiusį atvaizdą. Jie nežinojo tikrosios jo galios.
[88.10-16] Visa tai nutiko pagal Visuotinybės Tėvo valią. Tada pamatė Dvasia žemėje besielį žmogų. Ir nusileido Dvasia iš nepažeidžiamojo [Adamanto, Dvasios, t.y. Adomo šviesiojo, buveinės] pasaulio, ir įsikūnijo jame, ir taip tapo žmogus gyvas su siela.

[88.16-24] Jis jį pavadino Adomu, nes jis buvo rastas judantis žeme. Balsas atėjo iš Nepažeidžiamojo pasaulio į pagalbą Adomui. Ir valdytojai surinko visus žemės tvarinius ir visus dangaus paukščius; ir juos atvedė pas Adomą, kad pamatytų, kaip juos pavadins Adomas, kad duotų vardą kiekvienam paukščiui ir gyvūnui.

[88.24-32] Ir jie paėmė Adomą ir įkurdino sode, kad tasai galėtų jį vystyti ir prižiūrėti. Ir nurodė jam valdytojai: „Nuo kiekvieno medžio sode valgyk, o [nuo] gėrio ir blogio pažinimo medžio nevalgyk ir jo neliesk; nes tądien, kai [nuo] jo ragausite, mirsite“.

[88.32-89.3] Jie [ ... ] tai. Jie nežino, ką [sakė] jam. Tačiau Tėvo valia jie pasakė taip, kad jis galėjo [ir] valgyti, ir kad Adomas galėjo [nesi]skaityti su jais, kaip išimtinai materialius žmogus.

[89.3-11] Valdytojai pasitarė tarpusavyje ir pasakė: „Adomui užleiskim miegą“. Ir jis užmigo. Tačiau tasai miegas, kurį „jie užleido ir jis užmigo“, yra nežinojimas. Jie jie atvėrė jo šoną tarsi jis būtų gyva moteris. Jie jie užtaisė šoną audiniais vietoje jos; ir Adomas liko tik su siela [m-psychikos].

[89.11-17] Ir atėjo pas jį Dvasinė moteris [t-shime m-pneumatike] ir paliepė jam: „Kelkis, Adomai!“ Ir ją išvydęs jis pasakė: „Tai tu man suteikei gyvybę; tu vadinsies ‚Gyvasties motina‘.nes tai ji yra mano Motina. Tai ji yra Žiniuonė, ir Moteris, ir Gimdytoja“ [palyg. Su Ievos himnu „Pasaulio sutvėrime“].

[89.17-31] Tada pas savąjį atėjo valdytojai. Ir kai jie išvydo su juo besikalbančią jo dvynę, nepaprastai susijaudino; ir jie ją pamilo. Jie vienas kitam sakė: „pasėkime savo sėklą [pan- sperma] joje“ ir ėmė ją persekioti. O ji juokėsi iš jų dėl jų beprasmybės ir aklumo. Ir sučiupta jų gniaužtuose virto medžiu, o prieš juos metė į save panašų savo šešėlį; ir nedorai jie [jį] išniekino. Ir jie išniekino jos balso antspaudą – ir tuo užsitarnavo pasmerkimą iš jų sukurtos formos ir [savo] atvaizdo.

[ Kitas atstatymo variantas yra „jos“. Čia pasirinkta „savo“, t.y., „jų“, kadangi toliau Norėja sako: „Jūs nepažinote mano motinos, tačiau jūs pažinote savo atvaizdą“].

[89.31-90.2] Tada Dvasingoji įsikūnijo į gyvatę, Gundytoją, ir ji gundė [juos] sakydama: „Ką jis [sakė] jums? ‚Nuo kiekvieno medžio sode valgyk, o [nuo] gėrio ir blogio pažinimo medžio nevalgyk‘?“

[90.2-5] Ir Kūniškoji moteris [t-šime n-sarkike] pasakė: „Ne tik ‚nevalgyk‘ sakė jis, bet net ir ‚nesiliesk prie jo, nes nes tądien, kai [nuo] jo ragausite, mirsite‘.

[90.6-12] Ir gyvatė, Gundytoja, tarė: „Jūs nemirsite, nes iš pavydo jis tai jums sakė. Tik atsivers jūsų akys ir būsite lyg dievai, žinantys gėrį ir blogį‘. Ir Gundytoja buvo pašalinta iš gyvatės, ir toji liko paprastu žemišku padaru.

[90.13-19] Ir kūniškoji moteris skynė nuo medžio ir valgė; davė ir vyrui savo valgyti kartu su ja; valgė ir teturintys tik sielą [am-psychikos]. Ir jų defektyvumas išryškėjo kaip jų nežinojimas; ir sužinojo, kad jų dvasingumas nuogas, tad nuskynė jie figos lapus ir pritvirtino prie lyties organų.
[ t.y. jie suprato, kokiu blogiu buvo jų nežinojimas. Toliau seka simbolinis gnostiniu supratimu aktas: supratę, kad jie „nuogi dvasia“, t.y, kad jos neturi, jie lygies organus paslėpė pažinimo medžio lapais (Pasaulio sutvėrime sakoma, kad jo lapai kaip figos), taip paslėpdami dvasinį nuogumą, t.y., įgaudami dvasingumą ]

[90.19-30] Tada atėjo vyriausiasis valdytojas ir pasakė: „Adomai! Kur tu?“ – nes jis nesuprato, kas nutiko. Ir atsakė Adomas: „Išgirdau tavo balsą ir išsigandau, nes buvau nuogas, todėl pasislėpiau“. Ir pasakė archontas: „Kodėl tu slėpeisi, jei ne todėl, kad valgei nuo medžio, dėl kurio buvau paliepęs ‚Nevalgyk tik nuo jo vieno; ir tu valgei?‘“ Pasakė Adomas: „Moteris, kurią man davei, [davė] man ir aš valgiau“. Ir išdidus archontas prakeikė moterį.

[90.30-91.3] Moteris tarė: „Tai gyvatė mane sugundė, ir aš valgiau“. [Jie keipėsi] į gyvatę ir prakeikė jos šešėlį t.y., atvaizdą], [ ... ] [kad taptų] silpnu, nežinodami, [kad] tai buvo jų [pačių] sukurta forma [nes gyvatę jau buvo palikusi Gundytoja, ir ji vėl tebuvo paprastu tvariniu]. Nuo to laiko gyvatė yra valdytojų prakeikta; iki Tobulo žmogaus [p-teleios n-rome] atėjimo tas prakeiksmas gulė ant gyvatės.

[91.3-11] Jie kreipėsi į savajį Adomą, paėmė jį ir išvijo iš sodo kartu su žmona; nes jie neturėjo palaiminimo, nes taip pat buvo prakeikti. Ir dar jie pasmerkė žmonių giminę dideliems sunkumams ir vargui, kad ji būtų užimta pasaulietiniais dalykais ir nepasišvęstų Šventajai dvasiai.

[91.11-21] po viso to, ji pagimdė sūnų Kainą, kuris dirbo žemę. Vėlaiu jis vėl pažino savo žmoną; tapusi nėščia ji jam pagimdė Abelį, tapusį avių piemeniu. Ir kai Kainas aukojo savo laukų auką, Abelis aukojo savo ėriukus. Dievas priėmė Abelio aukas, tačiau atmetė [Kaino aukas. Iš kūniškasis Kainas persekiojo Abelį, savo brolį.

[91.21-30] Tada Dievas klausė Kainą: „Kur Abelis, tavo brolis?‘ Jis atsakė: „Ar aš esu brolio globėjas?“ Dievas pasakė Kainui: „Klausyk! Tavo brokio kraujas šaukia mane! Tu nusidėjai savo lūpomis. Ir jis [kraujas] atsigręš prieš tave: kas užmuš Kainą, išlaisvins septynis kerštus [žr. Pr. 4:15 „Jei kas užmuš Kainą, už jė bus atkeršyta 7 kartus“], ir tu gyvensi žemėje raudodamas ir drebėdamas“.

[91.30-92.3] Ir Adomas [vėl pažino] savo atvaizdą Ievą, kuri pastojo ir Adomui pagimdė [Setą]. Ir pasakė ji: „Pagimčiau kitą per Dievą vietoje [Abelio]“. Ir dar kartą pastojo Ieva ir pagimdė Norėją. Ir ji pasakė: „Jis manyje pradėjo nekaltą mergelę kaip pagalbą [nou-parthenos n-boetheia] daugeliui žmonių kartų“. Ji nekalta mergina, kurios neišniekino valdytojai.

[92.3-8] Ir ėmė žmonės daugintis ir vystytis. Valdytojai pasitarė ir pasakė: „Sukelkim tvaną ir išnaikinkim visą gyvastį, nuo žmogaus iki žvėrių“.

[92.8-18] Tačiau kai valdytojų archontas sužinojo apie jų užmačias, jis paliepė Nojui: „Pasistatyk arką iš medžio, kuris nepūva, ir pasislėpk joje – su vaikais, ir su gyviais žemės ir oro nuo mažo iki didelio – ir plauk ant Sirų kalno. [N]orėja atėjo pas jį, norėdama plaukti arka. Ir kai jis neleido, ji papūtė į arką ir ją sudegino. Ir jis vėl pasistatė arką, antrąkart.

[92.18-26] Pas ją atėjo valdytojai, ketindami apgauti ją. Jų vadas tare jai: „Tavo motina Ieva perėjo pas mus“. Tačiau Norėja kreipėsi į juos sakydama: „Jūs esate tamsos valdytojai, būkite prakeikti. Jūs nepažinote mano motinos, nes tai buvo jūsų atvaizdas, kurį jūs pažinote. Nes ne iš jūsų [kilusi] aš, o atėjusi iš aukščiau“.

[92.27-32] Tada vadas pasinaudojo savo galia ir jo veidas tapo tarsi juoda [ … liepsna? ... ]; įžūliai jis tarė jai: „Privalai mums padaryti paslaugą, kaip tavo motina Ieva [padarė]; nes man duota [ ... ]“.

[92.32-93.6] Tačiau Norėja pasinaudojo [savo/šviesos] galia; ir kreipėsi galingu balsu į Šventąjį, Visuotinybės Dievą: „Išvaduok mane nuo neteisybės valdytojų ir išgelbėk mane iš jų letenų – dabar iškart!“

Iškart iš dangaus nusileido [ark]angelas ir tarė jai: „Ko šauki Dievą? Kodėl įžūliai kreipiesi į Šventąją dvasią?“. Norėja paklausė: „Kas tu?“ [93.7-13] Neteisybės valdytojai atsitraukė nuo jos. Jis tarė: „Aš Eleletas, Skvarbumas, arkangelas, stovintis Šventosios dvasios akivaizdoje. Buvau pasiųstas, kad pakalbėčiau su tavimi ir išlaisvinčiau iš neteisiųjų rankų. Ir paaiškinsiu tau apie tavo ištakas“.

[93.13-17] – O dėl angelo, tai negaliu kalbėti apie jo jėgą: jo išvaizda kaip gryno aukso, o apdarai tarsi sniegas. Iš tiesų, mano lūpoms nepakeliama apsakyti jo išvaizdą ir jėgą!

[93.18-93.32] Arkangelas Eleletas kalbėjo man: „Tai Aš esu Žinojimas. Aš esu vienas iš keturių Švytinčiųjų, kurie stovi didžiosios Neregimos Dvasios akivaizdoje. Ar tu manai, kad šie valdytojai turi kokią nors valdžią tau? Nė vienas jų neturi galios prieš Tiesos ištakas. Nes jos [Tiesos] dėka Jis apsireikš; ir jie turės valdžią valdytojams. Ir šitie valdytojai negali išniekinti tavęs ir tos giminės. Nes jūsų buveinė – Nepažeidžiamumo pasaulyje, kur viešpatauja Nekalto prasidėjimo Dvasia [p-pneuma m-partenikon], kuris randas virš chaoso valdytojų ir jų pasaulio“.

[93.32-94.8] Tačiau aš tariau: „Viešpatie išaiškink man apie šių valdytojų [galią] – [kaip] jie atsirado, iš kur ir [iš] kokios materijos, kas sutvėrė juos ir jų galią?“ Ir arkangelas Eleletas, Žinojimas, man aiškino: „Užribio aeonuose tvyro Nepažeidžiamumas. Sofija vardu Pistis panoro sutverti kažką atskirai nuo savo vyro; ir tai, ką ji sutvėrė, tapo dangaus atvaizdu“.

[94.8-19] Tarp dangaus ribų ir aeonų apačioje kybo uždanga; ir jos [uždangos mestas] šešėlis virto materija; ir tasai šešėlis atsiskyrė. Ir tai, ką ji sukūrė, tapo materialiuoju tvariniu tarsi persileidimo vaisiumi. Ir ji priėmė savo formą pagal šešėlio atvaizdą, ir tapo kilmingu žvėrimi panašiu į liūtą. Tai buvo dvilytis [oy-hoyt-šime], kaip sakiau, nes kilo iš materijos.

[94.19-34] Būtybė atvėrė akis ir išvydo beribę materiją; ir ji išdidžiai tarė: ‚Esmi dievas ir nėra nieko be manęs‘. Kai ji tai ištarė, ji nusidėjo prieš Visuotinybę. Ir atsklido balsas iš aukštesniosios Valdžios: ‚Klysti, Samaeli, t.y. aklųjų dieve‘“. Ir ji atitarė: „Jei kas egzistavo iki manęs, teapsireiškia man!“ ir nedelsdama Sofija ištiesė savo pirštą ir į materiją įleido Šviesą; ji nusekė paskui ją žemyn, į chaoso sritis ir [tada vėl] grįžo ji [prie] savo šviesos, o materija vėl [... paniro į ... ] tamsą.

[94.34-95.5] Tasai valdytojas [archontas], būdamas dvilyčiu, sau susikūrė didingą aeoną, beribę didybę. Ir mąstė apie savo palikuonius. Ir sutvėrė septynis palikuonis, dvilyčius, kaip ir jų tėvas Ir tarė savo vaikams: ‚Aš visuotinybės dievas‘.

[95.5-13] Ir Zoja, Pistis Sofija dukra, ir sušuko jam: „Tu klysti, Saklai!“, o kitaip, Jaldabaotai. Ji papūtė jam į veidą, ir jos kvėptelėjimas virto ugniniu angelu; ir tasai angelas sukaustė Jaldabaotą ir įmetė į Tartarą, esantį žemiau bedugnės.

[95.13-25] Ir kai jo sūnus Sabaotas išvydo to angelp jėgą, atgailavo ir pasmerkė savo tėvą ir savo motiną materiją. Jis neapkentė jos ir giedojo Sofiją ir os dukrą Zoją šlovinančias giesmes. Ir Sofija su Zoja jį pagerbė jį ir įkurdino septintame danguje, po uždangą tarp viršutinio ir apatinio [pasaulių]. Ir jis vadinasi „galių dievas Sabaotas“, nes jis yra virš chaoso galių, nes Sofija jį skyrė.

[95.26-31] Tad kai tai nutiko, jis sau susikūrė milžinišką keturveidį vežimą iš cherubinų [žr. Ezechielio viziją, o taip pat apie Merkabą] ir nesuskaičiuojamą kiekį angelų kaip patarnautojus, o taip pat arfas ir lyras.

[95.31-96.3] Ir Sofija pasodino dukrą Zoją dešinėje jo, kad jį išmokytų dalykų, egzistuojančių aštuntame [danguje, t.y. Ogdoade]. O pykčio angelą pasodino kairėje jo. [Nuo] tos dienos [jo dešinė pusė] vadinasi Zoja [t.y., Gyvybe], o kairioji tapo aukštesniosios valdžios neteisybės karalystės atvaizdu. Jie atsirado [dar] iki tavojo laikmečio.
[ T.y iki tol egzistavo teisingumas ir neteisybė, o nuo momento juos sutapatino su dešine ir kaire pusėmis ]

[96.3-11] Kai Jaldabaotas išvydo jį [Sabaotą] apsuptą didžios šlovės ir iškilusį, ėmė pavydėti jam, ir Pavydas virto androginu [nou-ergon efo n-hooyt-šime], ir tai buvo pavydo pirmąja priežastimi. Pavydas pagimdė Mirtį, kuri [savo ruožtu] gimdė savo sūnus. Kiekvieną jų skyrė į jo dangų. Visi Chaoso dangūs užsipildė daugybe jų.

[96.11-15] Tačiau visa tai vyko pagal Visuotinybės Tėvo valią – kad visa rastųsi pagal daiktų viršuje atvaizdą, kad Chaoso skaičius būtų užbaigtas.

[96.15-17] Štai tau išdėsčiau [žinias] apie archontus ir materiją, kurioje jie gimę, apie jų tėvą ir apie jų pasaulį“.
[96.17-19] Aš gi tariau: „Viešpatie, tai ir aš priklausau tai materijai?“

[96.19-31] „Tu ir tavo vaikai priklauso Tėvui, egzistavusiam nuo pat pradžių. Jų sielos nusileido iš aukštybių, iš nepažeidžiamojo pasaulio. Tad archontai negali priartėti prie jų dėl juose glūdinčios Tiesos dvasios. Visi, pažinę tą kelią, bus nemirtingais tarp mirtingų žmonių.Tačiau toji sėkla [pe-sperma] išdygs ne dabar, o [tik] po trijų kartų, ir ji numes nuo jų archontų suklydimo pančius“.

[96.31-32] Aš gi tariau: „Viešpatie, o kada?“

[96.32-97.9] Jis man pasakė: „Kai gims Teisusis žmogus tvarinio pavidalu ir atskleis Tėvo siųstą Tiesos dvasią. Tada tasai išaiškins visus dalykus ir juos pateps amžino gyvenimo patepimu, kurį jam suteikė kartą, neturėjusi valdytojų [virš savęs]. Tada jie nusimes aklas užmačias, pamins archontų mirtį ir pakils į beribę Šviesą, kurioje randasi toji sėkla.

[97.10-21] Tada archontai neteks savo laikų, ir angelai apverks jų žūtį, ir nuliūs demonai jų netekę. Tada visi Šviesos vaikai iš tikro pažins Tiesą ir jos Ištakas, ir Visuotinį Tėvą, ir Šventąją dvasią. Jie visi tars vieningu balsu: ‚Teisi Tėvo tiesa, ir Sūnus viešpataus visiems, per visus, per amžių amžius šventas, šventas, šventas! Amen‘.

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija